Labai viliojantys nuodai

Alison L. Rendal, Juta, JAV

Kada išėjau pro paradines duris pasiimti laikraščio, išvydau nemalonų reginį. Per naktį virš plyšių tarp vejos ir tako iškilo rausvas ugninių skruzdžių skruzdėlynas.

Nors mudu su vyru neilgai gyvenome Teksase, JAV, iš skausmingos patirties žinojau, kad tos skruzdės pelnė tokį vardą ne dėl spalvos, o dėl skausmingų įkandimų. Nuėjau į garažą, kur laikėme pesticidus. Perskaičiau instrukciją etiketėje.

Ten buvo parašyta: „[Šie pesticidai] labai vilioja ugnines skruzdes. Jos nusineš juos į savo skruzdėlyną, pamaitins savo karalienę ir kolonija išmirs.“ Etiketėje buvo nurodyta pabarstyti granulių šalia skruzdėlyno ir ant jo. Likusį darbą turėjo atlikti skruzdėlės.

Buvau skeptiškai nusiteikusi. Ugninės skruzdės man atrodė gana protingos, nes galėjo per vieną naktį pastatyti aukštus skruzdėlynus. Abejojau, ar jos pasiduos apgaulingiems nuodams, tačiau vis tiek jų pabarsčiau.

Netrukus po to skruzdėlyne pastebėjau sujudimą. Laikiausi atokiai, bet pasilenkusi stebėjau sambrūzdį. Jos buvo tokios susijaudinusios, tarytum ką tik būtų nusileidusi mana iš dangaus. Jos kėlė baltas granules savo mažytėmis žnyplėmis ir vienos per kitas vertėsi skubėdamos nešti nuodus į savo skruzdėlyną.

Stebėjau tai didžiai apstulbusi. Jos noriai nešėsi nuodus į savo namus. Pasirodo žodžiai „labai vilioja“ nebuvo išpūsti. Kažkaip pesticidus gaminanti kompanija sugebėjo kažką bloga – netgi mirtina – paversti tuo, kas atrodė nepaprastai gera.

Dar nebuvau mačiusi įspūdingesnio pavyzdžio, kaip tai, kas bloga, gali būti padaryta taip, kad atrodytų gera. Man tai priminė, kad Šėtonas elgiasi taip pat. Mane guodė suvokimas, kad nors jis ir barsto savo užmaskuotus nuodus aplink mano namus, bet negali jų įnešti vidun – nebent aš jam leisčiau. Taigi, kaip man to neįsileisti?

Mintyse iškilo viena mano mėgstamiausių eilučių: „Nes štai, Kristaus Dvasia duodama kiekvienam žmogui, kad jis galėtų pažinti, kas gera ir kas pikta.“ Moronis aiškina, kad su ta dvasia mes „galim[e] tobulai pažinti“, ar kažkas yra iš Dievo, ar iš Šėtono (Moronio 7:16).

Tas nutikimas, stebint pasmerktas skruzdėles, pripildė mane dėkingumo, kad mudu su vyru galime užtikrintai spręsti ir žinoti, ką įsileisti į savo namus. Mūsų darbas mokyti savo vaikus sekti Kristaus dvasia, kad jie taip pat galėtų atpažinti nuodus, kada su jais susidurs.

Kai pasilenkusi stebėjau, kaip tie vabzdžiai perneša kiekvieną granulę į savo skruzdėlyną, prisiekiau daryti viską, kas mano galioje, kad neįsileisčiau nuodų į savo namus.

Etiketėje buvo nurodyta pabarstyti granulių šalia skruzdėlyno ir ant jo. Likusį darbą turėjo atlikti skruzdėlės.