Brazilijos jaunimas apjungia šeimos istorijos ir šventyklos darbą
Žozė A. Moskemas pastebėjo, kad jaunimas, atvykstantis į Brazilijos Kampinaso šventyklą, daug laiko tuščiai pralaukia.
Brolis Moskemas, šalia šventyklos esančio šeimos istorijos centro direktorius, žinojo, kad daugelis jaunuolių į šventyklą buvo atvykę iš toli, dauguma grupėmis keletui dienų. Jaunimas neišvengiamai turi laukti tarp krikšto sesijų ir valgymų, laukti savo tėvų ir vadovų, dalyvaujančių kitose šventyklos apeigose.
Jam toptelėjo mintis, kad jiems galima būtų pasiūlyti, užuot vaikštinėjus po šventorių, laisvą laiką leisti kitaip.
Jis taip ir padarė.
Kvietimas
Jis ėmė kviesti jaunimą į centrą ir mokyti juos daryti indeksavimo darbą FamilySearch sistemoje.
Iš pradžių kai kurie buvo nedrąsūs ir neryžtingi. Bet, pasak brolio Moskemo, kai jis kalbėjo jiems apie žmonių gelbėjimą iš tamsos ir jų vardų išnešimą į šviesą, paklūstant gyvojo pranašo žodžiams, jaunimas buvo sujaudintas (žr. Deividas A. Bednaris, „Vaikų širdys atsigręš“, 2011 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Labai svarbu, kad šventykla ir šeimos istorijos centras yra vienoje vietoje. Tai akivaizdžiai parodo, kad šventyklos darbas ir šeimos istorijos darbas yra dvi vieno didingo darbo dalys. Tai, kaip sakė Džordžas A. Ouksas, Brazilijos Kampinaso šventyklos prezidentas, yra kažkas, ko šventyklos apygardos jaunimas atvyksta mokytis.
Jis sakė: „Prieš akcentuojant jų dalyvavimą šeimos istorijos ir indeksavimo darbe, jie į šventyklą vykdavo daugiausia krikštytis už mirusiuosius. Dabar jų darbo dalimi tampa indeksavimas.“
Supažindinimas
Jaunimui atvykus į centrą, brolis Moskemas ir centro misionieriai savanoriai juos orientuoja, trumpai apžvelgdami šiuos principus:
-
Jie tampa gelbėtojais ant Sionės kalno (žr. Abdijo 1:21).
-
Jie vykdo pranašo kvietimą (žr. „Vaikų širdys atsigręš“).
-
Jie gelbėja žmones iš tamsos – iš seniai užmirštų mikrofilmų ir apdulkėjusių metrikacijos biurų ir bažnyčių knygų tamsos. Indeksavimas išneša tuos vardus į šviesą ir įtraukia juos į duomenų bazę, kad jų giminaičiai galėtų juos surasti.
-
Prisidėdami prie šio darbo jie kitu aspektu įsijungs į „šią šlovingiausią iš visų temų, priklausančią nesibaigiančiai evangelijai, būtent į krikštą už mirusiuosius“ (DS 128:17).
-
Savo laiką jie panaudos didžiam mirusiųjų gelbėjimo darbui, kuris laimina šeimas.
-
Visi esame Dievo šeimos nariai, taigi indeksuodami nepažįstamų žmonių vardus jie padeda savo šeimai.
-
Išmokę indeksuoti, jie gali mokyti tai daryti savo šeimos narius ir kitus savo apylinkių ir skyrių jaunuolius.
Brolis Moskemas ir misionieriai, naudodamiesi centro kompiuteriais, parodo paaugliams, kaip pradėti indeksavimą ir kaip instaliuoti ir naudoti programinę įrangą, grįžus namo. Supratę, kaip tai daroma, pasak brolio Moskemo, jie „ima indeksuoti su neregėtu entuziazmu“.
Entuziazmas tai daryti
Tą entuziazmą atspindi tokie skaičiai. Per du pirmuosius 2012 m. mėnesius lankytojai indeksavo 6 370 vardų; 3 305 iš jų indeksavo jaunimas nuo 12 iki 18 m. amžiaus. Iš tikrųjų, prisitaikydamas prie augančio susidomėjimo indeksavimu, Kampinaso šeimos istorijos centras dažnai pratęsia savo įprastas darbo valandas (nuo 8:00 iki 18:00) ir būna atidarytas net iki 22 valandos.
Net išvykęs iš šventyklos jaunimas nemeta indeksavimo. Grįžę namo, jie tęsia savo darbą, brolio Moskemo žodžiais tariant, kaip „daugiau nei 170 000 aktyvių indeksuotojų, šią dieną esančių Bažnyčioje, armija“. Daugelis jaunuolių indeksavimo darbą vykdo kaip Pareigos Dievui ar Asmeninio tobulėjimo tikslus.
Gera įtaka
Šiais metais šešiolikmetė Izabelė A. iš Vila Velja, Espirito Santaso, Brazilijoje, su savo mama ir seserimi keliavo į šventyklą. Paskutinę kelionės dieną sukako vieneri metai nuo jos senelės mirties. Izabelė pasikrikštijo už savo senelę, o mama atliko kitas šventyklos apeigas už ją.
„Šios kelionės metu jaučiau, kad man reikia padaryti kažką gero, – aiškino Izabelė. – Norėjau išmokti indeksuoti, ir brolis Žozė Moskemas man padėjo.
Po to, kai pasikrikštijau už senelę, mane giliai paveikė Dvasia. Supratau, kad už uždangos yra daug be galo ilgai laukiančių žmonių, ir jiems reikia mano pagalbos. Supratau, jog galiu truputį savo laiko skirti tarnavimui ir daug padaryti dėl tų žmonių. Indeksavimas yra meilės darbas.“