Vietinės žinios
Dėkingumas už Apmokėjimo dovaną
Mąstydama apie Jėzaus Kristaus Apmokėjimo reikšmę kiekvieno žmogaus gyvenime, prieinu prie išvados, kad vis dar negaliu visiškai suvokti šio įvykio masto ir didingumo. Esu amžinai dėkinga už dovaną, suteikiančią mums galimybę po mūsų žemiškojo išmėginimo sugrįžti Dangiškųjų Gimdytojų akivaizdon. Apmokėjimas yra Evangelijos ir išgelbėjimo plano, kurį mums paruošė mūsų Amžinasis Tėvas, kulminacija, o taip pat dieviškos meilės mums išraiška. Mūsų Gelbėtojas ir Išpirkėjas Jėzus Kristus – tai patikimas tiltas, leidžiantis pereiti prarają, dėl mūsų nepaklusnumo tvyrančią tarp mūsų ir Dangiškojo Tėvo. Nuodėmės slegia ir vargina mus, sukelia įvairių abejonių, atneša kentėjimus, sustabdo mūsų dvasinį augimą ar net jį sugriauna, bet nuoširdžiai atgailaudami galime išsivaduoti iš nuodėmės įtakos. „Tik per atgailą įgyjame teisę į apmokančią Jėzaus Kristaus malonę ir išgelbėjimą. Atgaila […] nukreipia mus į laisvę, pasitikėjimą ir ramybę“ (D. Todas Kristofersonas, „Dieviška atgailos dovana“).
Raštai pasakoja Apmokėjimo istoriją. „Ir štai, jis iškęs gundymus ir kūno skausmą, alkį, troškulį ir nuovargį netgi didesnį, negu žmogus gali iškęsti, nebent myriop; nes štai, kraujas sunksis iš kiekvienos poros – tokia didelė bus jo kančia dėl jo žmonių nelabumo ir bjaurumų“ (Mozijo 3:7). Galvodama apie tai, ką patyrė Jėzus Kristus aukodamas savo apmokančiąją auką už visus, kada nors gyvenusius, gyvenančius ar gyvensiančius žemėje, trokštu „atsisakyti kūniško žmogaus“, atsikratyti silpnybių, kurioms taip lengvai pasiduodu savo kasdieniame gyvenime, trokštu tapti geresnė, švaresnė, nuolankesnė ir malonesnė. Sunkiose situacijose pasikliaunu dangaus pagalba ir žinau, kad galiu jos tikėtis, jei lieku ištikima savo sandoroms.
Kai iš savo pusės padarome viską, ką sugebame, tada tikrai galime pasikliauti gelbstinčia malone. Viešpats visada yra pasiruošęs paguosti ir sustiprinti, išvaduoti nuo baimės ir paremti. Jis suteikia vilties ir duoda patarimų. Ateis diena, kai kiekvienas iš mūsų stos prieš Išpirkėją ir Teisėją, ir aš labai norėčiau tuomet būti pasiruošusi drąsiai pažvelgti Jam į akis ir pasakyti, jog mano darbai buvo teisūs, ir išreikšti savo dėkingumą už Jo kraują, pralietą dėl manęs.