12 skyrius
Visame, ką darote, siekite Dvasios
„Visose savo gyvenimo srityse turime išlikti atviri ir jautrūs Šventosios Dvasios raginimams.“
Iš Ezros Tafto Bensono gyvenimo
Kai Prezidentas Ezra Taftas Bensonas patardavo kitiems visuotiniams įgaliotiniams, kaip tarnauti Bažnyčioje, jis dažnai sakydavo: „Atminkite, broliai, šiame darbe svarbiausia yra dvasia.“1 Kai jis kartu su tais broliais tarnavo, mokė šio principo pavyzdžiu, rodydamas, kad Viešpats „yra arti Savo tarnų, netgi šnabždesio atstumu“.2 Vyresnysis Robertas D. Heilsas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pasakojo, kaip vieną sykį jis kartu su Prezidentu Bensonu vyko į kuolo konferenciją, kurioje turėjo būti pašauktas naujas kuolo prezidentas:
„Pasimeldęs, pravedęs pokalbius, pastudijavęs ir vėl pasimeldęs vyresnysis Bensonas paklausė, ar aš žinau, kas turėtų būti naujuoju prezidentu. Atsakiau, kad tokio įkvėpimo dar negavau. Jis ilgai į mane žiūrėjo ir pasakė, kad taip pat jo negavo. Tačiau mes buvome įkvėpti pakviesti tris vertus kunigystę turinčius vyrus kalbėti per konferenciją šeštadienio vakarinėje sesijoje. Trečiajam vyrui pradėjus kalbėti, Dvasia pakuždėjo man, kad jis turi būti naujuoju kuolo prezidentu. Pasižiūrėjau į Prezidentą Bensoną ir pastebėjau, kaip jo skruostais tekėjo ašaros. Abu gavome apreiškimą, bet tik tada, kai ėjome pirmyn su tikėjimu ir toliau siekėme sužinoti mūsų Dangiškojo Tėvo valią.“3
Konferencijos naujiems misijų prezidentams pradžioje Prezidentas Bensonas pasidalijo tokiu patarimu:
„Labai daug kartų savo broliams sakiau, kad Dvasia yra pati svarbiausia šio darbo sudedamoji dalis. Su Dvasia ir išaukštindami savo pašaukimą, misijoje Viešpačiui galėsite daryti stebuklus. Be Dvasios niekada nepasieksite tikslo, kad ir kokie būtų jūsų talentai ir sugebėjimai.
Per ateinančias tris dienas būsite puikiai mokomi. Bus išdalinti vadovėliai, aptartos atsakomybės ir metodika, analizuojamos taisyklės ir visa tai jums bus labai naudinga. Bet būdami misijų prezidentais didžiausios pagalbos susilauksite ne iš vadovėlių ar žinynų. Labiausiai padės Pats Viešpats, kada nuolankiai maldausite Jo ir melsitės Jam. Kada ir vėl atsiklaupsite ant kelių prašydami Jo dieviškos pagalbos vadovauti savo misijai, jausite Dvasią, gausite atsakymą iš aukštybių, jūsų misija dvasiškai klestės dėl to, kad pasikliausite ir remsitės Juo.“4
Prezidentas Bensonas davė patarimus visiems Bažnyčios nariams, taip pat mažiems vaikams.5 Jis sakė: „Kad ir kur tarnautume, šiame darbe svarbiausia yra Dvasia. Žinau, kad turiu kliautis Dvasia. Įgykime tos Dvasios ir būkime ištikimi Bažnyčios nariai, pasišventę vaikai ir tėvai, veiksmingi namų mokytojai, ugdantys mokytojai, įkvėpti apylinkių ir kuolų vadovai.“6
Nors Prezidentas Bensonas šios tiesos mokė viešai ir drąsiai, pirmiausia jis stengėsi jos laikytis asmeniškai ir kukliai. Jo pastangų pradžia buvo namuose, partnerystėje su žmona Flora. Kartą Floros pusseserė Džiulija Doli svečiavosi pas Bensonus ir vėliau laiške Florai gyrė Bensonų šeimą. Ji rašė: „Ar žemėje galėtų būti kas nors tobuliau? Žaviuosi jūsų gyvenimo būdo paprastumu, bet labiausiai mane sužavėjo tai, kad jūsų namuose gyvena Viešpaties Dvasia.“7
Kaip galime pasiekti Dvasios bendrystę? Viešpats sako: „Per tikėjimo maldą.“
Ezros Tafto Bensono mokymai
1
Visomis savo gyvenimo dienomis turėtume siekti nuolatinės Šventosios Dvasios bendrystės.
Vienas užtikrintas būdas, kaip galime žinoti, ar esame ankštame ir siaurame kelyje, yra tai, kad savo gyvenime turime Viešpaties Dvasią.
Šventosios Dvasios bendrystė duoda tam tikrus vaisius.
Apaštalas Paulius sakė, kad „Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas“ (Gal 5:22–23).
Dvasia yra svarbiausias dalykas mūsų gyvenime. Visada tai jaučiau. Visose savo gyvenimo srityse turime išlikti atviri ir jautrūs Šventosios Dvasios raginimams. […] Dažniausiai tie raginimai ateis, kada būsime laisvi nuo susitikimų įtampos ir kai nebūsime pasinėrę į kasdienio gyvenimo rūpesčius.8
Visiems mums labiausiai reikia dvasingumo – buvimo darnoje su Viešpaties Dvasia. Visomis savo gyvenimo dienomis turėtume siekti nuolatinės Šventosios Dvasios bendrystės. Kai jaučiame Dvasią, mums patinka tarnauti, mes mylime Viešpatį, mylime tuos, su kuriais tarnaujame, ir tuos, kuriems tarnaujame.
Praėjus keliems metams po Džozefo Smito nužudymo, jis pasirodė Prezidentui Brigamui Jangui. Klausykitės jo žinios:
„Pasakyk žmonėms, kad būtų nuolankūs ir ištikimi ir būtinai išlaikytų Viešpaties Dvasią, ir ji juos ves teisingu keliu. Kad būtų atidūs ir nenusigręžtų nuo tylaus, ramaus balso; jis mokys jus, ką daryti ir kur eiti; jis atneš karalystės vaisius. Pasakyk broliams, kad atvertų širdis įtikinimui, kad Dvasiai atėjus pas juos, jų širdys būtų pasiruošusios Ją priimti.“ […]
Šis pastarųjų dienų darbas yra dvasinis. Norint jį suvokti, pamilti ir atpažinti, reikia dvasingumo. Todėl, ką bedarytumėte, siekite Dvasios. Visuomet išlaikykite ją. Tai mūsų iššūkis.9
Gyvename labai nelabame pasaulyje. Mus supa propaganda, kad blogis yra gėris, o gėris yra blogis. Gausu mus veikiančių melagingų mokymų. Beveik viskam, kas naudinga, gera, tyra, kas pakylėja ir stiprina, yra priešinamasi kaip niekad anksčiau.
Viena priežasčių, kodėl esame žemėje, kad išmoktume atskirti tiesą nuo klaidos. Sugebėjimas atskirti įgyjamas per Šventąją Dvasią, ne tik per intelektualinius sugebėjimus.
Kai nuoširdžiai ir uoliai siekiame tiesos, išsipildo šis nuostabus pažadas: „Dievas savo Šventąja Dvasia, taip, neapsakoma Šventosios Dvasios dovana, duos jums pažinimą“ (Doktrina ir Sandoros 121:26).10
2
Jeigu būsime nuolankūs ir jautrūs, Viešpats paragins mus per mūsų jausmus.
Melskite Dangiškojo Tėvo, kad visada laimintų jus Savo Dvasia. Dvasią dažnai vadiname Šventąja Dvasia. […] Šventoji Dvasia padeda jums atpažinti ir suprasti tiesą. Šventoji Dvasia apsaugos jus nuo blogio. Ji šnabžda jums tyliu, ramiu balsu, kad elgtumėtės teisingai. Kai gerai elgiatės, gerai jaučiatės, taip jums kalba Šventoji Dvasia. Šventoji Dvasia yra nuostabi bendrininkė. Ji visada pasiruošusi jums padėti.11
Apmąstykite tai, ko nesuprantate. Taip Viešpats įsakė Oliveriui Kauderiui: „[Ištirk] tai savo protu; tada […] manęs [paklausk], ar tai teisinga; ir jeigu tai teisinga, aš padarysiu, kad tavo širdis tavyje degs; todėl tu pajusi, kad tai teisinga“ (DS 9:8, kursyvas pridėtas).
Ar atkreipėte dėmesį į paskutinę frazę? „Tu pajusi, kad tai teisinga.“
Viešpaties žodžius dažniausiai girdime per jausmus. Jeigu būsime nuolankūs ir jautrūs, Viešpats paragins mus per mūsų jausmus. Štai kodėl dvasiniai raginimai kartais mums sužadina didelį džiaugsmą, o kartais sukelia ašaras. Daug kartų Dvasios paliestas patyriau švelnias emocijas ir delikačius jausmus.
Šventoji Dvasia sušvelnina mūsų jausmus. Jaučiame daugiau gailesčio ir užuojautos vieni kitiems. Esame ramesni bendraudami su kitais. Galime stipriau mylėti vieni kitus. Žmonės nori būti šalia mūsų, nes mūsų veidai atspindi Dvasios įtaką. Esame dieviškesnio būdo. Dėl to tampame vis jautresni Šventosios Dvasios raginimams ir todėl galime aiškiau suvokti dvasinius dalykus.12
3
Dvasios bendrystę pelnome per nuoširdžią maldą ir pasninką.
Kaip galime pelnyti Dvasios bendrystę? Viešpats sako: „Per tikėjimo maldą“ [DS 42:14]. Todėl turime melstis nuoširdžiai ir su tikru ketinimu. Turime melsti didesnio tikėjimo ir kad mūsų mokymą lydėtų Dvasia. Turime prašyti Viešpaties atleidimo.
Mūsų maldos turi būti sukalbamos toje pačioje dvasioje ir su tokiu pačiu užsidegimu, kokios buvo Enoso maldos Mormono Knygoje. Daugelis yra susipažinę su ta įkvepiančia istorija, todėl nekartosiu jos aplinkybių. Tiesiog noriu, kad atkreiptumėte dėmesį į šiuos žodžius. Enosas liudijo: „Ir aš papasakosiu jums apie kovą, kurią kovojau Dievo akivaizdoje, kol gavau savo nuodėmių atleidimą.“ Jis paaiškino tą kovą su Dievu. Atkreipkite dėmesį į jo maldavimo karštumą:
„Mano siela alko.“
„Aš atsiklaupiau priešais savo Sutvėrėją.“
„Šaukiausi jo, karštai melsdamas ir prašydamas dėl savo sielos.“
„Ištisą dieną šaukiausi jo.“
Po to Enosas liudijo: „Atėjo man balsas, sakantis: Enosai, tavo nuodėmės tau atleistos, ir tu būsi palaimintas. […] Tad mano kaltė buvo nušluota.“ Kai jis pasiteiravo Viešpaties, kaip tai įvyko, Viešpats jam atsakė: „Dėl tavo tikėjimo Kristumi […] tavo tikėjimas padarė tave sveiką“ (Enoso 1:2, 4–8; kursyvas pridėtas).
Enosas buvo dvasiškai išgydytas. Galingai maldaudamas Dievo jis patyrė tai, ką gali patirti, ką patiria ir ką turi patirti bet kurio Evangelijos laikotarpio ištikimieji, jeigu jie nori matyti Dievą ir prisipildyti Jo Dvasios.13
Jeigu norite pajusti savo pareigybės ir pašaukimo dvasią, […] pabandykite tam tikrą laiką pasninkauti. Nenoriu pasakyti, kad tiesiog praleistumėte vieną valgymą, o paskui kitą kartą prisivalgytumėte dvigubai daugiau. Turiu omenyje, kad tą laiką turėtumėte tikrai pasninkauti ir melstis. Manau tai labiau nei kas kita, padės jums pajausti tikrąją jūsų pareigybės ir pašaukimo dvasią ir leis Šventajai Dvasiai veikti per jus.14
4
Kasdienės Raštų studijos, taip pat Raštų ištraukų apmąstymas, pakviečia Dvasią.
Tyrinėkite Raštus kasdien asmeniškai studijuodami. Kasdienės Raštų studijos pakviečia Dvasią.15
Skirkite laiko apmąstymui. Jokūbo 1:5 eilutės iš Raštų apmąstymas nuvedė vieną jauną vaikiną į giraitę bendrauti su savo Dangiškuoju Tėvu. Štai kas atvėrė dangus šiuo Evangelijos laikotarpiu.
Raštų ištraukos iš Naujojo Testamento Jono knygos apmąstymas paskatino didį apreiškimą apie tris šlovės laipsnius [žr. Jono 5:29; DS 76].
Kitos Raštų ištraukos iš Petro laiško atvėrė dangus Prezidentui Džozefui F. Smitui ir jis regėjo dvasių pasaulį. Apreiškimas, vadinamas regėjimu apie mirusiųjų išpirkimą, dabar yra Doktrinoje ir Sandorose [žr. 1 Petro 3:18–20; 4:6; DS 138].
Apmąstykime mums Viešpaties duotos atsakomybės svarbą. Viešpats patarė: „Tegul didingi amžinybės dalykai būna jūsų protuose“ (DS 43:34). To negalite daryti, kada jūsų protai pilni pasaulio rūpesčių.
Skaitykite ir studijuokite Raštus. Namuose Raštai turi būti studijuojami tėvams ir mamoms vadovaujant ir rodant pavyzdį. Raštai turi būti suvokiami Šventosios Dvasios galia, nes Viešpats Savo ištikimiesiems ir paklusniesiems davė tokį pažadą: „Galėtum pažinti slėpinius ir taikingus dalykus“ (DS 42:61).
Šis Prezidento Spenserio V. Kimbolo teiginys parodo, kaip galime išsiugdyti daugiau dvasingumo savo gyvenime:
„Supratau, kad jei mano ryšys su dievybe darosi pernelyg paviršutiniškas, jei atrodo, kad manęs nesiklauso jokia dieviška ausis ir man nekalba joks dieviškas balsas, tai esu toli toli. Jei pasineriu į Raštus, atstumas sumažėja ir dvasingumas sugrįžta. Suprantu, kad stipriau myliu tuos, kuriuos turiu mylėti visa širdimi, protu ir stiprybe. O kai stipriau myliu juos, pastebiu, kad yra lengviau priimti jų patarimą.“ […]
Iš patirties žinau, kad šis svarbus patarimas yra teisingas.
Kuo geriau pažįstate Raštus, tuo labiau priartėjate prie Viešpaties minties ir valios ir tampate artimesni kaip vyrai, žmonos ir vaikai. Kai skaitysite Raštus, pastebėsite, kad amžinybės tiesos bus jūsų protuose.16
„Kasdienis Raštų studijavimas pakviečia Dvasią“
Priešininkas nenori, kad mūsų namuose būtų skaitomi Raštai, todėl jis kiek galėdamas sudarys kliūtis. Bet mes turime nepasiduoti.17
Negalime pažinti Dievo ir Jėzaus neskaitydami apie juos ir po to nevykdydami jų valios. Tas kelias veda prie papildomai apreikšto pažinimo, kuris, jeigu jo bus laikomasi, galiausiai mus atves prie tolesnių tiesų. Jeigu seksime šiuo modeliu, gausime daugiau šviesos ir džiaugsmo, galiausiai atvesiančio Dievo akivaizdon, kur kartu su Juo patirsime pilnatvę.18
5
Šventoji Dvasia bus su mumis, jei gerbsime Dievo įstatymus ir jų laikysimės.
Buvome mokomi, kad Dvasia negyvena nešvariose šventyklose [žr. Helamano 4:24]. Todėl vienas svarbiausių mūsų prioritetų yra pasirūpinti, kad mūsų asmeniniuose gyvenimuose būtų tvarka.19
Kalbėsiu apie paklusnumą. Jūs dabar mokotės, kaip laikytis visų Viešpaties įsakymų. Jei tai darysite, Jo Dvasia bus su jumis. Būsite patenkinti savimi. Negalite elgtis neteisingai ir jaustis gerai. Tai neįmanoma!20
[Išminties žodžio] fizinis pažadas yra toks: Jie „įgis sveikatą bamboje ir smegenis savo kaulams; […] [jie] bėgs, ir nepavargs, ir eis, ir nenusilps“ (DS 89:18, 20).
Tačiau visada jaučiau, kad didesni paklusnumo Išminties žodžiui ir visiems kitiems įsakymams palaiminimai yra dvasiniai.
Pasiklausykite dvasinio pažado: „Visi šventieji, kurie prisimena laikytis ir vykdyti šiuos žodžius, ir vaikščioja paklusdami įsakymams, […] ras išmintį ir didžius pažinimo lobius, būtent paslėptus lobius“ (DS 89:18, 19, kursyvas pridėtas).
Kai kas mano, kad tas pažadas priklauso vien nuo Išminties žodžio sąlygų laikymosi. Bet jūs pastebėsite, kad turime vaikščioti paklusdami visiems įsakymams. Tada gausime konkrečius dvasinius pažadus. Tai reiškia, kad turime paklusti dešimtinės įstatymui, švęsti Šabo dieną, būti moraliai švarūs ir tyri bei paklusti visiems kitiems įsakymams.
Kai visa tai darome, tada pažadama: jie „ras išmintį ir didžius pažinimo lobius, būtent paslėptus lobius“ (DS 89:19).
Kuris tėvas ar motina nenorėtų Viešpaties įkvėpimo auklėjant savo vaikus? Liudiju, kad šie palaiminimai gali būti jūsų. Tikrai tėvai nenorėtų per nepaklusnumą užkirsti kelio savo vaikams gauti Viešpaties palaiminimus. Visi tėvai ir motinos Izraelyje turi būti verti šio pažado.
Dievo įsakymų laikymasis tai vertumo įžengti į Viešpaties namus sąlyga. Tenai suteikiama išmintis ir „didūs pažinimo lobiai“, kurie siejasi su mūsų laime šiame gyvenime ir džiaugsmu amžinybėje. […]
Netikiu, kad Bažnyčios narys nesilaikydamas įsakymų gali turėti gyvą, energingą Evangelijos liudijimą. Liudijimas – dabartiniu įkvėpimu paremtas žinojimas, kad darbas yra tikras, o ne kažkas, ką gauname tik kartą. Šventoji Dvasia bus su tais, kurie gerbia Dievo įstatymus ir jų laikosi. Ir tai ta Dvasia duoda žmogui įkvėpimą. Nuolankiai liudiju apie šio pažado realumą.21
Pasiūlymai, kaip studijuoti ir mokyti
Klausimai
-
Prezidentas Bensonas sakė, kad dažniausiai Šventosios Dvasios „raginimai ateis, kada būsime laisvi nuo susitikimų įtampos ir kai nebūsime pasinėrę į kasdienio gyvenimo rūpesčius“ (1 poskyris). Kaip galime netgi susidurdami su tokiais sunkumais išlikti jautrūs Dvasiai?
-
Prezidentas Bensonas mokė: „Jeigu būsime nuolankūs ir jautrūs, Viešpats paragins mus per mūsų jausmus“ (2 poskyris). Ką sužinojote apie tų raginimų atpažinimą?
-
3 poskyryje Prezidentas Bensonas ragina mus sekti Mormono Knygoje aprašytu Enoso pavyzdžiu. Ko apie Dvasios siekimą galime pasimokyti iš Enoso?
-
Kuo jums „Raštų ištraukos apmąstymas“ skiriasi nuo Raštų skaitymo? (Žr. 4 poskyrį.) Kodėl, jūsų manymu, stropus kasdienis Raštų studijavimas padeda mums būti atviriems Dvasios raginimams?
-
Prezidentas Bensonas sakė: „Šventoji Dvasia bus su tais, kurie gerbia Dievo įstatymus ir jų laikosi“ (5 poskyris). Kaip manote, kodėl mūsų gebėjimas gauti įkvėpimą priklauso nuo mūsų pastangų laikytis įsakymų?
Susijusios Raštų ištraukos
1 Nefio 10:17–19; 2 Nefio 4:15–16; Mozijo 2:36–37; DS 8:2–3; 45:56–57; 76:5–10; 121:45–46
Pagalba studijuojant
„Studijuodami atkreipkite dėmesį į idėjas, kurios ateina į jūsų protą, ir jausmus, kurie ateina į jūsų širdį“ (Skelbti mano evangeliją [2004], p. 18). Pagalvokite, ar nevertėtų užrašyti patiriamų įspūdžių, net kai jie atrodo nesusiję su jūsų skaitomais žodžiais. Tai gali būti būtent tai, ką Viešpats nori jums apreikšti.