Almos Knyga. Pamokos mūsų laikams
Savo laikais nefitai ištikimai atlaikė išbandymus ir tai yra liudijimas, kad Viešpats mums suteiks palaiminimus ir reikiamą apsaugą, kad sėkmingai įveiktume mūsų laikų iššūkius.
Savo valdymo pabaigoje Karalius Mozijas pasiūlė monarchiją pakeisti žmonių renkama teisėjų valdžia. Toji pasiūlyta valdžia turėjo remtis Dievo duotais įstatymais, kuriuos vykdytų žmonių išrenkami teisėjai.
Tos pasiūlytos valdžios pagrindas buvo valios laisvės principas – patys žmonės, o ne karalius, prisiims atsakomybę ir atskaitomybę veikti pagal įstatymą. Kadangi „neįprasta, kad liaudies balsas [norėtų] ko nors priešingo tam, kas teisu“ (Mozijo 29:26), tai toji valdžia geriau gintų asmens teises ir kolektyvinį visuomenės teisumą.
Reaguodami į Mozijo pasiūlymą, žmonės „nepaprastai panoro, kad kiekvienas visoje šalyje turėtų vienodas galimybes; taip, ir kiekvienas išreiškė pasiryžimą atsakyti už savo paties nuodėmes“ (Mozijo 29:38).
Almos knygoje pateikiama tą sistemą priėmusių žmonių 40-ties metų istorija. Paskutiniuose Almos metraščio skyriuose (nuo 43 iki 62) pasakojama apie didelių iššūkių ir išbandymų laikotarpį. Per šį trumpą 19 metų laikotarpį žmonės susidūrė su vidiniais politiniais iššūkiais, išorinėmis grėsmėmis ir kone nuolatiniais kariniais konfliktais.
Du kartus tai valdžiai kilo grėsmė iš vidaus, kai tam tikri žmonės bandė tapti karaliais ir atimti iš žmonių teisę rinkti savo vadovus ir laisvai garbinti. Tuo pačiu metu tie žmonės turėjo gintis nuo daugkartinių išorinių lamanitų puolimų; lamanitai buvo pasiryžę sunaikinti nefitų valdžią, o pačius nefitus pavergti.
Šių daugkartinių iššūkių sukelta ekonominė suirutė, nors konkrečiai ir neminima, turbūt irgi buvo nemažas iššūkis tiems žmonėms. Šventus metraščius rengęs Mormonas pajuto įkvėpimą šį periodą aprašyti detaliai. Jeigu jis taip pat detaliai būtų aprašęs likusią tūkstančio metų nefitų istoriją, Mormono Knygoje būtų daugiau nei 2500 puslapių!
Prezidentas Ezra Taftas Bensonas (1899–1994) mokė:
„Mormono Knyga … [buvo] parašyta mūsų laikams. Patys nefitai niekada neturėjo šios knygos; neturėjo jos nė senovės lamanitai. Ji skirta mums. … Įkvėptas Dievo, viską matančio nuo pradžios, [Mormonas] sutrumpino šimtmečių metraščius, parinkdamas tokius pasakojimus, kalbas ir įvykius, kurie būtų naudingiausi mums. …
Turėtume savęs nuolat klausti: ‚Kodėl Viešpats įkvėpė Mormoną (arba Moronį, arba Almą) įtraukti šitai į savo metraštį? Ką tokio iš to galėčiau išmokti, kas padėtų man gyventi šiais laikais ir šiame amžiuje?‘“1
Šiandien pastarųjų dienų šventieji visame pasaulyje susiduria su daugeliu tų pačių iššūkių, su kuriais tuo savo istorijos laikotarpiu susidurdavo nefitai, įskaitant tai, kad iš narių buvo atimta teisė garbinti ir pasisakyti visuomenei aktualiais klausimais. Kai kurie pastarųjų dienų šventieji susiduria su išorinio užpuolimo grėsme ir su jų tautas ir laisves pasiryžusiomis sunaikinti jėgomis.
Laimei, didžiausių pastangų, pasiaukojimo ir Viešpaties pagalbos dėka nefitai sugebėjo įveikti savo iššūkius. Kelios pamokos apie tai, kaip jie įveikė savo iššūkius, gali mums padėti suprasti ir drąsiau pasitikti mūsų nūdienos iššūkius.
1. Laikykitės teisių norų ir motyvų.
Savo iššūkių metu teisieji nefitai galėjo semtis stiprybės iš žinojimo, kad elgiasi vedini teisių motyvų. Jų vienintelis ketinimas tebuvo apginti „save ir savo šeimas, ir savo žemes, savo šalį bei savo teises ir savo religiją“ (Almos 43:47). Jie troško apsaugoti savo valios laisvę – teisę elgtis teisiai ir atsakyti už savo elgesį, o ne leisti karaliui nurodinėti, kaip jie turėtų elgtis. Jų motyvas buvo apsaugoti lygybę pagal įstatymą, konkrečiai – laisvę garbinti Dievą ir išlaikyti savo bažnyčią (žr. Almos 43:9, 45).
Visuomenėje visuomet yra ir bus tokios jėgos, kurios, manipuliuodamos žmonių nuomone, bandys įgyti galios savanaudiškais tikslais. Yra pagunda priimti jų motyvus ir nesutarimus paversti kova dėl galios. Veikimas Viešpaties būdu visuomet grindžiamas tyrais troškimais ir motyvais, kaip tai darė nefitai. Taip elgdamiesi jie galėjo semtis jėgų iš dangaus ir „Viešpaties stiprybėje“ įveikti savo iššūkius (Almos 46:20; taip pat žr. Almos 60:16; 61:18).
Panašiai ir su mūsų nūdienos iššūkiais – turime nuolat tirti savo širdis ir žiūrėti, kad mūsų troškimai ir motyvai būtų tyri ir grindžiami Jėzaus Kristaus Evangelijos principais. Jei elgsimės (ar kurstysime kitus elgtis) egoistiškai, savanaudiškai arba žeminsime kitus, nesulauksime dangiškos pagalbos savo iššūkiams įveikti.
2. Būkite malonūs ir dosnūs tiems, kurie palaiminti mažiau nei jūs.
Kai buvusiems jų priešams anti-nefi-lehiams buvo grasinama sunaikinimu, nefitai balsuodami nusprendė paskirti jiems vietą naujo gyvenimo pradžiai ir pasirūpino jų apsauga (žr. Almos 27:21–22; 43:11–12). Kadangi anti-nefi-lehiai buvo prisiekę daugiau nebeimti karo ginklų, todėl tais kritiškais laikais nefitų armijoms remti jie davė „didelę dalį savo turto“ (Almos 43:13). Tačiau nėra jokių užrašų, kad nefitai su tais imigrantais elgėsi kitaip nei su pagarba ir meile, nors jie lengvai galėjo tapti politiniu taikiniu tiems, kurie norėjo kurstyti vaidus.
Už šį malonų nefitų elgesį su Amono žmonėmis, kaip jie vėliau buvo pavadinti, buvo atsilyginta tuo pačiu, ir galiausiai tai sąlygojo vieno iš labiausiai visoje rašytinėje istorijoje įkvėpiančio karinio – 2000 jaunųjų karių būrio suformavimą. Ironiška, tačiau šių vaikinų tarnystė galėjo būti pagrindiniu apsisaugojimu nuo ankstyvo nefitų tautos sunaikinimo.
Vidinės sumaišties, išorinių puldinėjimų ir ekonominių iššūkių laikais žmonės yra linkę neigiamai žiūrėti i tuos, kurie yra „ne tokie, kaip mes“. Tampa lengva juos kritikuoti ir teisti. Kai kas gali abejoti jų lojalumu, nauda visuomenei ar įtaka mūsų ekonominei gerovei. Toks neigiamas požiūris nesiderina su Gelbėtojo įpareigojimu mylėti savo artimą kaip save patį; toks požiūris kuria susipriešinimą, nesantaiką ir izoliaciją. Jei Amono žmonės nebūtų buvę maloniai sutikti nefitų tautoje, tai auganti karta vietoj dėkingumo greičiausiai būtų jautusi pasipiktinimą. Užuot suformavusi 2000 ištikimų karių būrį, toji naujoji karta būtų prisijungusi prie lamanitų ir vėl ėjusi išvien su jais.
Noras būti maloniems ir dosniems vargšams buvo svarbus nefitų tautos išlikimo veiksnys ir didelių išbandymų metu atnešė dangaus palaimų išsiliejimą ant jų. Šiandien Dievo žmonėms reikia tų pačių palaimų.
3. Įsiklausykite ir sekite įkvėptais vadovais.
Viešpats žinojo, su kokiais iššūkiais susidurs nefitai, tad tiems iššūkiams įveikti Jis išugdė įkvėptus vadovus. Nors Kapitonas Moronis buvo karys, jis pajuto įkvėpimą savo žmonių saugumui gaminti antkrūtinius, rankų skydus, skydelius galvoms ir storą aprangą (žr. Almos 43:19). Dėl to mūšyje nefitai laikėsi daug geriau už lamanitus (žr. Almos 43:37–38). Vėliau Moronis nurodė žmonėms aplink savo miestus supilti žemės pylimus, o ant tų pylimų pastatyti rąstų konstrukcijas ir kuolų statinius (žr. Almos 50:1–3). Toks įkvėptas pasiruošimas nefitams padėjo apsisaugoti nuo sunaikinimo.
Kol Moronis ruošėsi karui, Helamanas ir jo broliai skelbė Dievo žodį ir ragino žmones elgtis teisiai, kad juos vestų ir apsaugotų Viešpaties Dvasia. Kadangi nefitai įsiklausė į savo vadovų pasaulietinius ir dvasinius nurodymus, jie buvo apsaugoti. O kai prasidėjo vidiniai nesutarimai ir žmonės atsisakė klausytis įkvėptų perspėjimų, prasidėjo nesėkmės ir kančios.
Esame palaiminti, kad gyvename laikais, kai Viešpats pašaukė gyvuosius pranašus, regėtojus ir apreiškėjus, kurie mus perspėja ir moko, kaip ruoštis nūdienos iššūkiams. 1998 m. Prezidentas Gordonas B. Hinklis (1910–2008) Bažnyčios nariams pasakė įkvėptą pamokymą ir įspėjimą:
„Atėjo laikas susitvarkyti savo namus.
Pernelyg daug mūsų žmonių gyvena vos sudurdami galą su galu. Kai kurie jų net gyvena skolon. …
Ekonomika yra trapus dalykas. … Yra ženklų, kad ateina audros, tad geriau jų neignoruokime.“2
Neseniai kalbėjausi su žmogumi, kuris išgirdo šiuos Prezidento Hinklio žodžius ir Dvasios raginimus. Jis su savo žmona nusprendė likviduoti savo investicijas, išsipirkti savo namą ir atsikratyti skolos.
Šiandien tas žmogus yra savarankiškas. Vėliau sekęs ekonominis nuosmukis jų šeimą palietė minimaliai. Iš tikrųjų jo savarankiškumas padėjo jam ir jo žmonai tarnauti misijoje.
Prezidentas Tomas S. Monsonas yra išugdytas mūsų laikams. Jo gyvenimas ir mokymai yra Dievo atsiųsta žinia mums apsaugoti ir palaiminti šiomis dienomis. Kai dauguma jaudinasi dėl to, ko neturi, Prezidentas Monsonas mus moko būti dėkingus už gausius Viešpaties mums išlietus palaiminimus. Kai dauguma težiūri į savo pačių problemas, Prezidentas Monsonas mus ragina eiti gelbėti ir užmiršti save laiminant kitus. Jei įsiklausysime į Prezidento Monsono mokymus, tai savo šeimoms suteiksime dvasinę apsaugą ir šiomis dienomis reikalingas palaimas.
Esu dėkingas, kad gyvenu Evangelijos sugrąžinimo laikais. Esu dėkingas, kad mūsų laikams Viešpats paruošė Mormono Knygą. Savo laikais nefitai ištikimai atlaikė išbandymus ir tai yra liudijimas, kad Viešpats mums suteiks palaiminimus ir reikiamą apsaugą, kad sėkmingai įveiktume mūsų laikų iššūkius.
Ateikite, aut. Valteris Reinas, spausdinama Bažnyčios istorijos muziejui leidus
Jie pasikliovė savo Dievu, aut. Valteris Reinas, spausdinama Bažnyčios istorijos muziejui leidus
Kapitonas Moronis ir Laisvės vėliava, aut. Klarkas Kelis Praisas