Dvasinis kūrimo įkvėpimas

Stefanas Syblis, Oregonas, JAV

Jėzaus Kristaus Apmokėjimas man tapo daug reikšmingesnis, kai kūriau skulptūras pagal Abraomo ir Izaoko istoriją.

neįgaliojo vežimėlyje sėdintis ir į skulptūrą žvelgiantis vyras

Tapyba ir skulptūra yra vienas iš būdų parodyti savo dėkingumą už žemės grožį. Man menas prasideda nuo dvasinio įkvėpimo kurti.

„Sandoros vaikas“

Kai draugas išėjo į pensiją ir ruošėsi išvykti, padariau jam kūrinį pavadinimu Sandoros vaikas. Tai buvo kūdikį Izaoką laikančio Abraomo skulptūra. Nuo tada padariau keletą kitų skulptūrų su Abraomu ir Izaoku. Jie yra mano mėgstamiausi ir kai kurie iš svarbiausių mano kūrinių.

Man išraiškingiausias yra Abraomas, mokantis savo sūnų iš ritinių. Susigriebęs už šlaunies ir skausminga veido išraiška žvelgiantis Abraomas, gavęs įkvėpimą iš Viešpaties, kad turi paaukoti savo vienintelį sūnų. Apkabinęs Abraomą, Izaokas negali suprasti, kodėl tėvas jam neatsako.

Izaoko, apkabinusio savo tėvą, Abraomą, skulptūra — Šioje brolio Syblio skulptūroje Imk savo Sūnų, savo vienintelį Sūnų pavaizduotas Abraomas, iš Viešpaties gavęs įkvėpimą, kad turi paaukoti savo sūnų Izaoką.

Kitas kūrinys vaizduoja, kaip jiedu stato altorių. Izaokas klausia, kur auka, o Abraomas atsako, kad Viešpats parūpins. Ankstesniame kūrinyje Abraomui buvo parūpintas avinas tankumyne ir pasakyta, kad jam nereikia aukoti savo sūnaus. Abraomas apkabina ir tvirtai laiko Izaoką. (Žr. Pradžios 22:1–13.)

Abraomo ir Izaoko skulptūra — Brolio Syblio skulptūra, pavadinta Po išbandymo, vaizduoja Abraomą, apkabinusį Izaoką.

Ši istorija tokia brangi dėl to, kad tai Dievo Sūnaus aukos pavaizdas, arba simbolis. Mūsų Dangiškasis Tėvas, kuris myli savo Viengimį Sūnų, taip pat pasirinko Jį paaukoti, tačiau paskutinę akimirką Jo neapsaugojo. Vyresniojo Nylo A. Maksvelo (1926–2004) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo žodžiais: „Kalvarijos tankmėje nebuvo avino, kuris apsaugotų Jį, šį Abraomo ir Izaoko draugą“ (“O, Divine Redeemer,” Ensign, Nov. 1981, 8).

Atvirkščiai, Tėvas leido savo išrinktajam Sūnui (žr. Mozės 4:2) atlikti Apmokėjimą už mus, kad mes visi galėtume grįžti namo vėl gyventi su Jais, jei trokšime ir gyvensime vertai to palaiminimo (žr. Jono 3:16–17).

Iš savo patirties žinau, kad Dievas dalyvauja mūsų gyvenime. Esame tam, „kad galėt[ume] džiaugtis“ (2 Nefio 2:25), tačiau patirties įgyjame per skausmingus dalykus. Kaip yra gerų dalykų, taip, deja, „visame kame būtinai turi būti priešingybė“ (2 Nefio 2:11). Tačiau Dievas yra su mumis, ir mes galime įveikti viską, ką turime įveikti, kad ir kas mus ištiktų. Pamatysime, kad atlaikysime savo išbandymus, kai ir toliau stengsimės mylėti, tarnauti ir tapti geraširdiškesni – kaip mūsų Gelbėtojas.

Esu dėkingas už evangeliją, savo šeimą ir visus nuostabius žmones Bažnyčioje. Visose pasaulio misijose, kuriose mano žmona Ketlin ir aš tarnavome, radome šventųjų, kurie myli ir laimina vienas kitą, tarnauja vienas kitam ir aukojasi vienas dėl kito. Dangiškasis Tėvas mus myli. Mes esame Jo vaikai. Nėra nieko svarbesnio už ištikimybę Jam ir Jo Sūnui, kurie yra tokie ištikimi mums.

prie stalo sėdintys žmona ir vyras — Visose pasaulio misijose, kuriose tarnavo brolis Syblis ir jo žmona Ketlin, jie rado pastarųjų dienų šventųjų, kurie „myli ir laimina vienas kitą, tarnauja vienas kitam ir aukojasi vienas dėl kito“.