„Būk šalia savo berniuko“, Liahona, 2023 m. sausis.
Pastarųjų dienų šventųjų balsai
Būk šalia savo berniuko
Po to, kai per mano įšventinimą į kunigystę mano tėvui kalbėjo Dvasia, jis visiškai pakeitė savo gyvenimą.
Keturios kartos, aut. Kvani Povi Vinder
Pradėjau aktyviai dalyvauti bažnyčioje, kai mano dėdė Bilas nuvedė dvi mano seseris ir mane į Pradinukų organizaciją. Mano Pradinukų organizacijos mokytoja Džina Ričardson buvo gera kaip mama. Man patiko ji ir mano nauji bažnyčios draugai, kurie man buvo daug malonesni nei vaikai mano kaimynystėje. Taigi, nusprendžiau pasilikti.
Artėjant mano 12-ajam gimtadieniui, vyskupas Delas Gaimonas pakvietė mane priimti Aarono kunigystę ir įšventinimą į diakonus. Nebuvau tikras, ką tai reiškia, bet pasakiau taip. Tada jis pasakė: „Kodėl tau nepaprašius savo tėčio, kad kitą sekmadienį tave atvestų čia, ir mes tave įšventinsime.“
Tėtis ir jo šeima nustojo lankytis bažnyčioje, kai jam buvo maždaug 13 metų. Suaugęs jis didžiąją dalį savaitgalių praleido vietiniuose baruose arba žvejodamas muselėmis. Per Antrąjį pasaulinį karą ir Korėjos karą jis tarnavo JAV kariniame jūrų laivyne. Jis rūkė cigarus, gėrė ir keikėsi, bet mūsų mažame Montanos miestelyje buvo žinomas kaip sąžiningas ir teisingas.
Kai kitą sekmadienį tėtis nuvedė mane į bažnyčią, tai buvo didelis įvykis. Atėjus laikui, vyskupas Gaimonas mane pakvietė išeiti į priekį ir paprašė atsisėsti ant kėdės. Keli vyrai, bet ne mano tėtis, uždėjo rankas man ant galvos ir atliko įšventinimo apeigas.
Ant galvos jaučiau kelių didelių rankų sunkumą. Tėtis, maždaug už metro sėdėdamas ant suolo, pajuto kitokį sunkumą – krūtinėje. Jo širdyje prakalbo balsas, sakydamas: „Tu turi būti šalia savo berniuko, kai tai nutiks kitą kartą.“
Per kelias savaites tėtis visiškai pakeitė savo gyvenimą ir pradėjo kiekvieną sekmadienį lankytis bažnyčioje. Netrukus Bažnyčia tapo mūsų šeimos gyvenimo centru.
Tėtis tapo mano diakonų, mokytojų ir kunigų kvorumo patarėju, mano sekmadieninės mokyklos mokytoju ir mano krepšinio, softbolo ir tinklinio treneriu. Kai buvome namų mokymo porininkai, tėtis padėjo kitiems žmonėms ir šeimoms grįžti į Bažnyčios veiklą.
Padedamas tėčio, patyriau savo asmeninį gyvenimą keičiantį atsivertimą. Nuo tada stengiausi būti jautrus vyrams, kurie, kaip ir mano tėtis, gali atsiliepti į kvietimą tapti geriausiais tėčiais.
Būsiu amžinai dėkingas už tai, ką prieš 60 metų dėl manęs padarė mano dėdė Bilas, gera Pradinukų organizacijos mokytoja, išmintingas vyskupas ir mano tėtis.