„Pagaliau supranti, ką reiškia būti Dievo mylimam“, Liahona, 2023 m. rugsėjis.
Jauni suaugusieji
Pagaliau supranti, ką reiškia būti Dievo mylimam
Buvau praradęs galią suvokti savo dieviškąją tapatybę.
Alesijos Šubert iliustracija
Kai buvau jaunas, mano šeima persikėlė iš Vengrijos į Vokietiją. Džiaugiausi galėdamas ten persikelti, bet tai buvo sunkiausi devyneri mano gyvenimo metai.
Man buvo sunku išmokti vokiečių kalbą ir visada buvau gana jautrus; dėl abiejų šių priežasčių buvau patyčių objektas. Mano savivertė tikrai krito. Laikui bėgant jaučiau, kad esu nemylimas ir turiu mažai vilčių dėl ateities. Galvojau, ar pasauliui būtų geriau be manęs, ir kartais net galvodavau apie savižudybę.
Bet kažkaip per visas šias kančias žinojau, kad man buvo suteikta gyvybė ne be priežasties, net jei iki galo nesupratau kodėl. Žinojau, kad net tamsiausiais laikais galiu rasti Gelbėtojo šviesą (žr. Etero 12:4). Kai atrodė, kad pasaulis atsisuka prieš mane, aš žinojau, kur Jį rasti ir ką Jis galėtų padaryti dėl manęs, jei ieškočiau Jo per Raštus, maldą ir darydamas viską, kad būčiau Jo mokinys. Iš tikrųjų gyvenimas pagal Jo Evangeliją suteikė man visokeriopos ramybės ir padėjo ištverti šį siaubingą laikotarpį.
Tiesa, kurią buvau pametęs iš akių
Galiausiai su šeima grįžome į Vengriją. Buvau baigęs vidurinę mokyklą ir, nors patyčių laikai baigėsi, vis tiek stokojau savigarbos. To blogo elgesio pasekmės mane išties paveikė, ir kartais vis dar abejodavau savo verte.
O būdamas jaunas suaugusysis, labai norėjau būti užtikrintas savimi, kai priimdavau svarbius gyvenimo sprendimus ir apsispręsdavau, ką noriu pasiekti gyvenime.
Kol su tuo kamavausi, pajutau skatinimą dalyvauti Rytų Europos jaunų vienišų suaugusiųjų konferencijoje. Man reikėjo kokio nors dvasinio vadovavimo gyvenime, kuris padėtų man įgyti daugiau savivertės, ir meldžiau, kad ten rasčiau atsakymus.
Vieną vakarą konferencijoje, kai vakaronės kalbėtojas pradėjo pasakoti apie tai, kaip vaikystėje iš jo buvo tyčiojamasi, man pašiurpo oda. Jis kalbėjo apie tai, kaip kadaise jautėsi bevertis ir nematomas. Iš karto pradėjau verkti.
Jis pasakė būtent tai, ką patyriau aš.
Kalbėtojas tęsė ir pasidalijo tiesa, kurios laikėsi per savo iššūkius – tiesa, kurią aš buvau pametęs iš akių:
„Esu Dievo vaikas.“
Savo dieviškosios tapatybės priėmimas
Kai vakaronė baigėsi, mano veidu vis dar sruvo ašaros. Kalbėtojas pastebėjo tai ir priėjo mane apkabinti. Jis man pasakė, kad paprastai neateina asmeniškai kalbėti vakaronėse, bet jautė, kad yra vienas žmogus, kuriam reikia tiesiogiai išgirsti jo žinią.
Aš buvau tas žmogus.
Ši patirtis man parodė, kaip puikiai Dangiškasis Tėvas žino savo vaikus ir kad Jis tiksliai žino, kaip mus pasiekti, kad galėtume pajusti bent spindulėlį Jo tobulos tėviškos meilės. Jis žinojo, kad man reikėjo išgirsti šio kalbėtojo žinią, ir nurodė man būti tinkamoje vietoje tinkamu metu.
Frazę „Esu Dievo vaikas“ žinojau visą gyvenimą, tačiau jos tiesa tik tada visiškai surezonavo su mano siela. Aš tikrai supratau, ką reiškia būti vaiku tobulo Dievo, kuris mus taip myli, kad buvo pasiryžęs paaukoti savo Sūnų, kad galėtume vėl gyventi ir būti išpirkti iš nuodėmių. Kuris mane taip myli, kad nors ir ne visada gali apsaugoti mane nuo skausmo, lydi mane skausme ir gali man padėti pakilti virš jo, nuo jo augti ir sugrįžti pas Jį.
Jis mane myli dabar ir be galo mylėjo per mano patyčių metus, kai maniau, kad niekas kitas manęs nemyli. Dabar žinau, kad būtent todėl, kad giliai viduje žinojau šią tiesą, pasirinkau eiti toliau.
Prezidentas Raselas M. Nelsonas neseniai mokė apie galią, kylančią iš dieviškosios tapatybės žinojimo. Jis pasakė: „Mano brangūs draugai, jūs tiesiogine prasme esate dvasiniai Dievo vaikai. […] Bet ar ši amžina tiesa įspausta jūsų širdyje? […]
Nesuklyskite: jūsų potencialas yra dieviškas. Kai stropiai ieškosite, Dievas duos jums įžvalgų, kuo galite tapti.“1
Dabar, kai abejoju savo verte, visada primenu sau, kad esu Dievo vaikas ir kad mano gyvenimas yra Jo dovana.
Atminkite, kad esate Dievo vaikas. Niekada nepamirškite palaikančios, gyvenimą keičiančios ir nepaprastos dvasinės galios, atsirandančios priėmus šią tiesą.
Autorius gyvena Segede, Vengrijoje.