14 skyrius
Abinadis ir karalius Nojus
Zenifas buvo teisus dalies nefitų karalius. Jam pasenus karaliumi tapo jo sūnus Nojus.
Nojus nebuvo toks geras karalius kaip jo tėvas. Jis buvo nedoras ir nesilaikė Dievo įsakymų.
Jis vertė žmones atiduoti jam dalį savo grūdų, gyvulių, aukso ir sidabro.
Karalius Nojus taip elgėsi, nes buvo tinginys. Jis vertė nefitus jį išlaikyti.
Jis pakeitė teisius savo tėvo kunigus nedorais. Šie nedori kunigai mokė žmones nuodėmiauti.
Karaliui Nojui liepus buvo pastatyta daug gražių pastatų, taip pat dideli rūmai su sostu. Pastatai buvo išpuošti auksu, sidabru ir brangia mediena.
Karaliui Nojui patiko iš jo žmonių paimti turtai. Jis ir jo kunigai leido laiką gerdami vyną ir darydami tai, kas nedora.
Dievas pasiuntė pas Nojaus žmones pranašą vardu Abinadis. Abinadis įspėjo, kad jeigu jie neatgailaus, taps lamanitų vergais.
Išgirdęs Abinadžio žodžius karalius Nojus supyko. Jis nusiuntė savo vyrus atvesti Abinadį į rūmus, kad galėtų jį nužudyti.
Abinadis buvo atvestas pas karalių. Karalius Nojus ir jo kunigai jį klausinėjo. Jie bandė jį prigauti sakant ką nors neteisingai.
Abinadis nebijojo atsakinėti į jų klausimus. Jis žinojo, kad Dievas jam padės. Kunigai stebėjosi Abinadžio atsakymais.
Karalius Nojus supyko ir įsakė savo kunigams nužudyti Abinadį. Abinadis pasakė, kad jį palietę jie mirs.
Šventoji Dvasia saugojo Abinadį, kad jis galėtų baigti kalbėti tai, ko norėjo Viešpats. Abinadžio veidas švytėjo. Kunigai bijojo jį paliesti.
Kalbėdamas su Dievo galia Abinadis papasakojo žmonėms apie jų nelabumą. Jis skaitė jiems Dievo įsakymus.
Jis pasakė jiems, kad žemėje gims Jėzus Kristus. Jėzus padės žmonėms atgailauti, prisikelti ir gyventi su Dievu.
Abinadis liepė žmonėms atgailauti ir tikėti Jėzų Kristų, nes kitaip nebus išgelbėti.
Karalius Nojus ir visi jo kunigai, išskyrus vieną, nepatikėjo Abinadžiu. Nojus įsakė kunigams nužudyti Abinadį. Jie jį surišo ir įmetė į kalėjimą.
Tas vienas Abinadžiu patikėjęs kunigas buvo vardu Alma. Jis prašė karalių Nojų paleisti Abinadį.
Karalius supyko ant Almos ir jį išvijo. Tuomet jis pasiuntė savo tarnus jį nužudyti. Alma pabėgo ir pasislėpė, tarnai jo nesurado.
Prabuvęs tris dienas kalėjime Abinadis vėl buvo atvestas prieš karalių Nojų. Karalius liepė Abinadžiui atsiimti prieš jį ir jo žmones pasakytus žodžius.
Karalius Nojus pasakė Abinadžiui, kad jei šis to nepadarys, bus nužudytas.
Abinadis žinojo, kad kalbėjo tiesą. Jis sutiko verčiau mirti, negu atsiimti tai, ką Dievas liepė jam pasakyti.
Karalius Nojus įsakė savo kunigams nužudyti Abinadį. Jie jį surišo, nuplakė ir sudegino gyvą. Prieš mirdamas Abinadis pasakė, kad karalius Nojus irgi mirs nuo ugnies.
Kai kurie nefitai sukilo prieš karalių Nojų ir norėjo jį nužudyti. Lamanitų armija taip pat atėjo prieš karalių ir jo pasekėjus.
Karalius ir jo pasekėjai bėgo nuo lamanitų, tačiau lamanitai juos pasivijo ir pradėjo žudyti. Karalius liepė savo vyrams palikti savo šeimas ir bėgti.
Daug vyrų nebėgo. Juos suėmė lamanitai.
Dauguma su karaliumi Nojumi pabėgusių vyrų gailėjosi. Jie norėjo grįžti ir padėti savo žmonoms, vaikams ir žmonėms.
Karalius Nojus nenorėjo, kad jo vyrai grįžtų pas savo šeimas. Jis įsakė jiems likti su juo.
Vyrai supyko ant karaliaus Nojaus. Jie sudegino jį gyvą, kaip pranašavo Abinadis. Tuomet jie grįžo pas savo šeimas.