Tarnauti dabar, kad tarnautum vėliau
Autorė gyvena Jutoje, JAV.
„Tarnaukite Viešpačiui visa širdimi“ (1 Samuelio 12:20).
„Bėgam lenktynių iki bažnyčios!“ – pasiūlė Mormonas, rodydamas į virš palmių kyšančią bažnyčios smailę. Tada jis leidosi bėgti kiek galėdamas greičiau, kad įveiktų savo jaunesnįjį brolį Morijaną.
Berniukai ir jų tėveliai jau buvo už visos mylios nuo namų, bet Mormonas su Morijanu vis dar karštai lenktyniavo, kol pasiekė metalinius apylinkės maldos namų vartus. Jie sustojo norėdami atgauti kvapą.
Dar nenusprendus, kas laimėjo, kažkoks berniukas jiems šūktelėjo: „Ar norite pažaisti futbolą?“
Mormonas mėgo futbolą, bet jis su savo šeima ėjo valyti apylinkės pastato, kad šis būtų paruoštas bažnyčios susirinkimams kitą dieną.
Mormonas papurtė galvą. „Ne dabar, galbūt vėliau!“ – šūktelėjo jis atgal.
Netrukus Mormonas ir Morijanas uoliai dirbo. Mormonas su tėčiu patraukė kėdes ir iššlavė grindis, o Morijanas su mama grindis mazgojo.
Vėliau berniukai kartu valė veidrodžius tualetuose. Morijanas pasakė: „Nemaniau, kad man patiks valyti bažnyčią, bet tai smagu! O kaip tau, Mormonai? Ar todėl atėjai čia, užuot žaidęs futbolą?“
Mormonas pagalvojo apie savo tėtį. Jis buvo apylinkės vyskupas, bet vis tiek skirdavo laiko padėti valyti maldos namus.
„Esu čia, nes noriu būti kaip tėtis“, – pasakė Mormonas.
Tada jis pagalvojo apie misionierius savo apylinkėje. Jie stropiai beldėsi į duris ir dalijosi Mormono Knyga su kitais. Jie kvietė žmones ateiti į bažnyčios pastatą, kurį berniukai valė.
Mormonas pagalvojo: „Esu čia, nes ir aš noriu kada nors tarnauti misijoje. Galiu padėti misionieriams paruošdamas bažnyčią.“
Mormonas pagalvojo apie rytojų, kai jiedu su broliu kelsis 6 val. ryto, su kaklaraiščiais ir baltais marškiniais eis į bažnyčią ir Pradinukų kambaryje paruoš kėdes ir giesmynus.
Jis pagalvojo: „Esu čia, nes noriu vykdyti Bažnyčios pašaukimą.“
Mormonas pagalvojo, kad netrukus jis bus diakonas. Jis dalins sakramentą ir tarnaudamas darys daugelį kitų dalykų.
„Esu čia, nes kitais metais gausiu kunigystę, ir dabar noriu daryti viską, ką galiu, kad būčiau pasiruošęs.“
Mormonas jau padarė kai ką ruošdamasis kunigystei: jis užsitarnavo „Tikiu Dievą“ apdovanojimą. Jis jau mokėsi gyventi pagal Evangeliją ir tarnauti kitiems.
Galų gale jis pažvelgė į savo brolio atvaizdą veidrodyje ir nusišypsojo.
„Esu čia, nes myliu Viešpatį, – pasakė jis, – taip pat žinau, kad tarnavimas dabar padės man pasiruošti tarnauti vėliau.“