„Po traumos: atsparumo ugdymas ir gijimas“, Liahona, 2023 m. rugsėjis.
Po traumos: atsparumo ugdymas ir gijimas
Gijimas prasideda, kai siekiame Gelbėtojo pagalbos ir ugdome emocinį savarankiškumą.
Dauguma žmonių gyvenime patirs bent vieną traumuojantį įvykį. Mes tai matėme gyvenime asmeniškai ir kaip specialistai. Kas sukelia traumą? Nelaimingas įvykis, pavyzdžiui, automobilio avarija, darbo praradimas, karas, fizinis smurtas, seksualinė prievarta, nuožmios patyčios, mylimo žmogaus netektis ir t. t.
Trauma yra skausminga ir kartais gali atrodyti, kad negali būti palengvėjimo. Tačiau svarbu žinoti, kad skausmas atslūgs ir jūs vėl rasite ramybę, kai pasikliausite Dangiškuoju Tėvu ir Gelbėtoju Jėzumi Kristumi.
Dangiškasis Tėvas leidžia mums patirti sunkumų. Net jei Jis iš anksto nelemia, nekuria ar nepatvirtina šių patirčių, Jis gali, jei pasitikime Juo, padėti, kad mums viskas išeitų į gera (žr. Doktrinos ir Sandorų 90:24; taip pat žr. 2 Nefio 32:9).
Pastebėjome, kad atsigręžimas į Dangiškąjį Tėvą ir Gelbėtoją palaikymo yra gyvybiškai svarbus gijimo procese. Jų ramybė gydo emociškai ir dvasiškai. Žinome, kad Jų meilėje ir užuojautoje galite rasti jėgų išgyti. Taip pat radome keletą metodų, kurie leis jums remtis savo asmeninėmis stiprybėmis ir judėti link išgijimo.
Traumuojančias patirtis kiekvienas išgyvena skirtingai. Tiesą sakant, kai kurie tam tikrą įvykį gali patirti kaip traumuojantį, o kiti – tik kaip nemalonų. Dėl šios priežasties nepamirškite nelyginti savo patirties su kitų ir nenaudoti savo patirties kaip standartinės patirties.
Skirtinga reakcija į įvykius
Semas ir Liusė kartu keliavo, o transporto priemonės, kurioje jie buvo, vairuotojas užmigo ir nuvažiavo nuo kelio. Dėl to jų automobilis kelis kartus vertėsi. Semas nebuvo sunkiai sužeistas ir iš pradžių atrodė, kad per šį įvykį jam nieko baisaus nenutiko. Jis buvo šalia ir guodė Liusę, nes jai turėjo būti sugipsuota lūžusi ranka.
Po kelių savaičių, kai Semui vėl atsirado galimybė keliauti, jis pajuto paniką vien galvodamas apie ilgas valandas kelyje.
Dėl tos traumuojančios patirties Semas patyrė potrauminį streso sindromą. Jis nesiryžo su kuo nors apie tai kalbėti. Tačiau kalbėdamas su Liuse jis sužinojo, kad ji anksčiau buvo patyrusi automobilio avariją, ir žinojo, kaip jis jaučiasi. Jie aptarė, ko Liusė išmoko iš ankstesnės patirties, kai ji naudojo tikėjimą į Jėzų Kristų, melsdavo nurodymų ir gaudavo patarimų, kai jai sunkiai sekėsi.
Viltis ir gijimas per Jėzų Kristų
Kad ir kokios būtų mūsų traumos, per Gelbėtoją Jėzų Kristų galime išgyti. Dėl begalinio Apmokėjimo ir užuojautos bei gailestingumo Gelbėtojas gali išgydyti visas šiame žemiškajame gyvenime mūsų patirtas žaizdas, nesvarbu, ar tas išgydymas bus šiame, ar kitame gyvenime. Kartais tai užtrunka ilgiau, nei tikimės ar norime – net ir su Gelbėtojo dieviška parama. Tačiau Jis gali mus išgydyti (žr. 3 Nefio 17:7).
Vyresnysis Dyteris F. Uchtdorfas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė: „Dievo šviesa yra reali. Ji prieinama visiems! Ji teikia gyvybę viskam. Ji turi galią numalšinti giliausios žaizdos skausmą.“1
Niekas taip gerai nepažįsta mūsų kančių, kaip Dangiškasis Tėvas ir Gelbėtojas. Viešpats „nusileido žemiau visko; per tai Jis suvokė viską, kad galėtų būti visame ir per viską“ (Doktrinos ir Sandorų 88:6). Sesuo Emė E. Rait, pirmoji patarėja visuotinėje Pradinukų prezidentūroje, mokė:
„Brangūs draugai, visi gyvenime turime ką nors, kas pažeista, ką reikia pataisyti ar išgydyti. Kai atsigręžiame į Gelbėtoją, deriname savo širdį ir protą su Juo ir atgailaujame, Jis ateina pas mus „su išgydymu savo sparnuose“ [2 Nefio 25:13], su meile mus apkabina ir sako: „Viskas gerai. […] Drauge galime tai pataisyti!“
Liudiju, kad jūsų gyvenime nėra nieko, kas pažeista, ko negali pasiekti gydanti, išperkanti ir įgalinanti Jėzaus Kristaus galia.“2
Išgijimo pavyzdžių ir gydymo būdų galima rasti Raštuose ir mūsų šeimų, draugų ir protėvių gyvenime. Kokiais atžvilgiais jūsų protėviai buvo atsparūs?3
Mūsų amžinoji tapatybė
Kai Chulijui buvo 13 metų, jį seksualiai išnaudojo dėdė. Laikui bėgant jis pradėjo trauktis nuo savo šeimos ir izoliuotis. Kartais jis veikdavo taip, lyg nieko nebūtų nutikę, bet kartais jį užplūsdavo emocijos. Jis visada sugebėjo suvaldyti gyvenimą – net jausdamas didelę laimę, pavyzdžiui, gimus sūnui. Taip pat jis jaučiasi palaužtas. Jo sūnus dabar artėja prie tokio pat amžiaus, kai Chulijas buvo išnaudojamas, ir apmąstydamas galimus sūnaus išgyvenimus Chulijas grumiasi su mintimis ir jausmais apie savo vertę ir amžinąją tapatybę.
Nors trauma yra mūsų žemiškosios patirties dalis, tai nėra mūsų amžinoji tapatybė. Mūsų amžinoji tapatybė yra buvimas Dievo vaiku. Prezidentas Raselas M. Nelsonas mokė:
„Kas jūs esate?
Pirmiausia ir svarbiausia, jūs esate Dievo vaikas.
Antra, kaip Bažnyčios narys, jūs esate sandoros vaikas. Ir trečia, jūs esate Jėzaus Kristaus mokinys.“4
Be to, trauma niekada neatspindi mūsų vertės ar vertumo. Sesuo Džojė D. Džouns, buvusi Pradinukų organizacijos visuotinė prezidentė, paaiškino šias dvi sąvokas, kai mokė:
„Dvasinė vertė reiškia, kad vertiname save taip, kaip mus vertina Dangiškasis Tėvas […]
Vertumas pasiekiamas per paklusnumą. Jei nusidedame, esame mažiau vertos, tačiau niekada nesame mažiau vertingos.“5
Išnaudojimas, kurį Chulijas patyrė iš dėdės, nepakeitė Chulijo vertės ir vertumo. Jis niekada nenusidėjo, bet buvo nusidėta prieš jį. Kartais gali būti sunku prisiminti savo vertę ir vertumą, jei buvote išnaudojami. Atminkite, kad jūs nenusidėjote, jūsų vertė niekada nesumažėjo ir esate vertas toliau eiti sandoros keliu.
Chulijui pradėjus pasitikėti Viešpačiu, Jis padėjo Chulijui suprasti, kad žemiški išgyvenimai nepakeičia Dangiškojo Tėvo meilės mums. Dabar jis mokosi suprasti, kaip, nors ir atsitiko baisūs dalykai, jie nepakeitė jo esminės vertės, amžinosios tapatybės ar vertumo.
Emocinis savarankiškumas
Emocinio savarankiškumo ugdymas padės jums panaudoti sveikus asmeninius išteklius, kad susidorotumėte su iššūkiais ir sunkiomis emocijomis. Galite išsiugdyti atsparumą, gebėjimą prisitaikyti ir valdyti išbandymus, įskaitant traumas.
Atsparumas apima Dangiškojo Tėvo ir Jėzaus Kristaus paramos ir vadovavimo siekimą, tarnavimą kitiems ir kitų žmonių tarnavimo, kai reikia ir tinka, priėmimą.
Šie profesionalių konsultantų rekomenduojami veiksmai padės jums ugdyti atsparumą:
-
Kurkite ryšius su kitais
-
Gerinkite fizinę savijautą
-
Raskite gyvenimo prasmę
-
Puoselėkite sveikas mintis
-
Kai reikia, prašykite pagalbos6
1. Užmegzkite ryšius su kitais
Sveiki santykiai dažnai skatina gijimą. Ryšių su tais, kurie jus stiprina ir skatina kreiptis į Gelbėtoją ir Dangiškąjį Tėvą, užmezgimas gali padėti jums išgyti visapusiškiau.
Semas kreipėsi į Liusę ir išpasakojo savo baimes ir diskomfortą. Šie santykiai padėjo jam tapti sąmoningesniam ir atsparesniam. Ji padėjo jam pamatyti būdus, kaip jis galėtų išgyti emociškai ir dvasiškai.
Galite išsikelti tikslus, padėsiančius jums stiprinti ryšius su žmonėmis, kuriais pasitikite. Tarnystė yra vienas iš būdų kurti ryšius su kitais Bažnyčioje.
2. Rūpinkitės fizine sveikata
Trauma jaučiama ne tik emociškai, bet ir fiziškai. Galime jausti padidėjusį nuovargį, širdies plakimą, galvos skausmus arba skrandžio skausmus ar pilvo sukimą. Šie fiziniai simptomai informuoja mus, kad kažkas negerai ir kad turime pasirūpinti savo sveikata. Kaip galime imtis priemonių, kad po traumos geriau pasirūpintume savo emocine sveikata, taip pat galime apsvarstyti būdus, kaip pasirūpinti savimi fiziškai.
Pirmiausia pripažinkite patiriamus fizinius simptomus. Tada pabandykite nuraminti kūną sutelkdami dėmesį į kvėpavimą ir jį sulėtindami. Pabandykite pastebėti, kaip jaučiatės, kai jūsų kvėpavimas yra greitas ir sutrikęs, palyginti su tuo, kai jūsų kvėpavimas lėtas ir ritmingas.
Kartais trauma gali sužaloti, todėl darykite tai, kas tinka jūsų kūnui. Tačiau judėjimas, ypač fizinė mankšta, yra naudinga. Kai kuriems patinka vaikščioti ar bėgioti, o kitiems gali būti naudingiau sunkiai dirbti siekiant užsibrėžto tikslo.
Prisiminkite Išminties žodį (žr. Doktrinos ir Sandorų 89 skyrių). Bandymas nuslėpti skausmą nenaudingais veiksmais ar medžiagomis yra tarsi gilios žaizdos uždengimas tvarsčiu.7 Padėkite savo kūnui valdyti stresą ir skausmą, užuot juos slėpę.
3. Raskite tikslą ir prasmę
Pagrindinis mūsų gyvenimo tikslas yra pasiruošti grįžti gyventi pas Dangiškąjį Tėvą (žr. Almos 12:24). Trauma gali aptemdyti šį tikslą ir trukdyti mums matyti, kas esame. Konkretaus tikslo radimas kasdieniuose veiksmuose gali padėti mums judėti į priekį ir net prisiminti pagrindinį gyvenimo tikslą. Chulijas pradėjo daryti pažangą ir rasti tikslą kasdieniuose veiksmuose, kai suprato, kad nori padėti savo sūnui.
Traumos prasmės įžvelgimas gali padėti mums pamatyti kelią pirmyn, suvokiant, kad mūsų patirtis suteikia mums galimybių augti ir tapti panašesniems į Kristų. Pavyzdžiui, lengviau užjausti kito kančią, kai patys esame išgyvenę sunkias patirtis.
Tyrimai parodė, kad po traumos žmonės dažnai patiria tai, kas vadinama „potrauminiu augimu“. Potrauminis augimas pasireiškia tuo, kad po trauminės patirties žmogus sustiprėja, pavyzdžiui, geriau bendrauja su aplinkiniais, labiau vertina gyvenimą ar tam tikras gyvenimo sritis, geriau suvokia gyvenimo teikiamas galimybes. Patyrę traumuojantį įvykį, suvokite, kaip augate arba galite augti dėl tos patirties, užuot sutelkę dėmesį į patį traumuojantį įvykį.
4. Ugdykite sveikas mintis
Trauminė patirtis gali paveikti mūsų požiūrį į save ir mus supantį pasaulį. Patyrus traumą gali kilti neigiamų minčių. Tokios mintys, kaip „aš esu silpnas“, „Dangiškasis Tėvas manęs nemyli“ ir „aš nevertas“, mažina mūsų atsparumą. Šios mintys dažnai turės įtakos mūsų jausmams (žr. Patarlių 23:7; Doktrinos ir Sandorų 6:36).
Išsiaiškinę savo neigiamas mintis, apsvarstykite keletą sveikų, realistiškų pakaitinių minčių ir jas užsirašykite. Priminkite sau šias sveikas mintis, kai savo galvoje atpažįstate neigiamas mintis.
Norėdami sužinoti daugiau apie tai, kaip tai padaryti, peržiūrėkite 2 skyrių knygelėje Finding Strength in the Lord: Emotional Resilience (2021).
Taip pat galite melstis, rašyti dienoraštį, apmąstyti Raštus ar visuotinės konferencijos kalbą (žr. Jozuės 1:8) arba imtis kitų apmąstymų.
5. Kreipkitės pagalbos
Kartais verta pagalvoti apie pagalbą, viršijančią mūsų pačių galimybes. Liusė ieškojo pagalbos, kuri leido jai padėti Semui. Apsvarstykite žmones, pavyzdžiui šeimos narius, draugus ir apylinkės vadovus, kurie galėtų padėti. Gydymasis nuo traumos yra vienas iš atvejų, kai gali tekti panaudoti visus savo gyvenimo išteklius.
Visuotiniame žinyne pateikiamos gairės, kada gali būti tikslinga kreiptis pagalbos į profesionalius konsultantus.8
Sunku nesusitelkti į trauminį įvykį, bet kai sekame pranašo patarimu sutelkti dėmesį į Gelbėtoją ir Jo Evangeliją, „mūsų abejonės ir baimės dingsta“.9 Atminkite, kad esate mylinčio Dangiškojo Tėvo sūnus arba dukra. Kai sutelkiate dėmesį į artėjimą prie Jo ir naudojate jums prieinamus naudingus išteklius, Viešpats gali bet kokią trauminę patirtį nukreipti jūsų labui.