Kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų
Jėzus Kristus yra visokeriopo išgijimo, ramybės ir amžinojo tobulėjimo šaltinis.
Broliai ir seserys, džiaugiuosi būdama su jumis. Apie tai šį rytą ir norėčiau kalbėti – kaip jausti džiaugsmo pilnatvę.
Neseniai laikraščių antraštės skelbė: „Stichinės nelaimės krečia šalį [ir] pasaulį.“1 Atrodo, kad „visą žemę apėmė sąmyšis“2: nuo uraganų ir potvynių iki šiluminių bangų ir sausrų, nuo miškų gaisrų ir žemės drebėjimų iki karų ir siaubingų ligų.
Milijonai neteko namų, šie iššūkiai sutrikdė begalės žmonių gyvenimus. Mūsų ramybę taip pat trikdo ginčai šeimose ir bendruomenėse, vidinės kovos su baimėmis, dvejonės ir neįgyvendinti lūkesčiai. Gali būti sunku jausti džiaugsmą, kuris, pasak Lehio, yra gyvenimo tikslas.3 Kiekvienas kažkada klausėme: „Kur man taikos ieškot, širdžiai paguodos […]?“4 Mes klausiame: „Kaip nepaisant mirtingojo gyvenimo sunkumų rasti džiaugsmo?“
Atsakymas gali pasirodyti pernelyg paprastas, bet jis nuo Adomo dienų jau daug kartų pasitvirtino. Nesibaigiantį džiaugsmą randame sutelkę dėmesį į Gelbėtoją Jėzų Kristų ir gyvendami pagal Evangeliją taip, kaip Jis rodo ir moko. Kuo daugiau sužinome apie Jėzų Kristų, tikime Jį ir sekame Juo, tuo geriau suprantame, kad Jis yra visokeriopo išgijimo, ramybės ir amžinojo tobulėjimo šaltinis. Jis kiekvieną kviečia ateiti pas Jį.5 Šį kvietimą prezidentas Henris B. Airingas apibūdino kaip „svarbiausią pakvietimą, kurį kas nors gali priimti“6.
Mokytis iš Jėzaus Kristaus
Kaip galime ateiti pas Jį? Praeitą balandį prezidentas Raselas M. Nelsonas ir vyresnysis M. Raselas Balardas ragino mus mokantis apie Gelbėtoją studijuoti liudijimą „Gyvasis Kristus“7. Daugelis priėmė šį kvietimą ir buvo dėl to palaiminti. Ne per seniausiai mano brangi draugė savo suaugusiems vaikams padovanojo šio dokumento egzempliorius su Evangelijos paveikslais, iliustruojančiais kiekvieną frazę. Savo vaikus ji paragino padėti jos vaikaičiams suprasti ir įsiminti šį liudijimą. Po kurio laiko mano draugė pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame jos šešiametė anūkė Leinė su entuziazmu ir itin susikaupusi deklamavo tai, ką įsiminė. Suvokiau, kad jei tai gali padaryti šešiametė mergaitė, galiu ir aš!
Kai labiau susikaupiau studijuodama Jėzaus Kristaus gyvenimą bei mokymus ir atmintinai išmokau „Gyvąjį Kristų“, sustiprėjo mano dėkingumas ir meilė mūsų Gelbėtojui. Kiekvienas šio įkvėpto liudijimo sakinys yra pamokslas ir padėjo man geriau suprasti Jo dieviškus vaidmenis ir žemiškąją misiją. Tai, ką išmokau ir pajutau per šį studijavimo ir apmąstymų laikotarpį, patvirtina, kad Jėzus išties „yra pasaulio šviesa, gyvybė ir viltis“8. Senovės Raštai ir pastarųjų dienų pranašų užrašyti ar pasakyti Jį garbinantys žodžiai liudija, kad „Jo kelias – tai kelias, vedantis į laimę šiame gyvenime ir amžinąjį gyvenimą ateinančiame pasaulyje“9.
Tikėkite Jėzų Kristų
Įvairiausiais būdais studijuojant Kristaus gyvenimą ir mokymus ims augti jūsų tikėjimas Juo. Suvoksite, kad Jis myli jus asmeniškai ir tobulai jus supranta. Per trisdešimt trejus žemiškojo gyvenimo metus Jis iškentė atskirtį, persekiojimus, alkį, troškulį ir nuovargį,10 vienatvę, patyčias, fizinį smurtą ir galiausiai siaubingą mirtį nuo nusidėjėlių rankų.11 Getsemanės sode ir ant Kalvarijos kryžiaus Jis jautė mūsų skausmus, suspaudimus, gundymus, ligas ir silpnybes.12
Kad ir ką mums teko iškęsti, Jis yra išgijimo šaltinis. Visus, patyrusius bet kokį smurtą, sukrečiančią netektį, chronišką ligą ar paralyžiuojantį vargą, melagingus kaltinimus, aršų persekiojimą, dvasinę nuodėmės ar nesusipratimo žalą, pasaulio Išpirkėjas gali išgydyti. Tačiau Jis neateis nekviestas. Mes turime ateiti pas Jį ir leisti Jam daryti stebuklus.
Vieną gražią pavasario dieną pradariau duris, kad galėčiau pasimėgauti gaiva. Pro pravertas duris įskrido mažas paukštukas ir greitai suvokė, kad atsidūrė ten, kur nenori būti. Jis beviltiškai blaškėsi po kambarį ir bandydamas ištrūkti nuolat atsitrenkdavo į langą. Mėginau švelniai jį nukreipti į praviras duris, bet jis buvo išsigandęs ir vis nuo manęs sprukdavo. Galiausiai suglumęs ir visiškai išsekęs nutūpė ant užuolaidos. Paėmiau šluotą ir lėtai jos šerius priartinau prie tos vietos, kur buvo nutūpęs paukštukas. Belaikant šluotos galą prie paukštuko kojų jis nedrąsiai užlipo ant šerių. Tvirtai laikydama šluotą lėtai, labai lėtai, priėjau prie durų. Vos priėjus prie durų, paukštukas išskrido į laisvę.
Mes, kaip tas paukštukas, kartais bijome pasitikėti dėl to, kad nesuprantame besąlygiškos Dievo meilės ir troškimo mums padėti. Tačiau studijuodami Dangiškojo Tėvo planą ir Jėzaus Kristaus misiją suprantame, kad vienintelis Jų tikslas – mūsų amžinoji laimė ir tobulėjimas.13 Jie mielai mums padeda, kai prašome, ieškome ir beldžiame.14 Kai naudojame tikėjimą ir nuolankiai atsiveriame Jų atsakymams, išsilaisviname iš nesusipratimų ir prielaidų spąstų ir leidžiame, kad mums būtų parodytas kelias pirmyn.
Jėzus Kristus taip pat yra ramybės šaltinis. Jis kviečia mus „pasitikėti [Jo] tvirta ranka“15 ir žada „ramyb[ę], pranokstan[čią] visokį supratimą“ 16, jausmą, kuris, nepaisant mus užklupusių sunkumų, užlieja, kai Jo Dvasia „kalb[a] ramybę mūsų sieloms“17. Ar tai būtų asmeniniai sunkumai, šeimos bėdos ar bendruomenę ištikusi krizė, ramybė ateis, kai pasitikėsime, kad Dievo Viengimis Sūnus turi galią paguosti mūsų sopančią sielą.
Sniežana Podvinski, viena iš nedaugelio šventųjų, gyvenančių Karlovač mieste Kroatijoje, kliovėsi Gelbėtoju, kai praeitais metais per šešis mėnesius jos vyrą ir abu gimdytojus pasiglemžė mirtis. Apimta sielvarto, tačiau tvirtai tikėdama, kad šeimos yra amžinos, ji visas savo santaupas panaudojo kelionei į šventyklą, kurioje buvo užantspauduota su savo vyru ir gimdytojais. Ji pasakojo, kad šventykloje praleistos dienos buvo ryškiausias jos gyvenimo įvykis. Dėl turimo tvirto liudijimo apie Jėzų Kristų ir Jo Apmokėjimą ji pajuto ramybę ir buvo išgydyta, o tai sustiprino ir ją supančius žmones.
Tikėjimas Jėzumi Kristumi atneša daug daugiau dovanų, ne vien išgijimą ir ramybę. Prezidentas Henris B. Airingas pasakojo: „Esu dėkingas už gausybę būdų, kuriais, kai man reikėdavo ramybės, Viešpats aplankydavo mane Guodėju. Tačiau Tėvui Danguje rūpi ne tik mus paguosti, Jis dar labiau rūpinasi mūsų aukštyn nukreiptu tobulėjimu.“18
Dėl Jėzaus Kristaus Apmokėjimo, kuris apima išpirkimo ir prisikėlimo dovanas, mes galime atgailauti, keistis ir amžinai tobulėti. Kai paklūstame, Jis mums suteikia galios, dėl kurios galime tapti tokie, kokie niekada nebūtume tapę savarankiškai. Galbūt iki galo nesuprantame kaip, bet kiekvienas, pajutęs tikėjimo Kristumi augimą, taip pat gavo ir tvirtesnį savo dieviškos prigimties ir tikslo supratimą, o tai, savo ruožtu, padeda mums rinktis pagal tą žinojimą.
Nepaisant pasaulio, kuris bando mus nublokšti iki „gyvuliško“19 lygmens, žinojimas, kad Dievas yra mūsų Tėvas, patikina, kad turime dievišką potencialą ir karališką pažadą. Nepaisant pasaulio, kuris įtikinėja, kad po šio gyvenimo nieko nėra, žinojimas, kad per Dievo Viengimį Sūnų galime būti išpirkti ir prikelti, suteikia mums vilties, kad amžinai tobulėsime.
Stenkimės tapti kaip Jėzus Kristus
Daugiau sužinoję apie Jėzų Kristų, mes išsiugdome didesnį tikėjimą Juo ir natūraliai norime sekti Jo pavyzdžiu. Jo įsakymų laikymasis tampa mūsų didžiausiu troškimu. Mūsų širdis trokšta palengvinti kitų naštas taip, kaip Jis palengvino, ir norime, kad jie patirtų mūsų atrastą ramybę ir laimę.
Kodėl pastangos elgtis taip kaip Jis tokios galingos? Dėl to, kad panaudojus tikėjimą, Šventoji Dvasia liudija apie amžinąją tiesą.20 Jėzus savo mokiniams nurodo laikytis Jo įsakymų, nes žino, kad sekdami Jo pavyzdžiu pradėsime patirti džiaugsmą, o jei ir toliau eisime Jo keliu, patirsime džiaugsmo pilnatvę. Jis paaiškino: „Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse liktų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų.“21
Ar mūsų liudijimai pastatyti ant Jėzaus Kristaus ir Jo Evangelijos tvirto pamato? Kai siaučia gyvenimo audros, ar mes žūtbūtinai ieškome mums padėsiančios mokomosios knygos ar patarimo, esančio internete? Laikas, skirtas žinioms bei liudijimui apie Jėzų Kristų įgyti ir puoselėti, atneš gausius dividendus atėjus išbandymams ir negandoms. Kasdienis Raštų skaitymas ir gyvųjų pranašų žodžių apmąstymas, prasminga asmeninė malda, kassavaitinis sąmoningas sakramento priėmimas, tarnavimas taip, kaip tarnavo Gelbėtojas, – visi šie paprasti veiksmai tampa džiaugsmingo gyvenimo statybine medžiaga.
Kas jums teikia džiaugsmo? Gal jūsų mylimųjų veidai besibaigiant ilgai dienai? Pasitenkinimas gerai atliktu darbu? Šviesa žmogaus akyse, kai kartu nešate jo naštą? Giesmės žodžiai, paliečiantys jūsų širdies gelmes? Artimo draugo rankos paspaudimas? Atraskite laiko, kad vienumoje galėtumėte apmąstyti savo palaiminimus, o tada ieškokite būdų, kaip jais pasidalyti. Kai tarnaudami pagelbėsite ir pakylėsite savo brolius ir seseris, gyvenančius jūsų kaimynystėje arba šiame sumišusiame pasaulyje, pajusite didesnę ramybę, išgijimą ir net tobulėjimą.
Ateikite pas Jį. Liudiju, kad jei Jėzų Kristų paversite savo gyvenimo šerdimi, kad ir kokios būtų jūsų aplinkybės, rasite džiaugsmo. Išties „tik vienas Jis“20 yra mūsų atsakymas. Raskite ir skirkite laiko pažinti Jėzų Kristų per stropų studijavimą, tvirtesnio tikėjimo Juo ugdymą, ir stengdamiesi tapti dar panašesni į Jį. Tai darydami ir mes, su mažąja Leine, norėsime ištarti: „Dėkojame Dievui už neprilygstamą Jo dieviško Sūnaus dovaną.“23 Šlovingu ir šventu Jėzaus Kristaus vardu, amen.