Pirmosios Prezidentūros žinia
Tikėjimo malda
Prezidentas Henris B. Airingas
Pirmasis patarėjas Pirmojoje Prezidentūroje
Malda – tai ne tik Dievui sukalbėti žodžiai. Tai abipusis ryšys tarp Dievo ir Jo vaikų.
Sklandi malda – tai mūsų širdingų jausmų perteikimas paprastais žodžiais. Dangiškasis Tėvas įprastai atsako atsiųsdamas tam tikras jausmų lydimas mintis. Jis visada išgirsta mūsų išsakomas nuoširdžias maldas, kai jas kalbame su pasiryžimu paklusti Jam, kad ir koks būtų Jo atsakymas, kad ir kada jis ateitų.
Viešpats visiems skaitantiems Mormono Knygą ir dėl jos besimeldžiantiems pažada:
„Ir norėčiau jus paraginti, kad gavę juos, paklaustumėte Dievą, Amžinąjį Tėvą, Kristaus vardu, argi jie nėra tikri; ir jei paklausite nuoširdžiai, su tikru ketinimu, tikėdami Kristų, jis apreikš jums apie jų tiesą Šventosios Dvasios galia.
Ir Šventosios Dvasios galia jūs galite sužinoti tiesą apie viską“ (Moronio 10:4–5).
Šis pažadas yra tikras. Milijonai žmonių jau išbandė ir patvirtino šį nuostabų pažadą apie maldą, nes gavo palaiminimų, pripildžiusių jų gyvenimą džiaugsmu ir nesibaigiančia laime. Šis pažadas taikomas visoms mūsų maldoms, skirtoms sužinoti Dievo mintis ir valią dėl mūsų. Galime jį pritaikyti gaudami patarimą iš Dievo tarno, turinčio įgaliojimą mums patarti. Pavyzdžiui, galime kliautis šiuo pažadu klausydamiesi pamokslo visuotinėje konferencijoje. Galime pritaikyti jį, kai mus moko nuolankūs misionieriai, Dievo pašaukti per gyvąjį pranašą. Jis taip pat taikomas patarimui, kurį gauname iš savo vyskupo ar skyriaus prezidento.
Veiksmingai maldai yra paprastos taisyklės. Turime klausti, kas yra tiesa, melsdamiesi Tėvui Jėzaus Kristaus vardu. Turime klausti nuoširdžiai, t. y. nuoširdžiai ketinti daryti tai, ko iš mūsų paprašys Dievas. Mūsų nuoširdus ketinimas turi kilti iš tikėjimo Jėzumi Kristumi.
Besidomintysis, kuris dar prieš krikštą ir patvirtinimą skaito Mormono Knygą, gali patirti tiek patikinimą apie šios knygos tikrumą, tiek liudijimą, kad Džozefas Smitas ją išvertė padedamas Dievo galios. Po to, kai esame patvirtinti Bažnyčios nariais, mūsų palydovė Šventoji Dvasia gali patvirtinti kitas tiesas. Melsdamiesi su tikėjimu galime viltis, jog Šventoji Dvasia paliudys mums, kad Jėzus yra Kristus, kad Dievas Tėvas yra gyvas ir kad Jie myli mus bei visus Dangiškojo Tėvo vaikus.
Tai viena iš priežasčių, dėl kurios Mormono Knygoje pažadama, kad savo širdyse jausime tikrąją meilę, atsirasiančią Šventajai Dvasiai paliudijus, kad Jėzus yra Kristus: „Jeigu žmogus romus ir nusižeminęs širdimi, ir Šventosios Dvasios galia išpažįsta, kad Jėzus yra Kristus, jis būtinai turi turėti tikrąją meilę“ (Moronio 7:44).
Kiekvieną pasninko sekmadienį turime nuostabią progą augti dvasiškai. Pasninko sekmadienį galime geriau suprasti patyrimus Almos ir Mozijo sūnų, kurie meldėsi ir pasninkavo dėl to, kad pažintų amžinąją tiesą ir galėtų lamanitus jos mokyti su galia, įgaliojimu ir meile (žr. Almos 17:3, 9).
Pasninko sekmadienį sujungiame maldą ir pasninką. Vargšams laiminti vyskupui ar skyriaus prezidentui įteikiame dosnias pasninko atnašas, kurios prilygsta bent dviem mūsų valgiams. Savo mintis ir maldas nukreipiame į Gelbėtoją ir tuos, kuriems Jis nori, kad tarnautume pasirūpindami jų dvasiniais ir materialiaisiais poreikiais.
Taip mūsų maldos ir troškimai panašėja į Gelbėtojo maldas ir troškimus, nes pasninkaujame, kad būtume romesni, dėmesingiau priimantys pamokymą ir labiau mylintys. Mes, kaip ir Jis, meldžiamės, kad sužinotume Tėvo valią mums ir ją vykdytume.