„Jei Jis gali vandenį paversti vynu…“, Liahona, 2023 m. sausis.
Jėzaus stebuklai
Jei Jis gali vandenį paversti vynu…
Trys dalykai, kurių išmokau iš šio dažnai nepastebimo stebuklo.
Jonas yra vienintelis evangelijų rašytojas, papasakojęs, kad Gelbėtojas pavertė vandenį vynu (žr. Jono 2:1–11). Jis netgi taip stipriai išgyveno tą įvykį, kad parašė, jog tai Gelbėtojo stebuklų pradžia (žr. Jono 2:11).
Kultūriniu požiūriu, vyno pasibaigimas galėjo pakenkti suinteresuotų asmenų socialinei padėčiai.1 Ir nors netikiu, kad stebuklas turi būti dramatiškas, kad pakeistų gyvenimą, aš susimąsčiau, kodėl Jonas manė, kad šis stebuklas buvo toks svarbus tarp daugybės dramatiškų ir keičiančių gyvenimą stebuklų.
Kodėl stebuklai?
Kodėl Gelbėtojo tarnystės metu stebuklai buvo tokie svarbūs? Be abejo, iš dalies tai buvo dėl Jo užuojautos tiems, kuriems to reikia (žr. Morkaus 1:41). Be to, stebuklai buvo svarbus Jo dieviškosios galios ir valdžios įrodymas (žr. Morkaus 2:5, 10–11). Stebuklingi įvykiai taip pat gali sustiprinti tikėjimą ir atkreipti dėmesį į Jo žinią (žr. Jono 2:11; 6:2).
Tada kažkas man nurodė, kad Gelbėtojo stebuklai ne tik paskatino žmones išgirsti tą žinią; jie padėjo mokyti tos žinios.2 Kai paklausiau savęs, ką galėčiau sužinoti apie Jėzų Kristų ir Jo dieviškąją misiją iš stebuklo paverčiant vandenį vynu, ėmiau įžvelgti naujų dalykų.
Štai trys pamokos, kurias iš Kanoje įvykusio stebuklo išmokau apie Gelbėtoją ir Jo galią išgelbėti.
1. „Mano valanda dar neatėjo“
Kai Marija paprašė Jėzaus pagalbos, Jis atsakė: „Mano valanda dar neatėjo“ (Jono 2:4). Neturint daugiau informacijos, iš Jono metraščio neaišku, ko Marija tikėjosi arba ką Jėzus norėjo pasakyti atsakydamas, kad Jo valanda dar neatėjo.
Ši frazė man pasirodė svarbi. Gali būti, kad Jėzus turėjo omenyje kokį nors netolimos ateities įvykį, pavyzdžiui, Jo viešosios tarnystės pradžią. Tuo pat metu ši frazė turi atgarsį, skambantį per visą Jono metraštį, dažnai nurodantį didžiausią Jo apmokančios aukos stebuklą (žr. Jono 4:21–23; 5:25–29; 7:30; 8:20). Galiausiai frazė vėl kartojasi Jo mirtingosios tarnystės pabaigoje, kai Jėzus žinojo, „kad atėjo jo valanda iš šio pasaulio keliauti pas Tėvą“ (Jono 13:1, kursyvas pridėtas; taip pat žr. Jono 12:23, 27; 16:32). Ir prieš išvykdamas į Getsemanę, Jis meldėsi: „Tėve, atėjo valanda! Pašlovink savo Sūnų, kad ir Tavo Sūnus pašlovintų Tave“ (Jono 17:1, kursyvas pridėtas).
Tai, kad Jonas kartoja šią frazę per visą savo metraštį, padėjo man pamatyti pabaigą nuo pradžios. Pirmiausia Jėzus pavertė vandenį vynu, kad numalšintų fizinį troškulį. Be to, Jis panaudojo sakramentinį vyną, kad pavaizduotų savo apmokantį kraują, kuris padarė įmanomą amžinąjį gyvenimą, ir kad tie, kurie Jį tiki, niekada nebetrokštų (žr. Jono 4:13–16; 6:35–58; 3 Nefio 20:8).
2. „Darykite, ką tik Jis jums lieps“
Paprašiusi Jėzaus pagalbos, Marija tarnams pasakė: „Darykite, ką tik Jis jums lieps“ (Jono 2:5). Šiame teiginyje ir įspūdinguose šio pasakojimo ir pasakojimo apie Juozapą Egipte panašumuose glūdi pamoka.
„Badui prasidėjus visoje Egipto žemėje, žmonės kreipėsi į faraoną, prašydami duonos. Faraonas sakė: „Eikite pas Juozapą! Ką jis jums sakys, darykite“ (Pradžios 41:55, kursyvas pridėtas).
Galbūt Marija neturėjo omeny šios sąsajos; galbūt ir Jonas neturėjo. Bet, kai aš pastebėjau šį panašumą, į galvą atėjo dvi mintys.
Pirma, aš pamačiau dar vieną būdą, kaip Juozapas ir kiti Senojo Testamento veikėjai numatė Jėzų Kristų ir Jo misiją. Tačiau dar svarbiau yra tai, kad Egipto ir Kanos istorijos man priminė, kad Jėzus Kristus ne tik gali išgelbėti mus nuo nuodėmės ir mirties per savo Apmokėjimą, kurį vėliau pavaizdavo su duona ir vynu, bet ir išgelbėti mus nuo fizinių, socialinių ir kitų iššūkių. Kai žmonėms pritrūko duonos, faraonas liepė daryti viską, ką Juozapas lieps. Jie padarė, gavo duonos ir buvo išgelbėti nuo fizinių kančių. Kai tarnams pritrūko vyno, Marija liepė daryti viską, ką Jėzus lieps. Jie padarė, gavo vyno ir tie, kurie buvo su tuo susiję, buvo išgelbėti nuo pareigų neįvykdymo pasekmių.
Jei esame pasiryžę daryti tai, ką Jėzus sako, Jis gali įvykdyti stebuklus mūsų gyvenime.
Gileado balzamas, aut. Anė Henri Neider, kopijuoti draudžiama
Jei esame pasiryžę daryti tai, ką Jėzus sako, Jis gali ir mūsų gyvenime daryti stebuklus (žr. Hebrajams 10:35–36). Būti išgelbėtam yra didžiausias iš visų Jo stebuklų, ir tam reikia mūsų paklusnumo (žr. Doktrinos ir Sandorų 14:7; Tikėjimo teiginių 1:3).
3. „Jie pripylė sklidinus“
Gelbėtojas liepė tarnams pripildyti vandens šešis akmeninius indus. „Jie pripylė sklidinus“ (Jono 2:6–7).
Nors ekspertai pasiūlė skirtingus kiekius, tikriausiai galima teigti, kad kiekviename puode tilpo keliolika litrų. Ar vieną litrą ar šimtą litrų vandens sunkiau paversti vynu, aš nežinau. Mano gyvenimą pakeitė mintis, kad Jėzus turi galią paversti vieną dalyką visiškai kitu. Jis padarė ne tik vyno skonio vandenį; Jis paėmė paprastą molekulinę struktūrą turintį vandenį ir pavertė jį vynu, sudėtingu šimtų cheminių junginių mišiniu.
Jei Jis gali padaryti tai, tada Jis gali mano sunkumus paversti palaiminimais – ne tik pridėti audrai teigiamą aspektą, bet iš tikrųjų negandos esmę paversti tuo, kas mane laimina (žr. Romiečiams 8:28; 2 Nefio 2:2).
Ir jei Jis gali tai padaryti su vienu sunkumu, Jis gali tai padaryti su visais. Taigi, kai atrodo, kad gyvenimas sklidinas išbandymų, atminkite, kad Jis gali paversti vandenį vynu. Jis gali paversti pelenus grožybe (žr. Izaijo 61:3). Jis gali paimti blogį ir paversti jį gėriu (žr. Pradžios 50:20). Jis gali mano klaidas paversti augimu ir paimti mano nuodėmes, o jų pasekmes iš pasmerkimo paversti pažanga.3
Ir man šis suvokimas yra pats svarbiausias. Šis stebuklas, kurio kažkada nepastebėjau, išmokė mane, kad savo galia, jei turime tikėjimo daryti tai, ko Jis prašo, Jis gali pakeisti mus iš to, kas buvome, į tokius, kokiais galime tapti – tokius kaip Jis.