Atverkite dangus šventyklos ir šeimos istorijos darbu
Prezidentas Raselas M. Nelsonas,
Dvylikos Apaštalų Kvorumo prezidentas
Vendi V. Nelson
Iš 2017 m. vasario 11 d. Solt Leik Sičio mieste, Jutoje, vykusios šeimos istorijos konferencijos „Roots Tech“ pristatymo. Pristatymo įrašą anglų, portugalų ir ispanų kalbomis galima rasti internete adresu lds.org/go/1017Nelson.
Per 2017 m. „RootsTech“ konferencijos pristatymą prezidentas Raselas M. Nelsonas ir jo žmona Vendi pakvietė pastarųjų dienų šventuosius pamaldžiai apmąstyti, ką jie galėtų paaukoti, siekdami geriau atlikti šeimos istorijos darbą.
Prezidentas Nelsonas. Kai mano senelis A. Č. Nelsonas dar buvo jaunas vyras ir tėvas, tik 27-erių, mirė jo tėvas. Maždaug po trijų mėnesių jo miręs tėvas, mano prosenelis, aplankė jį. Tai buvo 1891 m. balandžio 6-os naktį. Senelį Nelsoną taip paveikė jo tėvo apsilankymas, kad įamžino jį dienoraštyje savo šeimai ir draugams.
„Kai į kambarį įėjo tėvas, gulėjau lovoje, – rašė senelis Nelsonas. – Užėjęs atsisėdo ant lovos krašto. Tada pasakė: „Na, mano sūnau, kadangi turėjau keletą laisvų minučių, gavau leidimą trumpam tave aplankyti. Jaučiuosi gerai, mano sūnau, ir po mirties buvau labai užsiėmęs.“
Kai senelis Nelsonas paklausė, ką jis veikė, jo tėvas atsakė, kad darbavosi dvasių pasaulyje mokydamas Jėzaus Kristaus Evangelijos.
„Tu net neįsivaizduoji, mano sūnau, kiek daug Evangelijos dar nepriėmusių dvasių yra ten, dvasių pasaulyje, – sakė jis. – Bet daugelis ją priima ir vyksta didis darbas. Daugelis nekantriai laukia, kad jų dar gyvi draugai tarnautų jiems šventyklose.“
Senelis Nelsonas pasakė savo tėvui: „Kai tik galėsime, ketiname vykti į šventyklą ir užsiantspauduoti su tavimi, tėve.“
Mano prosenelis atsakė: „Mano sūnau, iš dalies dėl to ir atėjau. Mes būsime šeima ir gyvensime amžinybėje.“
Tada senelis Nelsonas paklausė: „Tėve, ar Evangelija, kurios moko ši bažnyčia, yra tikra?“
Prosenelis parodė pirštu į Pirmosios Prezidentūros nuotrauką, kabančią ant sienos miegamajame.
„Sūnau, Evangelija yra tikra lygiai taip pat, kaip tikra, kad tu matai šią nuotrauką. Jėzaus Kristaus Evangelija turi galią išgelbėti kiekvieną jai paklūstantį vyrą ir moterį, ir jokiu kitu būdu jie negali gauti išgelbėjimo Dievo karalystėje. Sūnau, visada tvirtai laikykis Evangelijos. Būk nuolankus, būk pamaldus, būk atsidavęs kunigystei, būk nuoširdus ir būk ištikimas sandoroms, kurias sudarei su Dievu. Niekada nedaryk to, kas nuviltų Dievą. O, koks palaiminimas yra Evangelija! Sūnau, būk geras žmogus.“
Prezidento Raselo M. Nelsono senelis A. Č. Nelsonas.
Bjorno Torkelsono iliustracijos; Fono paveikslėlio, mobiliojo telefono ir planšetinio kompiuterio paveikslėlių šaltinis – Getty Images
Sesuo Nelson. Man patinka visi tie „būk“. „Būk nuolankus, būk pamaldus, būk atsidavęs kunigystei, būk nuoširdus ir būk ištikimas sandoroms, kurias sudarei su Dievu. […] Būk geras žmogus.“ Šeši „būk“, kuriuos tau perdavė miręs prosenelis. Iš tiesų, tai skamba kaip šeši prezidento Gordono B. Hinklio (1910–2008) „būk“.1
Prezidentas Nelsonas. Tikrai taip, ar ne? Labai branginu šiuos senelio mums paliktus užrašus. Mes sužinojome, kad vėliau visi jo tėvo vaikai buvo užantspauduoti su juo. Taigi užduotis, dėl kurios jis apsilankė, buvo įvykdyta.
Elijos dvasia
Prezidentas Nelsonas. Labai svarbus Raštuose minimas vardas paaiškina, kodėl šeima yra tokia svarbi. Tas vardas yra Elija. EL-I-JAH hebrajiškai pažodžiui reiškia „Jehova yra mano Dievas“2. Tik pamanykite! Elijos vardą sudaro ir Tėvą, ir Sūnų reiškiantys žodžiai.
Sesuo Nelson. Elija buvo paskutinis pranašas iki Kristaus, turėjęs Melchizedeko kunigystės užantspaudavimo galią. Elijos misija buvo atgręžti vaikų širdis į tėvus, o tėvų širdis į vaikus, kad jie būtų užantspauduoti, nes „jei taip nebūtų, visa žemė būtų visiškai nuniokota Jo atėjimo metu“ (Džozefo Smito – Istorijos 1:39; kursyvas pridėtas). Gana griežtai pasakyta.
Prezidentas Nelsonas. Man patinka manyti, kad Elijos dvasia – tai apie dieviškąją šeimos prigimtį liudijančios „Šventosios Dvasios pasireiškimas“3. Kaip rašoma Raštų rodyklėje, „Elijos galia yra kunigystės užantspaudavimo galia, kuria tai, kas surišama ar atrišama žemėje, yra surišama ar atrišama danguje“ („Elija“).
Sesuo Nelson. Taigi, kai mes sakome, kad Elijos dvasia sklando virš žmonių ir skatina juos ieškoti savo šeimos mirusiųjų, iš tiesų sakome, kad Šventoji Dvasia mus ragina daryti tai, kas leis šeimoms būti amžiams užantspauduotoms kartu.
Prezidentas Nelsonas. Turime nuostabią galimybę atgręžti vaikų širdis į jų tėvus, papasakodami svarbias šeimos istorijas prieinamais ir įsimintinais būdais. Galbūt mūsų liudijimus sustiprins nuolat matomi šeimos istorijos dokumentai, pasakojimai, nuotraukos ir atmintini daiktai (žr. Mozijo 1:5). Jei pakabinsime juos ant sienos, laikysime ant stalo, kompiuteriuose, planšetėse ir net mobiliuosiuose telefonuose, galbūt tai paskatins mus priimti geresnius sprendimus ir artėti prie Viešpaties ir mūsų šeimų.
Jei paliksime tai, kaip yra, iš tikro nepadarysime pakankamai. Mūsų, kaip Bažnyčios narių, susidomėjimas šeimos istorijos darbu skatinamas Viešpaties nurodymu, kad mūsų protėviai be mūsų negali būti padaryti tobuli, nei mes be jų negalime būti padaryti tobuli (žr. DS 128:15). Tai reiškia, kad turime būti sujungti drauge šventomis šventyklinėmis užantspaudavimo apeigomis. Turime būti tvirtos grandys, jungiančios mūsų protėvius su mūsų palikuonimis. Jei mūsų galutinis tikslas tėra surinkti pasakojimus ir nuotraukas – jei žinome savo protėvius ir nuostabius dalykus apie juos, bet paliekame juos užmirštus anapus be apeigų – ne tam skiriamas dėmesys niekaip nepadės mūsų protėviams, kurie liko įkalinti dvasių kalėjime.
Sesuo Nelson. Svarbu išsaugoti pasakojimus apie protėvius, bet tai niekada neturėtų būti daroma apeigų sąskaita. Turime paskirti laiko ir rinkti informaciją, kurios reikia apeigoms atlikti.
Prezidentas Nelsonas. O tai reiškia – aukoti laiką, kurį paprastai skirtume kitiems darbams. Turime daugiau laiko praleisti šventykloje ir atlikdami šeimos istorijos tyrimus, taip pat ir indeksavimą.
Sesuo Nelson. Aukojimasis tikrai atneša dangaus palaimas.4 Buvau palaiminta galimybe atrasti daugybę protėvių, kurie, kaip esu tikra, buvo pasirengę sudaryti sandoras su Dievu ir gauti svarbiausias apeigas. Laikui bėgant pastebėjau, kad jei dirbdavau su sunkiu projektu ir man stigdavo laiko, energijos ir idėjų, o aš aukodavau laiką kieno nors iš savo protėvių apeigoms reikalingos informacijos paieškai arba eidavau į šventyklą atlikti apeigų už juos, dangūs atsiverdavo ir imdavo plūsti energija bei idėjos. Kažkaip pakakdavo laiko suspėti iki galutinio termino. Tai būdavo visiškai neįmanoma, bet kiekvieną kartą taip nutikdavo. Šventyklos ir šeimos istorijos darbas atneša džiaugsmą, kuris tikrai yra ne iš šio pasaulio.
Šeimos istorija ir misionieriškas darbas
Prezidentas Nelsonas. Jei dabar būčiau misionierius, mano geriausi draugai apylinkėje, kurioje tarnauju, būtų apylinkės misijos vadovas ir apylinkės šventyklos ir šeimos istorijos konsultantas.
Žmonės turi įgimtą troškimą ką nors žinoti apie savo protėvius. Mūsų misionieriams tai tampa puikia galimybe. Kai misionieriai išmoksta mylėti žmones, kuriuos moko, jie paprastai ima klausinėti apie jų šeimas. „Ar jūsų tėvai gyvi? Ar jūsų seneliai gyvi? Ar žinote savo visus keturis prosenelius?“ Pokalbis vyksta sklandžiai, kai bendraujantieji su misionieriais paprašomi papasakoti apie mylimus žmones.
Tokiu atveju misionieriai, taip pat ir nariai misionieriai galėtų paklausti: „Ar žinote ką nors apie savo prosenelius? Ar žinote jų vardus?“ Tikėtina, kad besidomintieji nežinos visų aštuonių prosenelių vardų.
Todėl misionieriai gali pasiūlyti štai ką: „Bažnyčioje turiu draugą, kuris gali padėti. Jei galime sužinoti keleto, o gal net ir visų jūsų prosenelių vardus, ar nevertėtų skirti porą valandų tam, kad sužinotumėte, kas yra jūsų proseneliai?“ Žinoma, tas draugas Bažnyčioje – apylinkės šventyklos ir šeimos istorijos konsultantas.
Sesuo Nelson. Manau, kad misionierius turėtų paguosti žinojimas, jog ieškodami ir mokydami atkurtosios Jėzaus Kristaus Evangelijos tiesai imlius žmones, jie nėra vieni. Keturių Bažnyčios prezidentų patarėju tarnavęs prezidentas Džordžas K. Kenonas (1827–1901) mokė, kad šiomis pastarosiomis dienomis prisijungiantieji prie Bažnyčios tai daro būtent todėl, jog jų protėviai meldėsi, kad kas nors iš jų palikuonių prisijungtų prie Bažnyčios ir jie, protėviai, galėtų gauti jiems skirtas vikarines apeigas.5
Išaukštinimas – šeimos reikalas
Prezidentas Nelsonas. Išaukštinimas yra šeimos reikalas. Šeimos gali būti išaukštintos tik per Jėzaus Kristaus Evangelijos gelbėjančias apeigas. Galutinis mūsų siekių tikslas yra būti laimingiems šeimose – gavusiems endaumentą, užantspauduotiems ir pasiruošusiems amžinajam gyvenimui Dievo akivaizdoje.
Sesuo Nelson. Visos pamokos, kuriose lankomės, visas tarnavimui skirtas laikas, kiekviena mūsų su Dievu sudaryta sandora veda mus į šventą šventyklą – į Dievo namus. Kai sutuoktiniai ir jų vaikai laikosi sandorų, per užantspaudavimo apeigas jie gali gauti labai daug galios.
Prezidentas Nelsonas. Kiekvieną dieną savo mintimis, jausmais, žodžiais ir veiksmais renkamės, ar norime gyventi amžinai. Mūsų Dangiškasis Tėvas pareiškė, kad Jo darbas ir šlovė yra įgyvendinti žmogaus nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą (žr. Mozės 1:39). Tačiau Jis nori, kad patys nuspręstume sugrįžti pas Jį. Jokiu būdu Jis mūsų nevers. Mūsų stropumas laikantis sandorų rodo Jam, kaip stipriai norime sugrįžti pas Jį. Kiekviena diena mus artina prie Tėvo arba tolina nuo šlovingo amžinojo gyvenimo galimybės. Mes visi turime laikytis sandorų, kasdien atgailauti ir stengtis būti panašesni į Gelbėtoją. Tada ir tik tada šeimos galės būti kartu.
Sesuo Nelson. Liudiju, kad nesvarbu, ar jūsų dabartinis gyvenimas pasakiškas, ar nuviliantis ir veriantis širdį, įsitraukimas į šventyklos ir šeimos istorijos darbą jį pagerins. Ko šiuo metu jums reikia gyvenime? Daugiau meilės? Daugiau džiaugsmo? Daugiau savikontrolės? Daugiau ramybės? Daugiau prasmingų akimirkų? Daugiau jausmo, kad esate naudingi? Daugiau smagių akimirkų? Daugiau atsakymų į sielos klausimus? Daugiau nuoširdžių santykių su kitais? Geriau suprasti tai, ką skaitote Raštuose? Sugebėti labiau mylėti ir atleisti? Geriau gebėti melstis su galia? Daugiau įkvėpimo ir kūrybinių idėjų darbe ir kituose projektuose? Daugiau laiko tikrai svarbiems dalykams?
Meldžiu jus aukoti savo laiką Viešpačiui ir daugiau jo skirti šventyklos ir šeimos istorijos darbui, o tada stebėti, kas bus. Liudiju, kad jei parodysime Viešpačiui, jog esame rimtai nusiteikę padėti savo protėviams, dangūs atsivers ir mes gausime viską, ko mums reikia.
Prezidentas Nelsonas. Galime visą dieną mėgautis tuo, ką patyrė kiti, dirbdami šventyklos ir šeimos istorijos darbą. Bet mes turime ką nors nuveikti, kad išties patirtume tą džiaugsmą. Noriu pakviesti kiekvieną iš jūsų imtis iššūkio, kad tas nuostabus jausmas, kurį patiriame šiame darbe, tęstųsi ir net sustiprėtų. Kviečiu jus pamaldžiai pagalvoti, ką galite paaukoti – pageidautina, aukoti laiką, – kad šiais metais atliktumėte daugiau šeimos istorijos ir šventyklos darbo.
Dirbame Visagalio Dievo darbą. Jis gyvas. Jėzus yra Kristus. Tai yra Jo Bažnyčia. Mes esame Jo sandoros vaikai. Jis gali mumis pasikliauti.