32 skyrius Kapitonas Moronis ir laisvės vėliava Nelabas vyras vardu Amalikijas norėjo būti nefitų karalius. Daug nefitų paliko Bažnyčią ir nusekė jį. Almos 46:1; 4–5, 7 Tapęs karaliumi, Amalikijas bandytų sunaikinti Dievo Bažnyčią ir žmonių laisvę. Almos 46:9–10 Sužinojęs apie Amalikijo sumanymą tapti karaliumi, kapitonas Moronis, nefitų armijos vadas, supyko. Almos 46:11 Moronis nusiplėšė savo apsiaustą ir padarė iš jo vėliavą. Ant jos jis užrašė žinią – priminimą žmonėms ginti savo religiją, laisvę ir taiką. Almos 46:12 Moronis užmovė vėliavą ant strypo ir pavadino ją laisvės vėliava. Tada užsidėjo savo šarvus ir atsiklaupė melstis. Almos 46:13 Jis prašė Dievą apginti tuos, kurie tiki Jėzų Kristų, ir meldė laisvės šaliai, vadindamas ją laisvės šalimi. Almos 46:16–18 Moronis išėjo tarp žmonių. Mosuodamas laisvės vėliava jis kvietė juos susirinkti ir padėti ginti savo laisvę. Almos 46:19–20 Žmonės susirinko iš visos šalies. Jie pažadėjo laikytis Dievo įsakymų ir kovoti už laisvę. Almos 46:21–22, 28 Pamatęs, kiek daug nefitų prisijungė prie Moronio, Amalikijas išsigando. Jis ir jo pasekėjai pasitraukė ir prisijungė prie lamanitų. Almos 46:29–30 Moronis ir jo armija bandė juos sustabdyti, tačiau Amalikijas ir keletas jo vyrų paspruko. Almos 46:31–33 Moronis pakabino laisvės vėliavą kiekviename bokšte nefitų žemėje. Nefitai išlaikė savo laisvę ir vėl gyveno taikoje. Almos 46:36–37