11 skyrius
Sekite gyvuoju pranašu
„Mums svarbiausias pranašas yra tas, kuris gyvena dabar, mūsų laikais.“
Iš Ezros Tafto Bensono gyvenimo
Vieną vakarą sėdėdamas prie vakarienės stalo 15-metis Ezra Taftas Bensonas klausėsi, kaip jo tėvas skaitė Prezidento Džozefo F. Smito ir jo patarėjų Pirmojoje Prezidentūroje laišką. Laiške buvo rašoma: „Mes patariame ir skatiname visoje Bažnyčioje pradėti rengti namų vakarus, per kuriuos savo namuose tėvai ir motinos aplink save surinktų savo berniukus ir mergaites ir mokytų juos Viešpaties žodžio. […] Jei šventieji seks šiuo patarimu, pažadame, kad bus išlietos didelės palaimos. Sustiprės meilė namuose ir paklusnumas tėvams. Izraelio jaunimo širdyse augs tikėjimas ir jie įgis galios atsispirti juos supančioms pagundoms ir blogai įtakai.“1
Vėliau Prezidentas Bensonas prisiminė: „Baigęs skaityti laišką mano tėvas pasakė: „Prezidentūra tai pasakė, ir tai mums yra Viešpaties žodis!“ Nuo to laiko mano vaikystės namuose mes stropiai rengėme namų vakarus.“2
Kai Prezidentas Bensonas sukūrė savo šeimą, jiedu su žmona tęsė tą iš jo tėvų perimtą tradiciją. Jis sakė: „Dėl to patyrimo [tėvų namuose] ir patyrimų per šeimos vakarus savo namuose liudiju, kad gali būti išlietos didelės dvasinės palaimos.“3
1947 m. Pirmoji Prezidentūra nurodė Bažnyčios nariams atnaujinti pastangas rengti namų vakarus. Būdamas Dvylikos Apaštalų Kvorumo nariu Prezidentas Bensonas pabrėžė tą temą kalbėdamas visuotinėje konferencijoje. Jis liudijo apie šeimą kaip „dievišką organizaciją“4 ir priminė šventiesiems palaiminimus, kurie bus išlieti, jei jie seks pranašo patarimu stiprinti savo šeimas ir rengti namų vakarus. Jis liudijo: „Mūsų laimė čia ir anapus yra susijusi su tuo, kaip sėkmingai vykdome šią svarbią pareigą. Mano broliai ir seserys, ji verta pamaldaus planavimo ir dėmesio, ir širdyje jaučiu įsitikinimą, kad tai atneš dideles palūkanas, kad laikydamiesi šito ir visų kitų Bažnyčios Prezidentūros duotų patarimų, sulauksime didelio džiaugsmo ir pasitenkinimo.“5
Pats patyręs palaiminimus, kylančius iš paklusimo Viešpaties išrinktų tarnų patarimams, Ezra Taftas Bensonas dažnai ragino pastarųjų dienų šventuosius atidžiai įsiklausyti į gyvąjį pranašą. Jis drąsiai liudijo apie kiekvieno Bažnyčios prezidento, su kuriuo jis tarnavo, dievišką pašaukimą.6 Kai Prezidentas Spenseris V. Kimbolas, apaštalu įšventintas tą pačią dieną kaip ir Prezidentas Bensonas, sakė pirmąją kalbą kaip Bažnyčios Prezidentas grupei Bažnyčios vadovų, Prezidentas Bensonas „atsistojo ir emocijų kupinu balsu, išreikšdamas visų susirinkusiųjų jausmus, reziumavo: „Prezidente Kimbolai, per visus tuos metus, kada buvo rengiami šie susirinkimai, nesame girdėję tokios kalbos, kokią ką tik pasakėte. Tikrai Izraelyje yra pranašas.“7 Prezidentui Kimbolui mirus, kai tas dieviškas pašaukimas teko Prezidentui Bensonui, pastarasis jį priėmė nuolankiai ir ryžtingai. Jis pasakė: „Mudu su žmona Flora nuolatos meldėmės prašydami, kad Prezidento Kimbolo dienos šioje žemėje būtų prailgintos ir kad jo labui įvyktų dar vienas stebuklas. Dabar, kai Viešpats jau pasisakė, Jo vadovaujami darysime visa, ką galime, kad šis darbas žemėje judėtų pirmyn.“8
Šiais laikais pastarųjų dienų šventieji renkasi Konferencijų centre ir visame pasaulyje pasiklausyti gyvojo pranašo
Ezros Tafto Bensono mokymai
1
Bažnyčios Prezidentas yra Viešpaties atstovas žemėje.
Mokykitės visuomet žiūrėti į pranašą. Jis yra Viešpaties atstovas ir vienintelis vyras, galintis šiandien kalbėti Viešpaties vardu. Tegu jo įkvėptas patarimas būna svarbiausias. Tegu jo įkvėpti žodžiai būna pagrindas, pagal kurį vertinami žemesnių įgaliotinių patarimai. Tada gyvenkite arti Dvasios, kad galėtumėte žinoti tiesą apie viską.9
Viešpaties atstovas ir pranašas žemėje šiandien gavo savo įgaliojimą per pranašų liniją, siekiančią Džozefą Smitą, kurį įšventino Petras, Jokūbas ir Jonas, o juos įšventino Kristus, kuris buvo ir yra Bažnyčios vadovas, žemės Kūrėjas ir Dievas, prieš kurį visi žmonės turės stoti atsiskaityti.10
Ši Bažnyčia vedama ne žmonių išmintimi. Aš tai žinau. Visagalio Dievo galia ir įtaka veda Jo Bažnyčią.11
2
Mums svarbiausias pranašas yra gyvasis pranašas.
Dievas žino viską nuo pradžių iki galo ir joks vyras atsitiktinai netampa Jėzaus Kristaus bažnyčios prezidentu ir nėra atsitiktinai pašaukiamas namo.
Mums svarbiausias pranašas yra tas, kuris gyvena dabar, mūsų laikais. Tai tas pranašas, kuris mums perduoda šiandieninius nurodymus iš Dievo. Apreiškimuose Adomui Dievas nenurodė, kaip Nojus turės statyti laivą. Kiekvienai kartai reikia senovinių Raštų, o taip pat ir jų laikų Raštų iš gyvojo pranašo. Todėl jums svarbiausia skaityti ir apmąstyti paskutinius įkvėptus Viešpaties atstovo žodžius. Todėl būtina, kad jūs turėtumėte ir atidžiai skaitytumėte jo žodžius. […]
Taip, už pranašą, Dieve, Tau dėkingi, kurs lydės mus kelionėj tiesos [žr. Giesmės ir vaikų dainos, 36].12
Saugokitės tų, kurie mirusius pranašus vertina labiau nei gyvuosius, nes visuomet pirmumas tenka gyviesiems pranašams.13
Kiekvienas Prezidentas buvo parinktas išskirtinai tam laikui ir situacijai, kada pasauliui ir Bažnyčiai jo reikėjo. Visi jie buvo savo laiku, kaip tai paliudijo ir Prezidento Spenserio V. Kimbolo gyvenimas. Apmąstykite išankstinio įšventinimo ir paruošimo stebuklą! Nors buvo pašauktas ir gavo raktus gerokai anksčiau, nei mantija teko jam, tuo laiku Prezidentas visada buvo tinkamas žmogus tinkamoje vietoje. Vien šis principas yra vienas iš Bažnyčios dieviškumo požymių.14
Leiskite paklausti: ar mums šiandien reikia tikro Viešpaties pranašo? Ar žmonėms Nojaus laikais reikėjo, kad pranašas įspėtų juos dėl dvasinių ir materialinių dalykų? Ar atsisakęs sekti Nojumi žmogus galėjo išsigelbėti nuo tvano? Tačiau Biblijoje mums sakoma, kad paskutinėmis dienomis, kuriomis gyvename, žmonių nelabumas prilygs Nojaus laikų žmonių nelabumui, kada Dievas apvalė žemę tvanu [žr. Mato 24:37–39]. Ar nemanote, kad mums šiandien reikia pranašo, kuris perspėtų ir paruoštų mus tam apvalymui, kurį Dievas pažadėjo šį kartą būsiantį ugnimi?15
Jeigu norime žinoti, ką apie mus galvoja Viešpats, turime paklausti savęs, ką apie mus galvoja Jo mirtingasis vadas – kaip artimai mūsų gyvenimai dera su Viešpaties pateptaisiais – gyvuoju pranašu, Bažnyčios Prezidentu, ir Pirmosios Prezidentūros kvorumu.16
Būdamas Bažnyčios Prezidentu Ezra Taftas Bensonas kalbėjo su didele meile ir primygtinai ragindamas
3
Gyvasis pranašas sako mums, ką turime žinoti, nepriklausomai nuo to, ar norime tai išgirsti.
Tikrąjį pranašą charakterizuoja tai, kad jis skelbia žinią nuo Dievo. Jis neatsiprašinėja dėl žinios ir nebijo socialinių pasekmių, galinčių sukelti patyčias ir persekiojimą.17
Kartais pasitaiko manančių, kad jų turimos žemiškos žinios tam tikru klausimu pranoksta dangiškąsias žinias, kurias tuo klausimu Dievas suteikia savo pranašui. Jie mano, kad pranašas privalo įgyti tokią pačią žemišką kvalifikaciją arba tokį patį išsilavinimą, kokius yra įgiję jie, kad jie galėtų priimti pranašo žodžius, prieštaraujančius jų žemiškajam išsimokslinimui. Kokį žemišką išsimokslinimą buvo įgijęs Džozefas Smitas? Nepaisant to, jis pateikė apreiškimus įvairiomis temomis. […] Mes skatiname žemišką pažinimą daugelyje sričių, bet atminkite, kad jei kada nors tarp žemiško pažinimo ir pranašo žodžių bus neatitikimas, pasirinkite pranašo pusę ir būsite palaiminti, o laikas parodys, kad pasielgėte teisingai.
[…] Pranašui nereikia sakyti: „Taip sako Viešpats“, kad tai būtų Šventieji Raštai.
Kartais pasitaiko besiginčijančių dėl žodžių. Jie gali sakyti, kad pranašas davė mums patarimą, bet mes neprivalome juo sekti, nebent jis pasakytų, kad tai yra įsakymas. Tačiau Viešpats taip kalba apie Pranašą: „Todėl tu, turiu galvoje bažnyčią, skirk dėmesį visiems jo žodžiams ir įsakymams, kuriuos jis tau duos“ (DS 21:4).
[…] Pranašas sako mums tai, ką turime žinoti, ir ne visada tai, ką norime išgirsti.
Nefio broliai skundėsi: „Tu paskelbei mums sunkius dalykus, sunkesnius, negu mes pajėgūs pakelti.“ Tačiau Nefis atsakė: „Kaltieji laiko tiesą sunkia, nes ji kerta juos iki pat šerdies.“ (1 Nef 16:1–2.)
Prezidentas Haroldas B. Ly sakė:
„Jums gali nepatikti tai, ką išgirstate iš Bažnyčios valdžios. Tai gali prieštarauti jūsų politinėms pažiūroms. Tai gali prieštarauti jūsų socialinėms pažiūroms. Tai gali trukdyti jūsų visuomeniniam gyvenimui. […] Jūsų ir mūsų saugumas priklauso nuo to, ar mes tuo seksime. […] Visuomet žiūrėkite į Bažnyčios Prezidentą“ (Conference Report, October 1970, p. 152–153).
Iš tiesų gyvasis pranašas pasaulį labai erzina. Prezidentas Kimbolas sakė: „Netgi Bažnyčioje daugelis linkę puoselėti buvusių pranašų antkapius ir mintyse akmenimis apmėtyti gyvuosius pranašus“ (Instructor, 95:257).
Kodėl? Todėl, kad gyvasis pranašas sako tiksliai tai, ką turime žinoti dabar, o pasaulis norėtų, kad pranašai būtų mirę arba rūpintųsi savo reikalais. […]
Tai, kaip priimame gyvojo pranašo žodžius, kai šis pasako, ką turime žinoti, tačiau nenorime apie tai girdėti, yra mūsų ištikimybės išbandymas. […]
Išsimokslinę gali manyti, kad pranašas būna įkvėptas, tik kai sutinka su jais. Priešingu atveju, pranašas tiesiog pateikia savo nuomonę – kalba kaip žmogus. Turtingi gali manyti, kad jiems nereikia priimti kuklaus pranašo patarimo. […]
Pranašas nebūtinai bus populiarus pasaulyje ar tarp pasauliečių.
Pranašui apreiškus tiesą, ji suskaldo žmones. Nuoširdžios širdies žmonės paklūsta jo žodžiams, tačiau neteisieji arba ignoruoja pranašą, arba prieš jį kovoja. Kai pranašas nurodo pasaulio nuodėmes, pasauliečiai užuot atgailavę dėl savo nuodėmių, nori užčiaupti pranašui burną arba tiesiog elgtis taip, lyg pranašo net nebūtų. Populiarumas niekada nebuvo tiesos vertinimo matas. Daugelis pranašų buvo nužudyti arba išmesti. Artėdami prie Antrojo Viešpaties atėjimo, galime tikėtis, kad pasaulio žmonėms darantis vis nelabesniems, pranašas bus vis mažiau jų mėgiamas.18
4
Jei seksime gyvuoju pranašu, būsime palaiminti.
Siekdamas jums padėti pereiti priešakyje laukiančius lemiamus išbandymus, noriu duoti jums… auksinį patarimą, kuris, jei jį gerbsite, apdovanos jus Dievo šlove ir padės jums išeiti nugalėtojais nepaisant Šėtono įniršio.
[…] Bažnyčioje giedame giesmę „Už pranašą, Dieve, tau dėkingi“ [Giesmės ir vaikų dainos, p. 36]. Štai auksinis patarimas – sekite pranašu. […]
Pranašas – vienintelis žmogus, kalbantis Viešpaties vardu visomis temomis.
Doktrinos ir Sandorų 132 skyriaus 7 eilutėje Viešpats kalba apie pranašą – prezidentą – ir sako:
„Vienu metu žemėje yra tik vienas žmogus, kuriam suteikti ši galia ir šios kunigystės raktai.“
Toliau 21 skyriaus 4–6 eilutėse Viešpats teigia:
„Todėl tu, turiu galvoje bažnyčią, skirk dėmesį visiems jo žodžiams ir įsakymams, kuriuos jis tau duos, kai juos gaus, vaikščiodamas su visu šventumu priešais mane;
nes jo žodį priimsite, lyg iš mano paties burnos, – su visa kantrybe ir tikėjimu.
Nes jei tai darysite, pragaro vartai jūsų nenugalės.“19
Pranašas niekada nesuklaidins Bažnyčios.
Prezidentas Vilfordas Vudrafas teigė: „Izraeliui sakau, kad Viešpats niekada neleis man ar jokiam kitam vyrui, esančiam Bažnyčios prezidentu, jūsų suklaidinti. Programoje to nėra. Dievo sumanyme to nėra“ [žr. Teachings of Presidents of the Church: Wilford Woodruff (2004), 199].
Prezidentas Merionas Dž. Romnis taip pasakoja, kas jam kartą nutiko:
„Prisimenu, kai buvau vyskupas, prieš daug metų Prezidentas Hiberis Dž. Grantas kalbėjo mūsų apylinkės nariams. Po susirinkimo vežiau jį namo. […] Stovėdamas šalia manęs jis apkabino mane per petį ir pasakė: „Mano berniuk, visuomet stebėk Bažnyčios Prezidentą ir, jei jis kada nors tau pasakys ką nors padaryti, ir tai bus neteisinga, bet tu tai padarysi, Viešpats palaimins tave už tai.“ Po to jis mirktelėdamas pasakė: „Bet tau nereikia nerimauti. Viešpats niekada neleis savo atstovui klaidinti Jo žmonių“ (Conference Report, October 1960, p. 78).20
Pasakojama istorija, kaip Brigamas Jangas važiuodamas mašina bendruomenės teritorijoje pamatė vyrą, statantį namą, ir tiesiog nurodė jam dukart pastorinti statomas sienas. Tas vyras Prezidentą Jangą pripažino pranašu, todėl pakeitė savo planus ir padvigubino sienų storį. Netrukus tą miestelį užliejo daug žalos sukėlęs potvynis, tačiau to vyro namo sienos išsilaikė. Kai jis dengė savo namo stogą, buvo girdėti jį giedant „Už pranašą, Dieve, tau dėkingi“.21
Būdami Bažnyčios nariai turime pereiti sunkius laikus, jei norime saugiai grįžti namo. Mums bus suteikta proga rinktis iš kelių vienas kitam prieštaraujančių patarimų. Štai kodėl turime išmokti stebėti Pranašą, Bažnyčios Prezidentą, ir kuo greičiau tai padarysime, tuo geriau.22
Pasiūlymai, kaip studijuoti ir mokyti
Klausimai
-
Prezidentas Bensonas sakė: „Mokykitės visuomet žiūrėti į pranašą“ (1 poskyris). Ką tai reiškia jums?
-
Kodėl, jūsų manymu, dabartinis Bažnyčios Prezidentas yra svarbiausias pranašas mums? (Žr. 2 poskyrį.) Kokį patarimą esate neseniai gavę iš gyvojo pranašo?
-
Peržvelgę 3 poskyrį, prisiminkite, kada paklausėte pranašo patarimo, netgi kai jį ne visai supratote. Ko galime pasimokyti iš tokių patyrimų?
-
Pagalvokite apie 4 poskyryje Prezidento Bensono nurodytą „auksinį patarimą“. Kokius esate gavę palaiminimus, kai laikėtės to auksinio patarimo?
Susijusios Raštų ištraukos
2 Metraščių 20:20; Amoso 3:7; Efeziečiams 2:19–20; 4:11–15; DS 1:14–16, 37–38; 107:91–92; Tikėjimo Teiginiai 1:6
Pagalba mokytojui
„Nebijokite tylos. Žmonėms dažnai reikia laiko, kad pamąstytų ir atsakytų į klausimus arba išsakytų tai, ką jie jaučia. Pauzę galėtumėte daryti po to, kai užduodate klausimą, kai pasidalijama dvasiniu patyrimu arba kai asmeniui yra sunku reikšti savo mintis“ (Teaching, No Greater Call [1999], 67).