15 skyrius Alma moko ir krikštija Alma pabėgo nuo karaliaus Nojaus kunigų ir daug dienų slėpėsi. Slėpdamasis jis užrašė pranašo Abinadžio mokymus. Mozijo 17:3–4 Alma atgailavo už savo nuodėmes ir slapta nuėjo pas nefitus dalintis Abinadžio žinia. Alma liepė žmonėms tikėti Jėzų Kristų ir atgailauti. Mozijo 18:1, 7 Dienomis Alma slėpėsi medžiais apžėlusioje vietovėje prie Mormono vandenų. Mozijo 18:5 Patikėjusieji Almos mokymais ėjo prie Mormono vandenų krikštytis. Alma pakrikštijo 204 žmones, taip tapusius Dievo Bažnyčia. Mozijo 18:8–10, 16–17 Alma įšventino kunigus mokyti žmones. Jis liepė kunigams mokyti atgailos ir tikėjimo Jėzumi Kristumi. Jis taip pat liepė nesiginčyti ir būti vieningiems. Mozijo 18:18, 20–21 Almos žmonės vieni kitus mylėjo ir vieni kitiems tarnavo. Jie dalijosi viskuo, ką turėjo, ir džiaugėsi sužinoję apie Jėzų Kristų, jų Išpirkėją. Mozijo 18:29–30 Karaliaus Nojaus tarnai pastebėjo, kad Alma mokė žmones. Karalius teigė, kad Alma kursto žmones prieš jį, ir pasiuntė armiją jų išžudyti. Mozijo 18:32–33 Dievas perspėjo Almą, kad artinasi karaliaus Nojaus armija. Žmonės surinko savo šeimas, gyvulius bei turtą ir leidosi į tyrus. Mozijo 18:34; 23:1 Dievas sustiprino Almos žmones, kad jie galėtų pabėgti nuo karaliaus Nojaus armijos. Armija jų ieškojo, tačiau nesurado. Mozijo 19:1; 23:2 Aštuonias dienas keliavę tyrais, Almos žmonės atvyko į gražią vietovę, pro kurią tekėjo tyras vanduo. Jie tą vietovę apsodino ir pastatė pastatus. Mozijo 23:3–5 Žmonės norėjo, kad Alma būtų jų karaliumi, tačiau Alma sakė, jog Dievas nenori, kad jie turėtų karalių. Dievas norėjo, kad jie būtų laisvi. Mozijo 23:6–7, 13