Tikėjimas Jėzumi Kristumi
Mano ilgas kelias, siekiant tapti medicinos daktaru, tebuvo tik pradžia. Po to sekė daug metų darbo ligoninėje, tyrimų, specialybės mokymosi ir kvalifikaciniai egzaminai. Tada sekė daugybė mokymo, tarnavimo bei pradėjusios vystytis atviros širdies chirurgijos sunkumų metų, ir per visa tai aš visiškai susižavėjau žmogaus kūno sandara ir jo veikimu. Įsitikinau, kad jį sukūrė Dievas.
Nuostabusis žmogaus kūnas
Pagalvokite apie žmogaus kūno kilmę. Jis atsirado susijungus dviem dauginimosi ląstelėms: viena iš motinos, kita iš tėvo. Kartu tos ląstelės turi visą naujo asmens paveldimą informaciją, saugomą tokioje mažoje dalelėje, kad jos negalima pamatyti plika akimi. Dvidešimt trys chromosomos iš abiejų gimdytojų susijungia į vieną naują ląstelę. Tos chromosomos turi tūkstančius genų, kurie nulemia fizines asmens savybes dar prieš jam gimstant. Praėjus maždaug 22 dienoms po tų ląstelių susijungimo ima plakti mažytė širdelė. Po 26 dienų pradeda cirkuliuoti kraujas. Ląstelės dauginasi ir skyla. Kai kurios iš jų sudaro akis, kurios mato, kitos sudaro ausis, kurios girdi, ar pirštus, kurie jaučia mus supančius nuostabius dalykus.
Kiekvienas organas – tai nuostabus kūrinys. Akis turi savaime susifokusuojančius lęšiukus. Nervų ir raumenų pagalba abi akys suformuoja vientisą trijų išmatavimų vaizdą. Ausys garso bangas paverčia į girdimus tonus, kuriuos suvokia smegenys.
Širdis turi keturis subtilius vožtuvus, kurie kontroliuoja kraujo tekėjimo kryptį. Jie atsidaro ir užsidaro daugiau nei 100 000 kartų per dieną – 36 milijonus kartų per metus. Jei jų nepažeidžia liga, jie gali ištver-ti šitokį stresą beveik be galo. Jokia žmogaus sukurta medžiaga negali taip dažnai ir taip ilgai lankstytis nesutrūkdama. Kiekvieną dieną suaugusio žmogaus širdis pumpuoja tiek skysčio, kad galima būtų pripildyti 2000 galonų (7570 litrų) talpos rezervuarą. Širdies viršuje yra elektros šaltinis, kuris ypatingomis linijomis perduoda energiją, skatinančią tūkstančius raumenų skaidulų dirbti išvien.
Pagalvokite apie kūno palaikymo sistemas. Kiekvieną sudubliuotą organą be uždelsimo palaiko kitas poros organas. Pavienius organus, tokius kaip smegenys, širdis ir kepenys, maitina dvi kraujo linijos. Tai apsaugo organą, jei kraujo tekėjimas vienoje iš tų linijų būtų sustabdytas.
Pagalvokite apie kūno sugebėjimą apsisaugoti. Kad galėtų apsisaugoti nuo sužalojimo, kūnas jaučia skausmą. Infekcijos atveju jis gamina antikūnus. Jie ne tik padeda kovoti su iškilusia problema, bet ir toliau didiną atsparumą bet kokiai infekcijai ateityje.
Pagalvokite, kaip kūnas save atstato. Sulūžę kaulai suauga ir tampa vėl stiprūs. Odos įtrūkimai užgyja. Atsiradęs protėkis kraujotakos sistemoje gali užsitraukti. Kūnas atnaujina savo pasenusias ląsteles.
Kūnas pats reguliuoja savo gyvybiškai svarbias dalis. Esminių elementų ir sudedamųjų dalių lygiai yra pastoviai reguliuojami. Ir nepriklausomai nuo didelių aplinkos temperatūros svyravimų, kūno temperatūra yra rūpestingai palaikoma siaurame diapazone.
Daugiametė patirtis įtikino, kad gijimas vyksta tik tuomet, kai paklūstama visiems su tuo palaiminimu susijusiems įstatymams.1 Kūno struktūrą ir veikimą valdo įstatymas. Raštų eilutėje taip skelbiama: „Kiekvienai karalystei nustatytas įstatymas; ir kiekvienam įstatymui yra tam tikros ribos ir sąlygos.“2
Įvairių sričių mokslininkai pastebi panašias įstatymo ir tvarkos apraiškas, tiek tirdami potvynius bei atoslūgius, mėnulio fazes, tiek žvaigždžių išsidėstymą danguje. Tokiu įstatymu ir tvarka pagrįsta visa kūrinija. Tuos įstatymus galima atrasti ir apibrėžti. Galima išmatuoti jų pasekmes. Tokia tvarka liudija apie Aukščiausią Kūrėją.3
Kita vertus, tikėjimo dalykų negalima išmatuoti. Bet tarpusavio ryšys tarp tikėjimo Dievu bei visatos įstatymo ir tvarkos atskleidžiamas Raštuose:
„[Dievas] visiems dalykams nustatė įsakymą, pagal kurį jie juda sulig savo laikais ir laikotarpiais;
ir yra nustatyti jų keliai, būtent dangų ir žemės keliai, kurie apima žemę ir visas planetas…
Štai, visos jos yra karalystės, ir bet kuris žmogus, kuris matė bet kurią ar mažiausią iš jų, matė Dievą, judantį savo didybėje ir galybėje.“4
Sukūrimo dieviškumas
Raštuose skelbiama, kad dangus, žemė ir viskas, kas yra žemėje, buvo sukurta Dievo.5 Raštai taip pat padeda mums sužinoti daugiau apie Dievo ir Jo sūnaus Jėzaus Kristaus partnerystę sukūrime. Pirmieji žodžiai Biblijoje skamba taip: „Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę“6 ir „Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą… kaip vyrą ir moterį sukūrė juos“7. Abraomo knygoje mokoma, kad „Dievai nužengė suorganizuoti žmogaus pagal savo atvaizdą, suformuoti jo pagal Dievų atvaizdą, suformuoti juos vyrą ir moterį“8.
Raštuose yra užrašyti Dangiškojo Tėvo jausmai savo mylimajam Sūnui ir visiems žmonėms: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.“9
Jono knyga prasideda tokiu pareiškimu:
„Pradžioje buvo Žodis. Tas žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas.
Jis pradžioje buvo pas Dievą.
Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę.“10
Šita Raštų ištrauka pažymi, kad Dievo Žodis11 yra Jėzus Kristus – asmeninis Dievo pasiuntinys šios visatos valdžioje ir visos gyvasties Kūrėjas.
Dangiškasis Tėvas šį faktą patvirtino ir Mozei, sakydamas:
„Ir aš juos [žemę ir jos gyventojus] sukūriau savo galios žodžiu, kuris yra mano Viengimis Sūnus, pilnas malonės ir tiesos.
Ir aš sukūriau begalę pasaulių; ir juos taip pat sukūriau savo paties tikslui; ir aš juos sukūriau Sūnumi, kuris yra mano Viengimis.“12
Daugelis kitų Raštų ištraukų patvirtina tai, kad Tėvui vadovaujant Jėzus Kristus buvo Kūrėjas13. O Jo paties liudijimas yra vienas iš labiausiai įtikinančių: „Štai aš – Jėzus Kristus, Dievo Sūnus. Aš sukūriau dangus ir žemę, ir visa, kas juose. Aš buvau su Tėvu nuo pradžios.“14
Tikėjimo Jėzų Kristų dinamika
Kad žmogus galėtų priimti tą koncepciją, jis turi turėti dinamišką tikėjimą. Tikėjimas yra asmeninio liudijimo pagrindas. Pirmieji evangelijos principai prasideda nuo tikėjimo į Viešpatį Jėzų Kristų.15 Paulius yra pasakęs, kad: „Tikėjimas mums laiduoja tai, ko viliamės, įrodo tikrovę, kurios nematome.“16 Jis prašė: „Kad Kristus per tikėjimą gyventų jūsų širdyse ir jūs, įsišakniję ir įsitvirtinę meilėje, galėtumėte suvokti… ir pažinti Kristaus meilę.“17 Paulius maldavo mus pasiekti tikėjimo vienybę ir Dievo Sūnaus pažinimą.18
Iš Mormono Knygos sužinome, kad „Mes esame gyvi Kristuje dėl savo tikėjimo… Mes kalbame apie Kristų, mes džiūgaujame Kristumi, mes pamokslaujame apie Kristų, mes pranašaujame apie Kristų, ir mes rašome sulig savo pranašystėmis, kad mūsų vaikai žinotų, į kokį šaltinį jie gali žvelgti savo nuodėmių atleidimo.“19
Mormono Knygoje taip pat atskleidžiamos palaimos, kylančios iš tikėjimo Juo. Ten mes skaitome: „Turite veržtis pirmyn, būdami nepajudinami dėl Kristaus, turėdami tobulą vilties skaistumą ir meilę Dievui bei visiems žmonėms. Todėl, jei veršitės pirmyn, sotindamiesi Kristaus žodžiu, ir ištversite iki galo, štai, taip sako Tėvas: Jūs turėsite amžinąjį gyvenimą.“20 Tai ir yra „didžiausia iš visų Dievo dovanų“21.
Dinamiškas tikėjimas Viešpačiu veda link visiško atsivertimo ir absoliutaus pasišventimo Jo šventam darbui. Mes tampame sandoros vaikais; tampame Jo vaikais. Tai patvirtina ir Raštai: „Ir dabar dėl sandoros, kurią sudarėte, jūs būsite vadinami Kristaus vaikais, jo sūnumis ir dukromis; nes štai, šiandien jūs dvasiškai užgimėte jam; nes sakote, kad jūsų širdys pakeistos per tikėjimą jo vardu; todėl jūs užgimėte iš jo ir tapote jo sūnumis ir jo dukromis.“22
Dinamiškas tikėjimas Viešpačiu atneša atsivertimą, tą galingą permainą širdyje23, mąstysenos pasikeitimą, perėjimą nuo pasaulio kelių prie Dievybės kelių. Jis skatina žmogų atgailauti su „tikru ketinimu“24. Alma pridūrė: „Skelbk jiems atgailą ir tikėjimą Viešpačiu Jėzumi Kristumi; mokyk juos nusižeminti ir būti romiais bei nuolankios širdies; mokyk juos atsispirti kiekvienai velnio pagundai savo tikėjimu Viešpačiu Jėzumi Kristumi.“25
Mormono Knyga egzistuoja, iš dalies, žydui ir kitataučiui įtikinti, kad Jėzus yra Kristus, amžinasis Dievas.26 Tie, kurie skaito Mormono Knygą ir tikėdami klausia, ar ši knyga yra teisinga, įgyja liudijimą apie jos teisingumą. Jie taip pat sužino, kad „Jėzus Kristus yra pasaulio Gelbėtojas [ir] kad Džozefas Smitas yra jo apreiškėjas ir pranašas šiomis paskutinėmis dienomis“27.
Tikėjimas Jėzumi Kristumi: būtinas išgelbėjimui ir išaukštinimui
Tikėjimas Jėzumi Kristumi ne tik atneša palaimas šitame gyvenime, bet taip pat yra būtinas mūsų amžinam išgelbėjimui ir išaukštinimui. Raštuose skelbiama: „Visi žmonės turi atgailauti ir tikėti Jėzaus Kristaus vardą, ir garbinti Tėvą jo vardu, ir ištverti tikėjime jo vardu iki galo, arba jie negali būti išgelbėti Dievo karalystėje.“28 Viešpats taip pat gimdytojus laiko atsakingus mokyti savo vaikus turėti „tikėjimą Kristumi, gyvojo Dievo Sūnumi“29.
Liudiju, kad Jėzus yra Kristus, gyvojo Dievo Sūnus. Jis yra mūsų Kūrėjas, Gelbėtojas ir Išpirkėjas30, užtarėjas pas Tėvą31, Išvaduotojas32 ir Senojo Testamento Jehova33. Jis yra pažadėtasis Emanuelis34, pateptasis Mesijas35 ir mūsų didysis pavyzdys36. Vieną dieną Jisai sugrįš valdyti ir karaliauti kaip karalių Karalius ir viešpačių Viešpats.37 Galiausiai visi mes stovėsime priešais Jį teismo dieną.38 Meldžiu, kad kiekvieno iš mūsų tikėjimas Juo būtų priimtinas.