„Aš esu kelias“
Gelbėtojas mokė svarbių dalykų, sakydamas „Aš esu…“
Kartais įsimintiniausi patyrimai iš Raštų skaitymo kyla tada, kai skaitydamas staiga pastebi šablonų vartojimą. Pavyzdžiui, ar esate kada staiga pastebėję, kaip dažnai Jono evangelijoje Jėzus sakė žodžius „Aš esu“? Paprastai Jėzus tai sakydavo duodamas palyginimą, kad paaiškintų žmonėms, kas esąs ir ką daro dėl jų. Atidžiai pažvelkite į kai kuriuos iš tų palyginimų ir daug sužinosite apie Gelbėtoją.
Gyvybės duona
„Aš esu gyvybės duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš… Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną, gyvens per amžius.“ (Jono 6:35, 51)
Velykų šventė mini Izraelitų išvadavimą iš Egipto. Jos metu valgoma nerauginta duona. Priartėjus šiai šventei Jėzus stebuklingai pamaitino 5000 žmonių. Daugelis mačiusiųjų šį stebuklą sekė Jį dėl to, kad Jis buvo davęs jiems maisto. Todėl Jis mokė juos ieškoti maisto, „išliekančio amžinajam gyvenimui“ (Jono 6:27). Tada Jis mokė juos apie maną, primindamas jiems, kad ji buvo duota iš dangaus pamaitinti izraelitus tyruose. Jis skelbė: „Aš esu gyvybės duona“, kalbėdamas jiems apie dvasinį maistą, kurį Dangiškasis Tėvas atsiuntė per Jį, bei Jo atneštą amžinojo gyvenimo pažadą.
Per kitą Velykų šventę Jėzus panaudojo duoną, kad simbolizuotų Jo kūną, kaip dalį sakramento. Kiekvieną savaitę sakramento susirinkimo metu valgydami duoną mes prisimename Jėzų Kristų – Jo auką, Jo prisikėlimą ir nuolatinio dvasinio maitinimo per Šventosios Dvasios bendrystę pažadą.
Pasaulio šviesa
„Aš – pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą.“ (Jono 8:12)
Palapinių šventės metu Jėzus save pavadino pasaulio šviesa. Šios šventės metu kiekvieną naktį būdavo uždegamos šventyklos šviesos, kad simbolizuotų pasauliui atsiųstą Dievo šviesą. Jonas skelbė, kad Jėzus yra „tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ir ji atėjo į šį pasaulį“ (Jono 1:9). Ir per pranašą Džozefą Smitą Viešpats apreiškė, kad Kristaus šviesa „yra per tą, kuris apšviečia jūsų akis, kuri yra ta pati šviesa, kuri gaivina jūsų supratimą“, ir kuri „teikia gyvybę viskam, kuri yra įstatymas, kuriuo viskas valdoma“ (DS 88:11, 13).
Per Jėzų Kristų apšviečiami mūsų protai ir sielos. Jo šviesa apšviečia mūsų kelią, padėdama atskirti, kas yra gera ir kas bloga, rodydama mums kelią į amžinąjį gyvenimą.
Vynmedis
„Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių; nuo manęs atsiskyrę jūs negalite nieko nuveikti.“ (Jono 15:5)
Jėzus lygino save su pagrindiniu vynmedžiu. Toks pagrindinis vynmedis ne tik šaknimis laiko visą augalą, bet ir maitina visas nuo jo atsišakojusias ir vaisius nešančias šakas. Jėzus Kristus yra mūsų vilties inkaras ir mūsų dvasinio maitinimo bei augimo šaltinis. Per Jį semiamės mums reikalingos stiprybės teisiai gyventi ir daryti gera. Jis taip pat yra Bažnyčios pagrindas ir jos įgaliojimo skelbti evangeliją bei šakotis po visą pasaulį šaltinis.
Gerasis Ganytojas
„Aš – gerasis ganytojas: aš pažįstu savąsias avis, ir manosios pažįsta mane.“ (Jono 10:14)
Pagrindinė ganytojo pareiga yra nuvesti avis prie maisto ir vandens bei sugrąžinti jas saugion avidėn. Ganytojas taip pat saugo avis nuo tokių pavojų, kaip laukiniai žvėrys ir vagys. Kadangi jis pažįsta savo kaimenę, jis pastebi, kad avis dingo. Tada jis eina ir suranda ją. Jo avys klauso jo ir visiškai juo pasitiki.
Jėzus, Gerasis Ganytojas, šaukia mus, kai nuklystame, ir jei išmokstame klausyti Jo balso, Jis veda mus į saugias išgelbėjimo ir amžinojo gyvenimo ganyklas, saugodamas nuo mirties ir nuodėmės pavojų.
„Aš Esu“
„Jėzus tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: pirmiau, negu gimė Abraomas, Aš Esu!“ (Jono 8:58)
Taip, paprasčiausiai pasakydamas „Aš Esu“, Jėzus pasakė viską. Tai yra, Jis pareiškė esąs pasaulio kūrėjas ir Jehova, Senojo Testamento Dievas, kurio vardas iš tikrųjų ir reiškia „Aš Esu“ (žr. Išėjimo 3:14).
Jėzus yra Dievo Sūnus, Mesijas ir Gelbėtojas, kuris gelbėja mus nuo nuodėmės ir mirties. Dėl to, kas Jis yra, ir ką Jis padarė dėl mūsų, mes galime turėti amžinąjį gyvenimą ir tapti, tuo, kuo turėtume tapti.