25 skyrius Aaronas moko karaliaus Lamonio tėvą Dvasia nuvedė Aaroną ir jo porininkus į Nefio žemę mokyti Lamonio tėvo – visų lamanitų karaliaus. Almos 22:1 Aaronas pasakė karaliui, kad yra Amono brolis. Karalius mąstė apie Amono gerumą ir apie tai, ką iš jo girdėjo. Almos 22:2–3 Aaronas paklausė karaliaus, ar šis tiki Dievą. Karalius pasakė, jog nėra tikras, tačiau patikės, jei Aaronas pasakys, kad Dievas yra. Aaronas užtikrino karalių, kad Dievas yra. Almos 22:7–8 Aaronas skaitė karaliui Raštus. Jis mokė jį apie pasaulio sukūrimą, Adomo nuopuolį ir Jėzaus Kristaus misiją. Almos 22:12–14 Karalius paklausė, ką jam reikia daryti, kad turėtų Šventąją Dvasią ir būtų pasiruošęs gyventi su Dievu. Karalius buvo pasiruošęs bet kam, netgi atiduoti savo karalystę. Almos 22:15 Aaronas pasakė karaliui, kad jam reikia atgailauti dėl visų savo nuodėmių. Jam reikia melstis ir tikėti Dievą. Almos 22:16 Karalius meldėsi, kad sužinotų, ar Dievas tikrai yra. Jis sakė, kad atsisakys visų savo nuodėmių. Almos 22:17–18 Karalius sukniubo ant žemės ir atrodė tarsi miręs. Jį pamačiusi karalienė pagalvojo, kad jį nužudė Aaronas ir jo porininkai. Almos 22:19 Karalienė įsakė tarnams nužudyti Aaroną ir jo porininkus, tačiau tarnai pabūgo tai daryti. Ji pasiuntė surasti kitų žmonių, kurie tai padarytų. Almos 22:20–21 Prieš susirenkant didelei nemalonumų galinčiai sukelti miniai, Aaronas paėmė karalių už rankos ir liepė atsikelti. Karalius atsikėlė. Almos 22:22 Karalius nuramino savo išsigandusią žmoną ir tarnus ir mokė juos Evangelijos. Jie visi įtikėjo Jėzų Kristų. Almos 22:23