Šeimos istorijos darbas: „Kaip?“ ir „Kur?“
Atnaujintas Visuotinis žinynas taip apibūdina Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios tikslą: „Jėzus Kristus įsteigė Savo Bažnyčią tam, kad pavieniai asmenys ir šeimos galėtų atlikti išgelbėjimo ir išaukštinimo darbą“ (Visuotinis žinynas, 1.3). Danguje yra nustatytos taisyklės ir įstatymai, kurių turi laikytis visi, norintys ten gyventi. Tačiau jei mes, gyvenantys Žemėje, vis dar galime prisiimti Kristaus vardą ir priimti tuos įstatymus, tai ką turėtų daryti tie žmonės, kurie jau išėjo į kitą pasaulį? Kaip nuostabu, kad mūsų Dangiškieji Artimieji tuo pasirūpino! Viešpaties šventyklose yra sudaromos sandoros už tuos, kurie yra mirę, o jie dvasių pasaulyje gali jas priimti arba atmesti.
Vien tik svarstyti ir ieškoti atsakymų į klausimą „kodėl?“ vykdant šventyklos ir šeimos istorijos darbą nepakanka. Mes turėtume savęs paklausti „kaip?“ ir „kur?“ Dėl koronaviruso pandemijos sustabdžius šventyklų darbą, Bažnyčios nariai kuriam laikui pakeitė savo pradinius planus lankytis šventyklose, bet tai nereiškia, kad nėra prasmės daryti šeimos istorijos darbą! Pastaraisiais mėnesiais daugelis rado laisvo laiko, kurio neturėjo anksčiau, ir dabar, užuot mechaniškai naršę po internetą, turi galimybę išnaudoti šiuolaikines technologijas vykdydami didį Viešpaties darbą.
Dabar yra nuostabi galimybė studijuoti internete esančią kai kurių archyvų medžiagą. Pavyzdžiui, paieškos laukelyje įvedę „Archyvai, leidžiantys atvirą prieigą prie dokumentų“ galime rasti gerai žinomo socialinio tinklo grupę, kurios nariai pateikia nuorodas į nemokamus skaitmenintus dokumentus iš skirtingų kraštų archyvų. Nors dabar (Rusijoje) neleidžiama pasiekti FamilySearch svetainės, galima rasti daugiau viešai įkeltos medžiagos iš vietinių archyvų, ir man tai dar vienas Dievo meilės mums ir mūsų protėviams pasireiškimas.
Visi gerai žino svetaines, skirtas abiejų Pasaulinių karų dalyviams. Dabar kai kuriose iš jų galite rasti ne tik vardus, bet ir medžiagą apie buvusių karinių dalinių dislokacijos maršrutus, ir tai yra labai įdomu! Mano mėgstamas internetinis šaltinis yra vgd.ru forumas, kuris jau tapo tarptautiniu. Kai pirmą kartą jį aplankiau, buvau nustebusi, kaip rimtai mūsų bendrapiliečiai gerbia savo šeimos ištakas. Ten aš atradau savo draugą, giminaitį iš tėvo ir motinos linijos, kuris dabar gyvena mano mieste. Genealoginės informacijos kiekis ir vietinė istorinė informacija, kurią jis galėjo rasti, tikrai man padarė didelį įspūdį: iš mūsų dviejų juk man buvo duotas įsakymas ieškoti savo protėvių, o dabar suvokiu, kad tai jis, nesiremdamas jokiais konkrečiais nurodymais, iš tikrųjų skiria visą savo laisvalaikį paieškai vykdyti. Maždaug dešimt metų jis aktyviai studijavo archyvo dokumentus, skaitė knygas apie vietinę istoriją, vedė dienoraštį ir vyko į paieškos ekspedicijas. Kai paklausiau jo, kodėl jis tai darė, jis atsakė, kad, tiesą sakant, nežino. Iš tiesų Elijos dvasia veikia žmones pastarosiomis dienomis ir kaip nuostabu yra tai, kad mes sutinkame vis daugiau ir daugiau panašiai galvojančių žmonių!
Net, jei archyvų medžiaga mūsų regione nėra suskaitmeninta ir mes fiziškai negalime apsilankyti archyvuose, visada galite rasti žmonių, kurie gali ten apsilankyti vietoje jūsų, arba galite patys parašyti ir išsiųsti prašymą archyvui. Žinoma, kad atliktume tai, turime paaukoti tam tikrą sumą pinigų, bet, tiesą sakant, bilietų ir nakvynės kaina dažnai viršija tas sumas. Esu labai dėkinga už mūsų šeimos istorijos konsultantus, kurie per pastaruosius mėnesius visiems pravedė keletą nuotolinių šeimos istorijos praktinių mokymų. Tai tik keli su šeimos istorija susiję atsakymų į klausimus „kur“ ir „kaip“ pavyzdžiai, ir tikrai yra daug panašių.
Darbas tęsiasi ir mes turime judėti pirmyn ir niekada nesustoti. Mums buvo suteikta daug galimybių ir, tiesą sakant, tai yra mūsų asmeninio noro klausimas. Svarbiausia yra atminti, kad „mes be jų negalime būti padaryti tobuli; nė jie be mūsų negali būti padaryti tobuli“ (Doktrinos ir Sandorų 128:18).