Kaip prasideda tikėjimas
Kažkuriuo gyvenimo laikotarpiu daugelis žmonių susimąsto apie gyvenimo prasmę, iš kur esame atėję, kas ir kodėl skatina žmogų gyventi…
Atsakymas į daugybę žmogui kylančių klausimų gali būti paprastas žodis „tikėjimas“. Tiksliau, ne pats žodis, o jo reikšmė, jo esmė ir šioje esmėje glūdinti galia.
Nepriklausomai nuo to, ką žmogus daro kažko tikėdamasis, jo pastangos kyla iš tikėjimo ir vylimosi to, kas nėra matoma, tačiau ko yra trokštama.
Tikėjimas, apie kurį noriu kalbėti, yra tikėjimas Dievu, Jo Sūnumi Jėzumi Kristumi ir Šventąja Dvasia, kurie atskleidžia sugrąžintosios Evangelijos pilnatvę, kaip ir bet kokią kitą dieviškąją tiesą. Toks tikėjimas tikrai gali visiškai įgyvendinti žmogiškojo proto lūkesčius, nes nėra nieko neįmanoma tam, kurio tikėjimą įgyvendina Gelbėtojas Jėzus Kristus.
Jėzus Kristus, Dievo Sūnus, atėjo į žemę laikų pilnatvėje ir Savo pavyzdžiu parodė kelią į išgelbėjimą visiems, kurie Juo tikėjo. Perėjęs per netikėjimą ir patyčias, patyręs nesuvokiamą fizinę ir dvasinę kančią, kilusią dėl žmonių nuodėmių, Jis buvo nukryžiuotas ir trečią dieną prisikėlė Savo tobulos meilės didingume.
Jis paėmė pasaulio nuodėmes, taip mus visus išpirkdamas ir per Savo meilę tapdamas mūsų tikėjimo padėjėju ir užtarėju įstatymo akyse.
Visa tai tam, kad aš ir jūs galėtume gauti tai, apie ką svajojame, kad be prievartos veiktume savo valia pagal mūsų tikėjimą. Tačiau kaip prasideda toks tikėjimas?
Viename iš Pauliaus laiškų Naujajame Testamente parašyta: „Taigi – tikėjimas iš klausymo, klausymas – iš Dievo žodžio“ (Romiečiams 10:17). Vadinasi, išgirdus „Dievo žodį“ mumyse turi kai kas įvykti. Tačiau kaip?
Mormono Knygoje pranašas lygina „Dievo žodį“ su sėkla: „Dabar, prilyginkime žodį sėklai. Dabar, jei skirsite vietą, kad sėkla galėtų būti pasodinta jūsų širdyje, štai, jei tai tikra sėkla, arba gera sėkla, jei jos neišmesite lauk savo netikėjimu, pasipriešindami Viešpaties Dvasiai, štai ji pradės brinkti jūsų krūtinėje“ (Almos 32:28). Turint sėklą reikalinga dirva jai pasėti. Tokia dirva ar vieta gali tapti mūsų paruošta širdis ir protas.
Kas būna, jei stengiamės tai daryti? Anot pranašo žodžių, jei tai gera sėkla ir jei dirva paruošta ir vaisinga, „ji [sėkla, arba Dievo žodis] brinksta ir dygsta, ir pradeda augti“ (Almos 32:33).
Tačiau net gerai sėklai augti reikia ne tik gerai įdirbtos dirvos, bet ir palankių sąlygų. Todėl mums reikia šalintis visko, kas gali pakenkti mūsų tikėjimo augimui, ir ieškoti to, kas teigiamai veikia jo augimą.
Palankios sąlygos gali būti sudarytos namuose. Namų aplinka labiausiai palanki tikėjimui priimti. Evangelijos žodžiai geriausiai priimami juos studijuojant su šeima. Nėra geresnės vietos nei namai studijavimui ir tikėjimui priimti. Tai vieta, kur dedamas tikėjimo, kurį turint vyksta stebuklai, pagrindas.
Joks stebuklas yra tikėti ir visa esybe žinoti tai, ko negalėjai įsivaizduoti tol, kol neatlikai mažyčio bandymo leisdamas (t. y. tikėdamas) mažai sėklai (t. y. žodžiui) išaugti į pažinimo medį su amžinojo gyvenimo vaisiais.
Tai Viešpaties pažadas: „Bet tą, kuris tiki tuo, ką kalbėjau, aš aplankysiu savo Dvasios pasireiškimais, ir jis žinos ir paliudys. Nes mano Dvasios dėka jis žinos, kad tai yra tiesa; nes tai įtikinėja žmones daryti gera“ (Etero 4:11).
Kartą Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios narys paklausė manęs, tuomet dar ne bažnyčios nario: „Ar norėtum daugiau sužinoti apie Dievą?“ Panašių klausimų esu girdėjęs ne kartą, tačiau nuo tos dienos žodis „Dievas“ išnirdavo mano mintyse kasdien ir paruošė mano širdį tikėjimo sėklai. Tai nutiko būtent iš Dievo žodžio klausymo.
Kažkada tikėjau, kad Jėzus Kristus yra mano Kūrėjas ir Gelbėtojas, ir Jį priėmiau – Jis mano tikėjimo įgyvendintojas. Dabar jau žinau, kad Jo Apmokėjimas teikia ramybę, gijimą ir džiaugsmą žemiškajame gyvenime, kuris peraugs į amžinybę, jei nesiliausiu laikęsis Jo įsakymų.
Žinau, kad mano jėga yra ribota, tačiau Dievo galia iš tiesų beribė. Žinau, jog Dievas yra mūsų Tėvas, kad Viešpats Jėzus Kristus yra mus mylintis Gelbėtojas, kad šiomis paskutinėmis dienomis Jie sugrąžino Evangelijos pilnatvę per Pranašą Džozefą Smitą. Šventoji Dvasia gali tai patvirtinti kiekvienai nusižeminusiai širdžiai ir atgailaujančiai dvasiai.