Emilijo tikėjimas
Diakonas man, savo vyskupui, parodė, ką reiškia tikėjimas būti išgydytam.
Prieš kelis mėnesius Emilijas, vienas iš mūsų apylinkės diakonų, netikėtai sunkiai susirgo. Gydytojai negalėjo diagnozuoti jo ligos. Juodu su mama buvo labai išsigandę, nes jis labai greitai silpo. Jo mama nuvežė jį į ligoninę kelis kartus, bet taip ir negavo jokio atsakymo.
Emilijo mama atsivedė jį į maldos namus kunigystės palaiminimui. Vienam iš vyresniųjų kvorumo narių kartu su manimi, jo vyskupu, teko privilegija jį palaiminti, ir jis pirmą kartą gerai išmiegojo naktį.
Vis dėlto po kelių dienų sužinojau, kad Emilijui pasidarė blogiau ir jis vėl atsidūrė ligoninėje. Mudu su kitu broliu skubiai nuvykome į ligoninę, kur mums buvo leista aplankyti jį palatoje. Kadangi maniau, jog Emilijas tikriausiai bus nuliūdęs dėl savo pablogėjusios būklės, tai, kas nutiko vėliau, mane ypatingai pakylėjo.
Mes kalbėjome apie Jėzų Kristų, ir aš paaiškinau, kad Gelbėtojas turi galią sulig savo valia nugalėti bet ką. Emilijo atsakymas giliai palietė mūsų širdis: „Vyskupe, tai tik dar vienas išbandymas. Tikiu, kad greitai pasveiksiu, nes tikiu Jėzumi Kristumi.“ Mes uždėjome savo rankas jam ant galvos ir dar kartą suteikėme jam palaiminimą.
Po tos nakties Emilijas neįtikėtinai visiškai pasveiko. Jis be vargo galėjo grįžti prie kasdieninių užsiėmimų ir lankyti bažnyčią.
Emilijas panaudojo tikėjimą, būtiną, kad Gelbėtojas galėtų atlikti tokį pat stebuklą, kokius Jis darė būdamas čia, žemėje. Man Emilijas yra pavyzdys tų žmonių, apie kuriuos Viešpats pasakė: „Vieniems duodamas tikėjimas, kad būtų išgydyti.“ (DS 46:19)
Yra nuostabu turėti privilegiją naudoti kunigystę savo gyvenime bei žinoti, kad turime mus mylintį Dangiškąjį Tėvą ir kad per savo tikėjimą Jo Sūnumi galime patirti stebuklus šiomis pastarosiomis dienomis.