Evangelijos klasika
Teisumo mokymas namie
Delbertas L. Steiplis gimė 1896 m. gruodžio 11 d. Arizonoje, JAV. 1950 m. spalio 5 dieną jis buvo paskirtas į Dvylikos Apaštalų Kvorumą, kuriame tarnavo iki mirties 1978 m. rugpjūčio 19 d. Ši dvasinės valandėlės kalba buvo pasakyta Brigamo Jango universitete, 1977 m. vasario 1 d. Visą šios kalbos tekstą anglų kalba galite rasti internete, adresu speeches.byu.edu.
Tėvai turi pareigą ir palaimą mokyti ir ugdyti savo vaikus, kad šie gyventų teisiai.
Tėvai turi galimybę mokyti savo mažus vaikus ir formuoti jų charakterį, kol Šėtonas dar neįgijo galios gundyti jų ir kol jie dar nesulaukė aštuonerių metų – kai taps atskaitingi Dievui. … Viešpats tėvams patikėjo tuos brangius metus, pirmuosius vaiko gyvenimo metus, kai vaikai nėra atskaitingi už pasakytus ar padarytus dalykus. Tėvai turi pareigą ir palaimą mokyti ir ugdyti savo vaikus, kad šie gyventų teisiai.
Pats veiksmingiausias būdas namuose mokyti teisumo ir religijos yra mokyti pavyzdžiu. Viliuosi, kad patys tėvai gyvena mielą ir dorą gyvenimą, nes tuomet mokydami ir ugdydami savo vaikus jie galės naudingai taikyti savo gyvenimo pavyzdį. [Prezidentas Deividas O. Makėjus (1873–1970) mokė:] „Jei norite mokyti tikėti Dievą, tai patys rodykite tikėjimą Juo; jei norite mokyti melstis, tai patys melskitės; … jei norite, kad jie būtų santūrus, tai patys turite vengti nesantūrumo; jei norite, kad jūsų vaikai gyventų dorą, kupiną savikontrolės ir girtiną gyvenimą, tai patys visame tame rodykite vertą pavyzdį.“1 Taip elgdamiesi, padarysite šiuos pamokymus savo vaikams įsimintinus; o jie, gavę tokį pamokymą iš tėvų, galės stiprinti save prieš Šėtono, kurio tikslas yra sunaikinti jų gyvenimus vos tik jie pasieks atskaitomybės amžių, viliones. Tėvų pareiga yra būti tokiems, kokie jie nori, kad būtų jų vaikai: mandagūs, nuoširdūs, santūrūs ir visuomet drąsūs daryti gera. Pavyzdys yra žymiai stipresnis nei prisakymas.
Kasdienis gyvenimas namie neturėtų prasilenkti su Bažnyčios principais ir standartais. Mūsų verslo santykiai neturėtų prasilenkti su mūsų tikėjimu. Vaikai labai greitai pastebi nenuoširdumą. Džonas Miltonas sakė, kad veidmainystė yra vienintelė nuodėmė, kurios nepastebi niekas, išskyrus tik Dievą. Tačiau vaikai yra jautrūs neteisybei, ir jie priešinasi tam, kas nenuoširdu ar apsimestina. Žinome, kad vaikams daug didesnę įtaką daro mūsų gyvenimas, o ne mūsų pamokslai. Tėvai visuomet turėtų būti sąžiningi su savo vaikais, laikytis jiems duotų pažadų ir kalbėti tik tiesą. Tik nuoseklus gimdytojas įgyja vaiko pasitikėjimą. Jei vaikas jaus, kad jūs gerbiate jo pasitikėjimą ir atsilyginate tuo pačiu, jis jo nesugriaus ir neužtrauks gėdos jūsų vardui. …
Tėvai niekada neturėtų vaidytis savo vaikų akivaizdoje. Kartais vaidai kyla norint pataisyti ar sudrausminti vaiką. Vienas iš tėvų bara, kitas tam nepritaria. Tuomet vienybės įtaka namuose, kiek jos reikia vaikui, dingsta. Tėvai turi iš anksto vieningai sutarti, kuriuo keliu vaikas turi eiti; kitaip pasimetęs vaikas pradės eiti netinkamais keliais. Ričardas L. Evansas sakė: „Nesutarimai tarp tėvų yra neteisingi, trikdantys ir silpninantys šeimos pamatus. Tie asmenys, iš kurių vaikas tikisi patarimo, turi vieningai sutarti dėl duotinų patarimų.“2 Žinome, kad vaikai yra jautrūs šeimos nuotaikoms ir jausmams; jie gali jausti įtampą ir nesutarimus, bet ne visada gali juos suprasti ar apibrėžti. …
Vaikas turi teisę savo namuose rasti prieglobstį, apsaugą nuo išorinio pasaulio pavojų ir blogio. Šiam poreikiui patenkinti būtina šeimos vienybė ir vientisumas. Šiame gyvenime tik namuose, ir niekur kitur, galime rasti tikrąją ir išliekančią laimę. Namus įmanoma paversti gabalėliu dangaus žemėje; iš tikrųjų įsivaizduoju, kad dangus bus idealaus šeimos gyvenimo žemėje tęsinys.3 …
Evangelija, kurios mokome, yra tikra. Kristus gyvas, Dievas gyvas, o visiems Jo ištikimiems ir atsidavusiems vaikams yra ruošiamos šlovingos buveinės danguje. Jau dabar planuokite trokštamus turėti namus, šeimą ir tai, kaip tenkinsite savo vaikų poreikius, kad išlaikytumėte juos teisiame kelyje, vedančiame šeimą į amžinąjį gyvenimą celestialiniuose namuose. Mano broliai ir seserys, telaimina jus visus Dievas. Manau, kad suprantate, jog daugelis čia pasakytų dalykų tinka jums. Jūsų namų sutvarkymas ir pavertimas šventais yra labai svarbus mažiesiems žmogučiams, ateinantiems laiminti jūsų gyvenimą.