„Broliai ir seserys Viešpatyje“, Liahona, 2023 m. rugsėjis.
Broliai ir seserys Viešpatyje
„Dievas taip pamilo pasaulį, kad atidavė savo viengimį Sūnų“, ir Jis atidavė mums vienas kitą.
Kristus prikelia našlės sūnų Naino mieste.
Keliaudamas iš Kafarnaumo, mūsų Gelbėtojas nuvyko į miestą, vadinamą Nainu. Prie miesto vartų Jis pamatė laidotuvių procesiją. Ankstyva vienturčio vaiko mirtis paliko skurdžią našlę vieną.
„Pamačiusiam motiną Viešpačiui pagailo jos, ir jis tarė: “Neverk!“
Priėjęs Jis palietė neštuvus. Nešėjai sustojo. Ir jis pasakė: „Jaunuoli, sakau tau: kelkis!“
Kai jaunuolis atsisėdo ir pradėjo kalbėti; Jėzus „atidavė jį motinai“ (žr. Luko 7:11–15; kursyvas pridėtas).
Per visą savo tarnystę, nesvarbu, ar vienam, ar devyniasdešimt devyniems,1 mūsų Gelbėtojas buvo tobulas užuojautos, tikėjimo, vilties, maloningumo, meilės, atleidimo, gailestingumo ir tarnystės pavyzdys.2 Jis kviečia mus „ateik ir sek paskui mane“ (Luko 18:22) ir „[būkite] tokie, kaip Aš esu“ (3 Nefio 27:27).3
„Tokie, kaip Aš esu“
Norėdami sekti tobulu Gelbėtojo pavyzdžiu ir tapti tokie, koks Jis, priimame Jo kvietimą eiti su Juo Jo sandoros keliu (žr. Mozės 6:34). Kartais sandoros kelią atpažįstame per išgelbėjimo ir išaukštinimo apeigas, kuriomis jis yra pažymėtas: krikštą ir patvirtinimą, kad gautume Šventosios Dvasios dovaną ir taptume Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariais; Melchizedeko kunigystės suteikimą (broliams); apdovanojimą Viešpaties namuose (kiekvienam asmeniškai) ir užantspaudavimą šventykloje.
Apeigos, kurios yra būtinos išgelbėjimui ir išaukštinimui, yra šventas veiksmas, atliekamas kunigystės įgaliojimą turinčio asmens, kuris moko mus sandoros, su kuria yra susijusios apeigos. Tam tikrais atžvilgiais apie išgelbėjimo ir išaukštinimo apeigas galime galvoti kaip apie išorinį veiksmą, per sandorą įnešantį į mūsų gyvenimą įpareigojantį ryšį su Dievu ir Jo šventuoju Sūnumi.
Kiekvienas iš mūsų, kaip mylimas Dievo sūnus ar dukra, sudarome asmenines šventas sandoras su Dievu. Mes tai darome asmeniškai, savo vardu, po vieną. Šis sandoros ryšys su Dievu kiekvienam iš mūsų suteikia galios, vilties ir pažadą. Šios sandoros gali pakeisti mūsų prigimtį, pašventinti mūsų troškimus ir veiksmus ir padėti mums nusivilkti prigimtinį vyrą ar prigimtinę moterį, kai pasiduodame Šventosios Dvasios vilionėms. Per sandorą, dėl Viešpaties Kristaus Apmokėjimo, kiekvienas iš mūsų galime tapti Dievo vaiku – paklusniu, romiu, nuolankiu, kantriu, kupinu meilės (žr. Mozijo 3:19).
Tarnauti kartu pagal sandorą
„Dievas taip pamilo pasaulį, kad atidavė savo viengimį Sūnų“ (Jono 3:16), ir Jis atidavė mums vienas kitą. Sandorinis priklausymas – susisaistymas su Dievu ir vieniems su kitais per sandorą – kviečia mus įgyvendinti savo dieviškąją tapatybę ir tikslą bendraujant su dangumi ir jungiant bei kuriant šventųjų bendruomenę, kai mylime ir tarnaujame vieni kitiems ir aplinkiniams. Suteikdamas sandorinio įsipareigojimo ir sandorinio priklausymo galimybę, Dievas neatsižvelgia į asmenis. Jis kviečia kiekvieną iš mūsų, moterį ir vyrą, susituokusius ir vienišus, kad ir kokia būtų mūsų kilmė ir aplinkybės, ateiti pas Jį ir vieni kitus per sandorą.
Kai pagal sandorą priklausome Viešpačiui, pagal sandorą priklausome ir vieni kitiems. Kai mylime Viešpatį ir bendradarbiaujame, tariamės ir tarnaujame vieni kitiems, vyksta nuostabūs dalykai. Sandoros tarnystė stiprina mūsų ryšius su Viešpačiu ir vienas su kitu. Tai apima mūsų asmeninius santykius su Dangiškuoju Tėvu, šeima, Bažnyčios bendruomene, visuomene ir šeimos kartomis. Gyvendami pagal savo sandoras, prarandame į save orientuotąjį „aš“ ir atrandame savo geriausią į Kristų orientuotąjį „aš“.
Dievo laimės planas
Prezidentas Raselas M. Nelsonas sakė, kad pagal dieviškąjį laimės planą „iš sudarytų kunigystės sandorų išplaukiančia Dievo galia apdovanotoms moterims dangūs yra tokie pat atviri, kaip ir kunigystę turintiems vyrams“4.
Paramos bendrijos visuotinė prezidentė Kamilė N. Džonson pažymėjo: „Mes turime teisę naudotis kunigystės galia dėl asmeninio vertumo.“5 Cituodama prezidentą Nelsoną, ji pasakė: „Mums reikia moterų, žinančių, kaip pasitelkti galią, kurią Dievas suteikia besilaikantiems sandorų.“6 „Tie, kas laikosi savo sandorų, kurie stengiasi ir gyvena su tikėjimu, nuolankumu ir stropumu, – mokė prezidentė Džonson, – gali gauti vadovavimo, įkvėpimo, Dvasios dovanų, apreiškimų ir „pagalbos bei stiprybės tapti panašesniems į Jėzų Kristų ir Dangiškąjį Tėvą“7. Kai kiekvienas iš mūsų bendradarbiaudami su Viešpačiu ir vieni kitais atnašaujame savo unikalias dovanas, kuriame „vieną kūną“ (1 Korintiečiams 12:13).
Pagal Dievo planą motinos ir tėvai yra porininkai ir pagalbininkai. Mes padedame vieni kitiems kaip lygūs partneriai su meile ir teisumu, kad maitintume ir aprūpintume vienas kitą bei savo šeimas. Minčių ir elgesio tyrumas yra vyrams ir moterims reikalingo apreiškimo ir įkvėpimo būtina sąlyga. Tėvai ir vyrai namuose turi vadovauti švelnumu, romumu ir neveidmainiška meile – teisiomis savybėmis, kurių vyrams ir moterims reikia visuose mūsų santykiuose.8
Dangus verkia, kai bet kokiuose santykiuose vyrai ar moterys naudoja bet kokį smurtą, neteisų viešpatavimą ar prievartą. Įtikinėjimas, kantrumas, gerumas ir tyras žinojimas yra Kristaus savybės, kurių kiekvienas siekiame – nesvarbu, ar esame susituokę, vieniši, našliai ar išsituokę (žr. Doktrinos ir Sandorų 121:41–42). Taip yra todėl, kad mūsų padėtis Viešpaties akivaizdoje ir Jo Bažnyčioje priklauso nuo mūsų asmeninio charakterio ir teisumo laikantis sandorų.
Pasitarimas taryboje
Taip nusiteikę kartu tarnaudami Viešpaties Bažnyčioje mes tariamės tarybose. Tarybose vadovai siekia įžvalgų ir idėjų iš visų. Esu dėkingas už kiekvieną nuostabią moterį ir vyrą, su kuriais turiu privilegiją kartu tarnauti Bažnyčios vykdomosiose tarybose. Šios kilnios seserys ir broliai padeda surinkti Izraelį per misionierišką tarnystę, ruošia mus susitikti su Dievu per kunigystės tarnystę ir tarnavimą šeimoms, suvienija šeimas amžinybei per šventyklos ir šeimos istorijos tarnavimą ir tarnauja stokojantiems per gerovės ir savarankiškumo tarnystę.
Kiekvienu atveju priimame geresnius sprendimus ir sėkmingiau tarnaujame Viešpačiui, nes vertiname vieni kitų indėlį ir dirbame kartu, broliai ir seserys Jo darbe.
Taip pat esu dėkingas už tai, kad mūsų kuoluose ir apylinkėse brolių ir seserų vadovai bei nariai yra vieningi išgelbėjimo ir išaukštinimo darbe. Visoje Bažnyčioje, vadovaujant pasišventusiems misijų vadovams, misijų vadovų tarybose dalyvauja vyresniųjų ir seserų mokymo vadovai, vadovaujantys mūsų misionieriams, kurių darbas ir pareigos yra vertingi ir reikšmingi. Jungtinių Valstijų kariuomenėje pastarųjų dienų šventųjų kapelionai, Bažnyčios patvirtinti vyrai ir moterys karininkai laimina tuos, kurie tarnauja įvairiuose kariniuose padaliniuose.9 Tarnystę vykdantys mūsų vaikinai ir merginos turi galimybę ir poreikį tarnauti. Savo tarnystėje mes visi esame kartu.
Vienas iš būdų būti Dievo liudytojais yra tarnauti sugrąžintų Evangelijos apeigų liudytojais. Seserys ir broliai tarnauja, kaip krikšto – tiek gyvųjų, tiek mirusiųjų – liudytojai. Broliai ir seserys tarnauja kaip papildomų apeigų Viešpaties namuose liudytojai. Ten, pagal šventyklos prezidento įgaliojimą, seserys atlieka šventas apeigas už seseris, o broliai atlieka šventas apeigas už brolius.
Prezidentas Dalinas H. Ouksas, pirmasis patarėjas Pirmojoje Prezidentūroje, sakė: „Pagal Dievo laimės planą, kunigystės galia laimina mus visus. Kunigystės raktai rodo kelią moterims ir vyrams, o kunigystės apeigos ir įgaliojimas skirti ir moterims, ir vyrams. […] Kiekvienas, gavęs pareigas ar pašaukimą iš žmogaus, turinčio kunigystės raktus, kunigystės įgaliojimą naudoja atlikdamas jai arba jam pavestas pareigas.“10
Pakilkite virš pasaulio
Kai stengiamės „būti viena“, kaip Jėzus Kristus yra viena su Tėvu (žr. Jono 17:21), turime „apsivilkti … Viešpačiu Jėzumi Kristumi“ (Romiečiams 13:14).
Galime būti pašventinti, kai malonė po malonės mokomės ir įsisaviname Jėzaus Kristaus savybes – tobuliau mylėti, lengviau atleisti, ne taip lengvai teisti, noriau tarnauti ir aukotis, nuoširdžiau ir dažniau rodyti užuojautą.
Pasitikėkime Kristaus doktrina ir pavyzdžiu, mėgaudamiesi tiesa ir tapdami Jo nuolankiais pasekėjais (žr. 2 Nefio 28:14) – kiekvienas kaip atskiras asmuo ir kaip broliai bei seserys Viešpatyje.11