30 skyrius
Alma pataria savo sūnums
Alma liūdėjo matydamas, kokie nedori tapo nefitai. Jis kalbėjo kiekvienam savo sūnui apie teisų gyvenimą.
Alma liepė Helamanui, savo vyriausiam sūnui, pasitikėti Dievu. Jis papasakojo jam apie Dievo siųstą angelą, kuris liepė Almai liautis naikinti Bažnyčią.
Alma dėl savo kaltės kentėjo tris dienas. Tuomet jis prisiminė savo tėvo mokymą apie Jėzų ir suprato, kad jo nuodėmės gali būti atleistos.
Alma meldė atleidimo ir jo sielos skausmą pakeitė džiaugsmas. Jam buvo atleista, nes tikėjo Jėzų Kristų ir atgailavo.
Nuo tada Alma mokė Evangelijos kitus, kad jie galėtų patirti tą patį džiaugsmą. Dievas laimino Almą dėl to, kad jis pasitikėjo Dievu.
Alma perdavė šventas plokšteles Helamanui ir liepė jam toliau rašyti jų žmonių istoriją.
Alma pasakė jam, kad jei jis laikysis įsakymų, Dievas jį laimins ir padės išsaugoti plokšteles.
Alma taip pat liepė Helamanui melstis ryte ir vakare bei visada tartis su Dievu apie viską, kad Dievas galėtų jį vesti.
Alma buvo patenkintas savo sūnumi Šiblonu, kuris buvo narsus misionierius pas zoramininkus. Šiblonas liko ištikimas net tuomet, kai jie apmėtė jį akmenimis.
Alma priminė Šiblonui, kad išsigelbėti galima tik per Jėzų Kristų. Tuomet Alma padrąsino savo sūnų ir toliau mokyti Evangelijos.
Almos sūnus Koriantonas nesilaikė įsakymų. Jis nebuvo ištikimas misionierius mokydamas zoramininkus.
Dėl Koriantono elgesio zoramininkai netikės tuo, ko moko Alma.
Alma pasakė Koriantonui, kad žmonės negali slėpti savo nuodėmių nuo Dievo, ir Koriantonui reikia atgailauti.
Alma mokė savo sūnų, kad prikelti bus visi, tačiau tik teisieji gyvens su Dievu.
Šis gyvenimas yra laikas, skirtas mums atgailauti ir tarnauti Dievui – to mokė Alma.
Primindamas Koriantonui, kad šis buvo pašauktas būti misionieriumi, Alma liepė jam grįžti pas zoramininkus ir mokyti žmones atgailauti.
Alma ir jo sūnūs toliau mokė Evangelijos. Jie mokė kunigystės galia.