Ateikite pas Kristų
Žodžiai „ateikite pas Kristų“ yra pakvietimas. Tai pats svarbiausias pakvietimas, kurį kada nors galėsite pateikti kitam asmeniui. Tai pats svarbiausias pakvietimas, kurį kas nors gali priimti. Nuo evangelijos sugrąžinimo šiame evangelijos laikotarpyje pradžios tai buvo Kristaus duodas pavedimas Jo atstovams. Jų pareiga buvo „įspėti, aiškinti, raginti ir mokyti, ir kviesti visus ateiti pas Kristų“.1
Kiekvienas Bažnyčios narys, priimdamas krikšto sandorą, tampa mokiniu, kuris pažada būti Jėzaus Kristaus liudytojas visa-da ir visur, kur jam ar jai tektų būti.2 Mūsų liudijimo tikslas yra pakviesti žmones ateiti pas Jį.
Visiems mums turėtų stipriai rūpėti mokytis, kaip efektyviai pateikti tokį pakvietimą. Iš patirties žinome, kad kai kurie neatsilieps. Tik keletas atsiliepė, kai pats Gelbėtojas pateikė šį pakvietimą savo mirtingos tarnystės metu. Bet koks didis buvo Jo džiaugsmas tais, kurie atpažino Jo balsą. Ir didis buvo mūsų džiaugsmas, kai tie, kuriuos mes pakvietėme, atėjo pas Jį.
Žinokite, kad Jis yra kelias
Verta apmąstyti tuos atvejus mūsų gyvenime, kada žmonės atsiliepė. Aš pats pastebėjau modelį, kada žmonės priėmė šitą pakvietimą. Kiekvienu atveju Šventoji Dvasia jiems atskleidė bent tris tiesas. Tie patyrimai ne visada įvyksta ta eilės tvarka, kuria aš juos išvardinsiu, bet visi jie įvyksta širdyse tų, kurie nuoširdžiai ateina pas Kristų.
Pirma, jie pajunta, kad vienintelis kelias, kaip jie gali patirti laimę, kurios labiausiai trokšta šiame gyvenime ir ateinančiame pasaulyje, yra per Jėzų Kristų. Jie pradeda tikėti šiais Mormono Knygos žodžiais: „Štai sakau jums, kad kaip tai yra tikra, ir kaip Viešpats Dievas gyvas, nėra jokio kito vardo duoto po dangumi, išskyrus šį – Jėzus Kristus, apie kurį kalbėjau, kuriuo žmogus gali būti išgelbėtas.“3
Šitą įsitikinimą nelengva pajusti pasaulyje, kuriame daug balsų sako, kad nėra Dievo, kad nėra nuodėmės ir kad laimė randama malonumuose. Bet mūsų balsai gali būti stipresni, jei galime gauti dovaną tvirtai liudyti, kad Jėzus yra Kristus ir pasaulio Gelbėtojas. Tas liudijimas bus galingiausias, jei kils iš jūsų patyrimų, susijusių su Jėzaus Kristaus apmokėjimo poveikiu jūsų gyvenime. Jei dažnai apmąstysite, kaip Jo apmokėjimas pakeitė jus, ir jei dažnai dėkosite, pastebėsite, kad jūsų liudijimas apie Jį įgauna didesnę galią paliesti kitų žmonių širdis. Kai tie, kuriuos pakviesite, pajus jūsų liudijimą, jie priims Jį savo Viešpačiu ir Gelbėtoju. O kada jie priims Jį, tai sušildys jų ir jūsų širdis.
Sandora ir paklusimas
Antra, tikrai atėjusieji pas Jį, kuriuos pažįstu, sudaro sandoras paklusti Jam ir Juo sekti. Tai gali prasidėti nuo paprastų įsipareigojimų, tokių kaip skaityti Mormono Knygą ar ateiti į sakramento susirinkimą. Tai turi kilti dėl jų tikėjimo, kad Jėzus yra Kristus ir Gelbėtojas. Kai jie dėl tokio tikėjimo laikosi įsipareigojimo, jie kažką pajunta. Jie gal negalės apsakyti to jausmo, bet jie pasijus geriau. Paklusnumas net pačiuose mažiausiuose dalykuose atneša tą palaimą iš Dievo., Bėgant laikui, jie pradeda jausti atgailą širdyje, o kartu ir troškimą sudaryti krikšto sandorą, prisiimti Gelbėtojo vardą ir apsivalyti nuo nuodėmių.
Žmonės šį lemiamą sprendimą pasirenka dėl daugelio priežasčių. Vienas mūsų mokomas žmogus iš pradžių nematė poreikio krikštytis. Galų gale juk jis visą gyvenimą stengėsi būti geras. Jis nebuvo padaręs jokios sunkios nuodėmės. Dar būdamas vaikas, jis buvo pakrikštytas kitoje bažnyčioje. Bet vėliau jam kilo dvi mintys. Pirma buvo tai, kad Gelbėtojas pasikrikštijo iš paklusnumo, niekada pats nenusidėjęs. Antroji buvo ta, kad jis norėjo įsipareigoti Gelbėtojui per tikrosios kunigystės įgaliojimą, taip, kaip Gelbėtojas nuėjo pasikrikštyti pas Joną.
Kitas jaunuolis, kurį mokėme, pasirinko krikštytis dėl to, kad jo sudaužyta širdis liūdėjo dėl savo nuodėmių. Išėjęs iš krikšto vandenų jis apsikabino mano kaklą, ašaroms riedant jo skruostais, ir pasakė man į ausį: „Aš švarus, aš švarus.“
Jų pasirinkimas sudaryti krikšto sandorą kilo iš paprasto tikėjimo. Jie žinojo, kad jei laikysis sandoros paklusti Gelbėtojo įsakymams, Jis laikysis savo sandoros su jais vesti juos į amžinąjį gyvenimą. Jie buvo pasiruošę ateiti pas Jį, kad galėtų būti Jo vedami bei pakeisti ir atėjus laikui taptų panašūs į Jį.
Siekite tapti panašūs į Jį
Tai veda prie trečio dalyko, kurį pastebėjau gyvenime tų, kurie nuoširdžiai atėjo pas Jį. Jie siekia tapti panašūs į Jį. Jie pradeda stengtis elgtis su kitais taip, kaip jie žino, kad elgtųsi Jis. Aš ir jūs esame tai pastebėję tikinčiuosiuose iš karto po jų krikšto ir Šventosios Dvasios priėmimo. Kartą mudu su misijos porininku nuėjome aplankyti šeimos, kurią mokėme ir pakrikštijome vos prieš keletą savaičių. Tėvai nusivedė mus į rūsį parodyti kambarį. Tai buvo vienos iš jų dviejų dukrų miegamasis. Tačiau ji tuo metu jau buvo persikėlusi pas savo seserį. Jos atlaisvintas miegamasis buvo prikrautas visko, ko reiktų šeimai nenumatytu atveju.
Mes jų nemokėme apie pasiruošimą nenumatytiems atvejams. Kai paklausėme, kodėl jie padarė tokį sudėtingą darbą taip greitai, atsakymas buvo, todėl, kad jie perskaitė Bažnyčios žurnale, jog Viešpats norėtų, kad šeimos būtų pasiruošusios pasirūpinti savimi ir kitais. Jie tarė: „Ar ne tai daro pastarųjų dienų šventieji?“
Tą paprastą tikėjimą jie panaudojo viskam, ką jautė, kad Gelbėtojas norėtų, jog jie padarytų. Ir jų troškimas sekti Juo išliko. Ir jis juos pakeitė. Jie visada buvo malonūs, stengėsi padėti kitiems. Ir tas sugebėjimas rodyti Kristaus meilę augo. Ir taip buvo su visais mano pažinotais žmonėmis, kurie toliau ėjo pas Jį viso gyvenimo metu.
Mes kartais kalbame apie narių išlaikymą taip, lyg mes juos laikytume. Mes galime ir turime būti draugai tiems, kurie pasirinko ateiti pas Jį. Jie gali nusivilti išbandymams atėjus, o šie visada ateina. Vis dėlto turime prisiminti, kad geriausi ir tikriausi draugai, kokius jie turi, yra Gelbėtojas ir Jo Tėvas, kuris yra ir jų Tėvas. Dangiškasis Tėvas ir Gelbėtojas atsiųs jiems Šventąją Dvasią, kad paguostų juos ir patvirtintų jų tikėjimą, jeigu jie bus nuolankiai paklusnūs. Taigi, pavyzdžiui, jei eidami lankyti kaip namų mokytojai ar lankančios mokytojos su nauju nariu, suteiksite jam arba jai galimybę sukalbėti maldą, mokyti arba susitarti dėl susitikimo, taip jam arba jai suteiksite daugiau stiprybės, nei pasakydami, kad juos mylite. Tai pakvies dangaus galias. O tai juos pakylės išbandymų metu ir apsaugos nuo išdidumo, kuomet ateis palaimos, nes jos tikrai ateis.
Širdies pasikeitimas
Nutiks dar vienas nuostabus dalykas. Kai, kviesdami žmones ateiti pas Kristų, darysite tai iš širdies, jūsų širdis pasikeis. Jūs dirbsite Jam darydami Jo darbą. Pastebėsite, kad Jis laikosi savo pažado būti viena su jumis jūsų tarnystėje. Jūs pažinsite Jį. O laikui bėgant jūs pasidarysite panašūs į Jį ir „tobulėsite jame“.4 Padėdami kitiems ateiti pas Jį pastebėsite, kad jūs pats atėjote pas Jį. Jei norite būti šalia Jo, jausti Jo ramybę, jums tai geriausiai gausis tarnaujant Jam.
Juk Jis taip sakė:
„Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; aš jus atgaivinsiu!
Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą.
Mano jungas švelnus, mano našta lengva.“5
Liudiju, kad Jis laikysis to pažado tiems, kuriuos mes pakviesime pas Jį. Ir Jis laikosi to pažado tiems, kurie Jam tarnauja kviesdami kitus.