34 skyrius
Helamanas ir 2000 jaunųjų karių
Amono žmonės pažadėjo Dievui, kad niekuomet nekariaus. Jie gyveno šalia nefitų ir nefitai juos gynė.
Kai Amono žmonių priešai užpuolė nefitus, Amono žmonės norėjo sulaužyti savo priesaiką ir padėti nefitams kovoje.
Helamanas ir kiti nefitų vadovai nenorėjo, kad Amono žmonės sulaužytų Dievui duotą priesaiką.
Jauni Amono žmonių sūnūs nebuvo sudarę tokios priesaikos. Jie norėjo padėti nefitų armijai kovoti už laisvę.
Du tūkstančiai šių jaunuolių pasirinko ginti savo šalį. Jie paprašė Helamaną būti jų vadovu.
Šie jaunuoliai buvo drąsūs, narsūs ir stiprūs. Jie taip pat buvo sąžiningi ir patikimi, jie laikėsi Dievo įsakymų.
Helamanas vedė savo 2000 jaunų karių į mūšį. Jis juos vadino savo sūnumis, o jie jį vadino savo tėvu.
Nepaisant to, kad Helamano sūnūs niekuomet nekariavo, jie nebijojo. Jų motinos mokė juos tikėti Dievą ir žinoti, kad Jis jiems padės.
Helamanas ir jo armija kovojo su lamanitais keliuose mūšiuose. Šie jaunuoliai pakluso visiems Helamano nurodymams.
Jie narsiai kovėsi ir padėjo išvyti priešą. Po mūšio Helamanas sužinojo, kad visi jo sūnūs buvo sužeisti, tačiau nė vienas nebuvo nužudytas.
Tai buvo stebuklas. Helamanas labai apsidžiaugė. Jis žinojo, kad šie jaunuoliai buvo apsaugoti dėl jų tikėjimo Dievu.