PIRMOSIOS PREZIDENTŪROS ŽINIA
Mes liudijame apie Jėzų Kristų
Kiek daugiau nei prieš 2000 metų Judėjos Betliejuje gimė žmonijos Išpirkėjas. Dar kūdikį jį atnešė į šventyklą Jeruzalėje. Ten Marija ir Juozapas išgirdo nuostabias pranašystes, kurias išsakė Simonas ir Ona apie šį mažytį kūdikį, kuriam buvo skirta tapti pasaulio Gelbėtoju.
Didžiąją dalį savo vaikystės Jis praleido Galilėjos Nazarete, o sulaukęs 12 metų, vėl pateko į šventyklą. Marija ir Juozapas rado Jį besikalbantį su mokytais žmonėmis, kurie „klausėsi jo ir jį klausinėjo“ (žr. Džozefo Smito vertimas, Luko 2:46).
Jėzus tapo jaunuoliu ir „augo išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse“ (Luko 2:52). Jordano upėje Jonas Jį pakrikštijo, kad atliktų „visa, kas reikalinga teisumui“ (Mato 3:15). Prieš pradėdamas savo viešą tarnystę Jis keturiasdešimt dienų ir naktų pasninkavo bei ištvėrė Šėtono gundymus. Tada Jis vaikščiojo mokydamas, gydydamas ir laimindamas.
Didysis Jehova
Jėzus iš tikrųjų buvo Senojo Testamento didysis Jehova, kuris paliko karališkus savo Tėvo namus danguje ir nusileido į žemę, kur gimė pačiose kukliausiose sąlygose. Jo gimimą prieš kelis šimtmečius buvo išpranašavęs Izaijas, kuris sakė: „Juk kūdikis mums gimė! Sūnus mums duotas! Jis bus mūsų valdovas. Jo vardas bus Nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis.“ (Izaijo 9:6)
Šis Jėzus Kristus, apie kurį mes iškilmingai liudijame, yra, kaip skelbė Jonas Apreiškėjas, ištikimasis liudytojas, mirusiųjų pirmagimis, žemės karalių valdovas. Jis „mus myli ir nuplovė savo krauju mūsų nuodėmes, ir padarė iš mūsų karaliją bei kunigus savo Dievui ir Tėvui, – jam šlovė ir galybė per amžių amžius“ (žr. Apreiškimo 1:5-6).
Pasaulio Gelbėtojas
Jis buvo ir yra Visagalio Sūnus. Jis buvo vienintelis tobulas žmogus, vaikščiojęs žeme. Jis gydė ligonius ir padarė, kad luošiai ėmė vaikščioti, aklieji praregėjo, kurtieji ėmė girdėti. Jis prikeldavo mirusiuosius. Tačiau Jis leido, kad Jo paties gyvybė būtų paimta įvykdant apmokėjimą, kurio dydžio mes nepajėgūs suvokti.
Lukas rašo, kad ši kančia buvo tokia baisi, kad „Jo prakaitas pasidarė tarsi tiršto kraujo lašai, varvantys žemėn“ (Luko 22:44) – toks Jo kančios fizinis pasireiškimas patvirtintas Mormono Knygoje bei Doktrinoje ir Sandorose (žr. Mozijo 3:7; DS 19:18). Getsemanėje ir ant Kalvarijos kryžiaus, vos keletas šimtų metrų nuo Getsemanės, Jis kentė fizinius ir dvasinius „gundymus, … skausmą, alkį, troškulį ir nuovargį, netgi didesnį, negu žmogus gali iškęsti, – sakė karalius Benjaminas, – nebent myriop“ (Mozijo 3:7).
Po kančios Getsemanėje įvyko Jo suėmimas, kankinimai, Jo pasmerkimas, paskui neapsakomai skausminga mirtis ant kryžiaus, po kurios Jis buvo palaidotas Juozapo kape. O tada įvyko pergalingas prisikėlimas. Jis, kukliai gimęs Betliejaus kūdikėlis, kuris prieš du tūkstantmečius vaikščiojo dulkėtais Šventosios Žemės keliais, tapo Visagaliu Viešpačiu, karalių Karaliumi, išgelbėjimo visiems dovanotoju. Niekas negali visiškai suvokti Jo gyvenimo puikumo, Jo mirties didybės, Jo dovanos žmonijai universalumo. Mes vienbalsiai, kartu su šimtininku, mačiusiu Jo mirtį, pareiškiame: „Iš tikro šitas žmogus buvo Dievo Sūnus!“ (Morkaus 15:39)
Mūsų gyvasis Viešpats
Toks yra Senojo Pasaulio testamento, Šventosios Biblijos, liudijimas. Yra ir dar vienas, Naujojo Pasaulio testamento Mormono Knygos liudijimas. Šioje knygoje Tėvas pristatė savo prisikėlusį Sūnų, paskelbdamas: „Stebėkite mano Mylimąjį Sūnų, kuriuo aš labai patenkintas, kuriame pašlovinau savo vardą.“ (3 Nefio 11:7) Šis dieviškas pristatymas pradeda pasakojimą apie mūsų Gelbėtojo tarnystę tarp Jo „kitų avių“ (Jono 10:16) po Jo pakilimo į dangų iš Jeruzalės. Mormono Knyga, nuo pradžios iki pabaigos, pasakoja apie Jėzaus Kristaus dieviškumą ir apie amžinuosius palaiminimus, kuriuos visi Dievo sūnūs ir dukros gali gauti per Jo išperkančią meilę. Mormono Knygos pranašo žodžiais tariant:
„Nes mes stropiai darbuojamės rašydami, kad įtikintume savo vaikus ir taip pat savo brolius tikėti Kristų ir susitaikyti su Dievu; nes žinome, kad esame išgelbėjami malone po to, kai mes padarėme viską, ką galime.
Ir mes kalbame apie Kristų, mes džiūgaujame Kristumi, mes pamokslaujame apie Kristų, mes pranašaujame apie Kristų, ir mes rašome sulig savo pranašystėmis, kad mūsų vaikai žinotų, į kokį šaltinį jie gali žvelgti savo nuodėmių atleidimo.“ (2 Nefio 25:23, 26)
Šalia viso to yra ir šiuolaikinių pranašų pareiškimas: „Ir dabar, po daugelio liudijimų, pateiktų apie jį, šis yra visų paskiausias liudijimas, kurį pateikiame apie jį, – kad Jis gyvena!“ (DS 76:22) Doktrinoje ir Sandorose Jis aiškiai paliudija apie savo dievišką vaidmenį: „Aš esu Alfa ir Omega, Viešpats Kristus; taip, būtent aš esu pradžia ir pabaiga, pasaulio Išpirkėjas.“ (DS 19:1)
Jame matome ne vien savo mokytoją ir Gerąjį Ganytoją, bet taip pat savo didįjį Pavyzdį, kuris sako mums: „Jei nori būti tobulas,… ateik ir sek paskui mane.“ (Mato 19:21)
Kertinis akmuo
Jis yra Jo vardu pavadintos Bažnyčios, Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios, pagrindinis kertinis akmuo. Neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo galėtume būti išgelbėti (žr. Apaštalų darbai 4:12). Jis sukūrė mums išgelbėjimą, Jis duoda amžinąjį gyvenimą (žr. Hebrajams 5:9). Niekas Jam neprilygsta. Niekada neprilygo ir niekada neprilygs. Dėkui Dievui, kad dovanojo savo Mylimąjį Sūnų, kuris atidavė savo gyvenimą, kad mes galėtume gyventi, ir kuris yra pagrindinis, nepajudinamas mūsų tikėjimo ir Jo Bažnyčios kertinis akmuo.
Mūsų tikėjimo objektas
Žinome ne viską, kas mūsų laukia. Gyvename netikrumo pasaulyje. Vienų laukia dideli pasiekimai. Kitų – dideli nusivylimai. Vienų – daug džiaugsmo ir laimės, gera sveikata ir pasiturintis gyvenimas. Kitų – gal liga ir sielvarto saikas. Mes nežinome. Bet viena žinome. Kaip, nepriklausomai nuo ateities aplinkybių, danguje yra patikima šiaurinė žvaigždė, taip yra pasaulio Išpirkėjas, Dievo Sūnus, tikras ir patikimas, tarsi mūsų nemirtingų sielų inkaras. Jis yra mūsų išgelbėjimo uola, mūsų stiprybė, mūsų paguoda, pats mūsų tikėjimo objektas.
Giedroje ir ūkanoje mes žvelgiame į Jį, o Jis visada yra, kad patikintų ir nusišypsotų mums.
Jis yra pagrindinis mūsų garbinimo objektas. Jis yra gyvojo Dievo Sūnus, Tėvo Pirmagimis, Viengimis kūne. Jis „yra prikeltas iš numirusių kaip užmigusių pirmagimis“ (1 Korintiečiams 15:20). Jis yra Viešpats, kuris vėl ateis, „karaliauti žemėje savo žmonėms“ (DS 76:63; taip pat žr. Michėjaus 4:7; Apreiškimo 11:15).
Tarp vaikščiojusių žeme nebuvo tokio didžio kaip Jis. Niekas kitas neprilygo Jam savo auka ar suteiktu palaiminimu. Jis yra pasaulio Išpirkėjas ir Gelbėtojas. Aš tikiu Jį. Aš skelbiu Jo dieviškumą be abejonių ar kompromisų. Aš myliu Jį. Aš tariu Jėzaus Kristaus vardą su pagarba ir susižavėjimu. Jis yra mūsų Karalius, mūsų Viešpats, mūsų mokytojas, gyvasis Kristus, esantis savo Tėvo dešinėje. Jis gyvena! Jis gyvena, šlovingas ir nuostabus, gyvasis gyvojo Dievo Sūnus.