3 skyrius
Lehis palieka Jeruzalę
Viešpats buvo patenkintas Lehiu ir vieną naktį kalbėjo jam regėjime. Jis nurodė Lehiui pasiimti šeimą ir palikti Jeruzalę. Lehis pakluso Viešpačiui.
Lehio šeima pasiėmė su savimi maisto ir palapines. Jie paliko savo namus, savo auksą bei sidabrą ir iškeliavo į tyrus.
Lehis ir jo žmona Sarija turėjo keturis sūnus. Jų vardai buvo Lamanas, Lemuelis, Samas ir Nefis.
Po trijų dienų kelionės Lehio šeima atvyko į slėnį prie upės.
Lehis pastatė aukurą iš akmenų ir atnašavo auką Dievui. Jis dėkojo Dievui už tai, kad jo šeima buvo apsaugota nuo sunaikinimo.
Lehis pavadino upę Lamanu, o slėnį Lemueliu. Lehis norėjo, kad jo sūnūs būtų tarsi upė ir slėnis – nuolatos bėgtų į Dievą ir tvirtai laikytųsi įsakymų.
Lamanas ir Lemuelis manė, kad jų tėvas kvailai pasielgė palikdamas Jeruzalę ir jų turtus. Jie netikėjo, kad Jeruzalė bus sunaikinta.
Nefis norėjo suprasti tai, ką Lehis regėjo. Jis meldėsi, kad sužinotų, ar jo tėvas pasielgė teisingai palikdamas Jeruzalę.
Nefį aplankė Jėzus Kristus ir pasakė jam, kad Lehis kalba tiesą. Nefis patikėjo ir nemaištavo kaip Lamanas ir Lemuelis.
Nefis papasakojo savo broliams, ką jam pasakė Jėzus. Samas patikėjo Nefiu, tačiau Lamanas ir Lemuelis – ne.
Viešpats pažadėjo Nefiui, kad šis bus palaimintas dėl to, jog tiki. Jis taps savo brolių vadovu.