Valios laisvumas ar moralinė valios laisvė?
Išmintingai naudodamiesi savo valios laisve neprarandame galimybės rinktis ir lengviau galime teisingai pasirinkti.
Kristės Smit fotoiliustracija; Brajeno Byčo iliustracijos
Vis dar prisimenu, kaip nekantravau, ruošdamasis susitikti su savo vyskupu ir pasikalbėti apie tarnavimą misijoje. Svarsčiau, ar esu tinkamas. Kaip ir Pranašas Džozefas Smitas, nebuvau „nusikaltęs kokiomis nors didelėmis, arba piktomis, nuodėmėmis“ (Džozefas Smitas–Istorija 1:28), tačiau vis tiek jaudinausi.
Jaudinausi, nes negalėjau nustoti galvojęs apie savo draugą Denį (vardas pakeistas). Ištisus mėnesius Denis pasakojo, kaip jis laukia tarnavimo misijoje. Tačiau po susitikimo su vyskupu tai pasikeitė.
Kaip man vėliau prisipažino Denis, dėl to, kad nevertai pasielgė su keliomis merginomis, neteko teisės tarnauti nuolatinėje misijoje. Jis neturėjo laisvės rinktis tarnystės misijoje.
Prezidento Boido K. Pakerio, Dvylikos Apaštalų Kvorumo prezidento žodžiais, Denis pasidavė Šėtono pagundai „netinkamai panaudo[ti] turimą moralinę laisvę“.1
Tikroji laisvė, kaip mokoma Jaunimo stiprybės vardan, atsiranda, kai naudojame savo valios laisvę, kad pasirinktume paklusti. Laisvė prarandama, kaip sužinojo Denis, kai pasirenkama nepaklusti.
„Nors esate laisvi rinktis, kaip elgtis, nesate laisvi rinktis savo poelgių pasekmių. Ką nors pasirinkę, būtinai sulauksite to pasirinkimo pasekmių – arba gerų, arba blogų.“2
Veikti savo nuožiūra
Kadangi Raštuose mokoma, kad esame „laisvi pasirinkti“, „laisvi veikti“ ir laisvi daug ką daryti „savo laisva valia“ (2 Nefio 2:27; 10:23; DS 58:27; Helamano 14:30), dažnai vartojame terminą „valios laisvė“.
Tačiau, ar žinote, kad Raštuose nėra frazės „valios laisvumas“? Vietoje to Raštuose mokoma: „kad kiekvienas žmogus […] galėtų veikti pagal doktriną ir principą, pagal moralinę valios laisvę, kurią aš jam suteikiau, kad teismo dieną kiekvienas žmogus būtų atsakingas už savo paties nuodėmes“ (DS 101:78; kursyvas pridėtas).
Vyresnysis D. Todas Kristofersonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė: „Žodžiai valios laisvė pasitaiko [Raštuose] vieni arba su pažymimuoju žodžiu moralinė. […] Kai vartojame terminą moralinė valios laisvė, tinkamai pabrėžiame, kad atsakomybė yra esminė dieviškos valios laisvės dovanos dalis. Esame gyvos būtybės ir galime veikti savo nuožiūra, laisvai rinktis, tačiau atsakome už savo pasirinkimus.“3
Prezidentas Pakeris priduria: „Pasirinkimo laisvė Raštuose vadinama „moraline laisve“, tai reiškia, kad galime rinktis arba gėrį, arba blogį.“4 Ta Dievo duota dovana reiškia, kad esame „laisvi pasirinkti laisvę ir amžinąjį gyvenimą per didįjį visų žmonių Tarpininką arba pasirinkti nelaisvę ir mirtį, sulig velnio nelaisve ir galia“ (2 Nefio 2:27).
Šėtonas kovoja prieš valios laisvę
Kadangi moralinė valios laisvė atlieka svarbų vaidmenį išgelbėjimo plane, Šėtonas siekė sunaikinti ją ikimirtingajame pasaulyje. Jis buvo išvytas už tai, kad maištavo, ir dabar jis siekia „apgaudinė[ti] ir akin[ti] žmones, ir ves[ti] juos nelaisvėn pagal savo valią“ (Mozės 4:3–4).
Šėtonas nori, kad rinktumės tai, kas riboja mūsų laisvę, veda prie blogų ir žalingų įpročių ir iš mūsų atima galią atsispirti jo pagundoms. Evangelija graži tuo, kad ji leidžia mums suprasti mūsų pasirinkimus ir tų pasirinkimų pasekmes. Išmintingai naudodamiesi savo valios laisve neprarandame galimybės rinktis ir lengviau galime teisingai pasirinkti.
Gelbėtojo pavyzdys
Kai išgelbėjimo planas buvo pateiktas didžiojoje taryboje danguje, Gelbėtojas parodė mums, kaip reikia tinkamai panaudoti savo moralinę valios laisvę. Jis pasakė: „Tėve, tebus tavo valia, ir šlovė tebus tavo per amžius“ (Mozės 4:2). Kadangi Jėzus tada ir vėliau Getsemanės sode ir ant kryžiaus norėjo vykdyti Tėvo valią (žr. Mato 26:39; Luko 22:42), Jis sumokėjo už mūsų blogus pasirinkimus ir parūpino būdą, kaip per atgailą mums gali būti atleista.
Jeigu seksime Gelbėtojo pavyzdžiu, užuot pasakę: ką noriu, tą darau, pareikšime: darau tai, ką Tėvas nori.5 Toks moralinės valios laisvės panaudojimas atneš mums laisvę ir laimę.
Kai nuėjau susitikti su savo vyskupu į pirmąjį pokalbį dėl misijos, buvau dėkingas, kad mano pasirinkimai buvo teisingi. Po kelių mėnesių tarnavau Viešpačiui Gvatemaloje – mokydamas kitus išgelbėjimo plano ir esminio moralinės valios laisvės vaidmens tame plane.