„Kodėl negalėjau atleisti?“, Liahona, 2023 m. sausis.
Pastarųjų dienų šventųjų balsai
Kodėl negalėjau atleisti?
Meldžiau, kad Dangiškasis Tėvas padėtų man įveikti blogus jausmus ir atleisti.
Aleno Garnso iliustracija
Prisijungiau prie kelių kitų savo apylinkės brolių, kad padėtume seseriai persikraustyti. Bet kai atvykome, negalėjome privažiuoti prie jos namo dėl netinkamai pastatyto furgono.
Paskambinau ant furgono šono užrašytu telefono numeriu ir paprašiau, kad kas nors ateitų ir jį pastatytų į kitą vietą. Atsiliepė vyras ir pažadėjo, kad netrukus ateis.
Po 15 minučių vėl skambinau, bet jis neatsiliepė. Galiausiai po dar vieno skambučio jis pasirodė su dviem vaikais. Jis pyko ir pasakė kai ką tokio, kas mane užgavo. Kol buvome užsiėmę perkraustymu, bandžiau tai pamiršti.
Vakare apgalvojau tą patirtį. Meldžiau, kad Dangiškasis Tėvas padėtų man pamiršti savo jausmus ir atleisti tam vyrui. Jis atsakė į mano maldą.
Tačiau po kurio laiko skaičiau vietinį laikraštį ir pastebėjau straipsnį apie šį žmogų. Jame buvo jo nuotrauka. Mano neigiami jausmai jam sugrįžo. Taigi, aš vėl perėjau tą patį procesą. Paprašiau Viešpaties, kad šis nereikšmingas reikalas manęs nebejaudintų ir kad Jis padėtų man atleisti tam vyrui. Atėjo geras jausmas.
Neilgai trukus tą patį vyrą sutikau parduotuvėje. Mano blogi jausmai vėl sugrįžo. Nustebau. Paklausiau Viešpaties, kodėl negaliu užmiršti šio įvykio. Po kelių dienų Jis mane pamokė.
Važiavau nuo Suomijos Helsinkio šventyklos, kai pastebėjau tą patį žmogų, dirbantį šventyklos gėlynuose. Negalėjau patikėti savo akimis. Mano protas atsivėrė ir supratau, kad jis, kaip ir aš, tarnavo Viešpačiui ir kad jam, kaip ir man, būna sunkių dienų, kai viskas nesiseka. Tada pamačiau šį vyrą kaip savo brolį. Matydamas naujomis akimis, pajutau jam pagarbą ir meilę. Po to visi negeri jausmai pasitraukė ir nebegrįžo.
Matydami kitus taip, kaip mus mato Viešpats, galime įvykdyti Jo įsakymą visiškai atleisti (žr. Mato 6:14–15; Doktrinos ir Sandorų 64:9–10). Šis patyrimas buvo įsimintinas, švelnus Viešpaties pasigailėjimas, apie kurį tebemąstau savo širdyje.