Pažvelkite aukštyn

Vyresnysis Adrianas Očoja

Iš Septyniasdešimties

Iš „Pažvelkite aukštyn“, 2013 m. spalio konferencijos medžiaga, p. 89–91.

„Todėl visą laiką budėkite ir melskitės“ (Luko 21:36).

Kai buvau aštuonerių, du mano pusbrolius ir mane pasiuntė į gretimą miestelį nupirkti maisto prekių. Prisimindamas tai aš stebiuosi, kaip stipriai mano senelė, teta ir dėdė mumis pasitikėjo. Tą rytą, kai išvykome nedidele trijų raitelių grupe, dangus buvo giedras ir saulėtas.

Vidury prerijos nusprendėme nusėsti nuo arklių ir pažaisti stiklo rutuliukais. Mes taip įsitraukėme į žaidimą, kad nebežiūrėjome aukštyn, todėl nepastebėjome, kaip tamsūs debesys uždengė dangų. Kai suvokėme, kad artėja audra, mums nebeliko laiko net užsėsti ant arklių. Liūtis ir kruša taip mus kapojo, kad tegalėjome nubalnoti arklius ir pasislėpti po balnų užtiesalais. Tada mūsų arkliai pabėgo.

Be arklių, šlapi ir sušalę mes skubėjome į artimiausią miestelį. Jau buvo vėlu, kai priėjome kažkieno namus ir pasibeldėme į duris. Ten gyvenanti šeima padėjo mums apdžiūti, pamaitino gardžiomis tortilijomis su pupelėmis ir tada paguldė mus miegoti atskirame kambaryje su asla.

Kai ryte su pusbroliais pabudome, ryškiai švietė saulė ir buvo giedras dangus. Į duris pabeldė žmogus, ieškantis trijų dingusių berniukų. Niekada neužmiršiu to, ką pamatėme keliaudami namo – daugybę žmonių, kurie mūsų ieškojo visą naktį. Visų jų priešakyje buvo mano mylinti senelė bei mano dėdė ir teta. Jie apkabino mus ir verkė, laimingi, kad surado savo prapuolusius vaikus.

Mūsų mylintis Dangiškasis Tėvas rūpinasi mumis. Jis nekantriai laukia, kol sugrįšime namo. Aplink mus renkasi dvasinių audrų ženklai. Pažvelkime aukštyn ir pasiruoškime kiekvieną dieną stiprindami savo liudijimą.

Šaunos Tenei iliustracija