GALINGA PERMAINA ŠIRDYJE
Po slaugytojų mokyklos atėjau dirbti į vaikų ligoninės intensyviosios terapijos skyrių. Troškau mokytis ir įgyti patirties, išbandyti save. Visgi neįsivaizdavau, kad bus taip sunku, tiek fiziškai, tiek emociškai. Negalėjau suvokti, kodėl pasaulis yra toks blogas, kad netgi gimdytojai gali savo vaikams padaryti nepataisomą žalą. Taip pat negalėjau suprasti, kodėl Dievas leidžia, kad mirtų vaikai. Po vienerių metų darbo ligoninėje mano siela buvo išsekusi.
Tada sužinojau, kad mano šeimos nariai dalyvauja pokalbiuose su pastarųjų dienų šventųjų misionieriais. Dirbau ilgas pamainas ir negalėjau būti namuose, kuomet vyko tie pokalbiai. Ne už ilgo mano sesuo ir mama pasikrikštijo. Pasijutau tarsi likusi viena su daugeliu klausimų ir neišspręstomis problemomis. Nors mano šeima ir stengėsi suplanuoti mano susitikimą su misionieriais, nenorėjau jų matyti. Bet kartą, kada apsilankė seserys Džonson ir Marčiuk, prisijungiau prie jų pokalbio. Kitą kartą jos mane mokė dvasinės pamokos, ir aš galėjau rasti atsakymus į klausimus, kurie ilgą laiką man nedavė ramybės. Greitai buvau pakrikštyta ir patvirtinta.
Nuo tada, kai tapau Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nare, jaučiu kaip mane palaiko tikėjimas Jėzumi Kristumi. Vėl ir vėl patyriu maldos galią ir jaučiu, kad išėjau iš tamsos į šviesą. Šešeri metai Bažnyčioje įtikino mane, kad Jėzus Kristus yra mano Gelbėtojas. O dėl Jėzaus Kristaus aš dabar turiu galimybę būti arčiau savo Dangiškojo Tėvo.