Dvasiniai gebėjimai
Būdami ištikimi Jėzaus Kristaus mokiniai galite gauti asmeninį įkvėpimą ir apreiškimą, paremiantį Jo įsakymus ir pritaikytą jums.
Šią vasarą išvykstant iš Merginų organizacijos stovyklos viena miela mergina įteikė man raštelį. Ji klausė: „Kaip galiu žinoti, kad Dievas man bando ką nors pasakyti?“ Man labai patinka jos klausimas. Mūsų sielos trokšta ryšio su dangiškaisiais namais. Norime jaustis reikalingi ir naudingi. Bet kartais mums sunku atskirti savo pačių mintis nuo švelniai pakuždėtų Dvasios. Senovės ir dabartiniai pranašai mus mokė, kad „jei tai skatina daryti gera, tai ateina iš Kristaus“1.
Prezidentas Raselas M. Nelsonas paprastai, bet galingai ragino: „Mano mylimi broliai ir seserys, prašau jūsų stiprinti savo dvasinius gebėjimus gauti apreiškimą. […] Pasirinkite vykdyti tą dvasinį darbą, kuris būtinas, kad mėgautumėtės Šventosios Dvasios dovana ir dažniau bei aiškiau girdėtumėte Dvasios balsą.“2
Šį rytą nuoširdžiai noriu papasakoti apie keturis būdus, kaip galime sustiprinti dvasinius gebėjimus gauti apreiškimą.
1. Sąmoningai paskirkite laiką ir vietą, kad įsiklausytumėte į Dievo balsą
Jeigu naudosite savo valios laisvę kasdien paskirdami ir pašvęsdami laiką tam, kad artintumėtės prie Dievo balso, ypač girdimo per Mormono Knygą, su laiku Jo balsas taps aiškesnis ir jums geriau pažįstamas.
Priešingai, blaškymai ir triukšmas, kurių gausu pasaulyje, mūsų namuose ir gyvenime, gali apsunkinti mūsų gebėjimą išgirsti Jo balsą. Šie trukdžiai gali taip užvaldyti mūsų protą ir širdį, kad net neliks vietos švelniems Šventosios Dvasios kuždesiams.
Pranašas Džozefas Smitas mokė, kad Dievas dažniausiai apsireiškia „asmenims konfidencialiai, jų kambaryje, tyruose ar laukuose ir dažniausiai be triukšmo ar sujudimo“3.
Šėtonas nori atskirti mus nuo Dievo balso užstodamas mums kelią į tas tylos saleles. Jeigu Dievas kalba ramiu, tyliu balsu, tiek jums, tiek ir man reikia artintis prie Jo. Tik įsivaizduokite, kas būtų, jei išlaikyti ryšį su dangumi būtume pasiryžę taip pat, kaip esame pasiryžę išlaikyti bevielį ryšį. Pasirinkite laiką bei vietą ir kasdien klausykitės Dievo balso. Tiksliai laikykitės šio švento susitarimo, nes nuo jo labai daug kas priklauso.
2. Veikite neatidėliodami
Kai gaunate Dvasios raginimus ir sąmoningai jiems paklūstate, Viešpats gali jus panaudoti. Kuo dažniau paklūstate, tuo geriau pažįstamas jums tampa Dvasios balsas. Vis dažniau atpažinsite Dievo nukreipimus ir tai, kad Jis „nori jums apreikšti Savo mintis ir valią“4. Jeigu atidėliosite, galite pamiršti Dvasios raginimus arba praleisti progą kam nors padėti Dievo vietoje.
3. Gaukite Viešpaties pavedimą
Dangiškasis Tėvas nekantriai laukia, kad galėtų atsakyti į maldavimą nuvesti pas žmogų, kuriam reikia pagalbos. Prezidentas Henris B. Airingas mus mokė apreiškimo ieškoti paklausiant Dievo, kam galėtume Jo vardu padėti. „Jeigu užduodate tokius klausimus, jus užlies Šventoji Dvasia ir pajusite raginimus ką nors dėl kitų padaryti. Kai tai padarysite, vykdysite Viešpaties pavedimą, o kai vykdote Viešpaties pavedimą, esate verti Šventosios Dvasios dovanos.“5
Galite melstis ir prašyti Viešpaties kokio nors pavedimo. Jeigu paprašysite, Jis galės panaudoti jūsų paprastus gebėjimus, kad įvykdytų Savo nepaprastą darbą.
Mano senelis Fritsas Hjalmaras Landgrenas būdamas 19 metų amžiaus emigravo iš Švedijos. Jis atvyko į Ameriką vienas, nešinas lagaminu ir turėdamas šešių klasių išsilavinimą. Kai atvyko į Oregoną, nemokėjo kalbėti angliškai, dirbo medkirčiu, o vėliau su mano senele ir mama prisijungė prie Bažnyčios. Jis niekada nepirmininkavo jokiai apylinkei, bet būdamas ištikimas namų mokytojas į aktyvų gyvenimą Bažnyčioje sugrąžino daugiau nei 50 šeimų. Kaip jis tai padarė?
Po senelio mirties varčiau jo dėžėje sudėtus popierius ir radau laišką nuo vyro, kuris pajutęs senelio meilę sugrįžo į Bažnyčią. Laiške rašoma: „Manau, jog brolio Fritso paslaptis ta, kad jis visada vykdo Dangiškojo Tėvo pavedimą.“
Šį laišką parašė brolis Veinas Saimonis. Senelis jį lankė ir susipažino su kiekvienu tos šeimos nariu. Atėjus laikui senelis jiems pasakė, kad jų reikia, ir pakvietė ateiti į bažnyčią. Bet atėjus sekmadieniui brolis Saimonis atsikėlė kankinamas dilemos – jis nespėjo uždengti savo namo stogo, o tą savaitę buvo žadamas lietus. Jis nusprendė, kad nueis į bažnyčią, paspaus seneliui ranką, o tada išeis namo baigti dengti stogo. Jo šeima galės sakramento susirinkime būti be jo.
Jo planas puikiai veikė tol, kol dirbdamas ant stogo išgirdo kažką lipant kopėčiomis. Jo paties žodžiais tariant: „Pažvelgęs […] pamačiau ant kopėčių stovintį brolį Fritsą. Jis man tiesiog plačiai nusišypsojo. Iš pradžių susigėdau ir pasijaučiau tarsi vaikas, pagautas bėgantis iš pamokų. Tada […] pajutau pyktį. [Bet brolis Fritsas tiesiog] nusiėmė savo švarką ir pakabino jį ant kopėčių. Pasiraitojęs savo baltų marškinių rankoves jis atsigręžė į mane ir tarė: „Broli Saimoni, ar turi dar vieną plaktuką? Atrodo, kad šis darbas tau labai svarbus, kitaip nebūtum palikęs savo šeimos, o jei tai taip svarbu, noriu tau padėti.“ Pažvelgęs į jo akis, mačiau tik gerumą ir Kristaus meilę. Mano pyktis išgaravo. […] Tą sekmadienį padėjau savo įrankius ir nusekiau paskui savo gerą draugą žemyn kopėčiomis atgal į susirinkimų namus.“
Senelis savo pavedimą gavo iš Viešpaties, jis žinojo, kad reikia surasti pasiklydusią avį. Kaip tuomet, kai keturi vyrai paralyžiuotą draugą užnešė ant stogo, o tada nuleido pas Jėzų Kristų, kad šis jį išgydytų6, taip ir senelis vykdydamas pavedimą atsidūrė ant stogo. Viešpats siunčia apreiškimą tiems, kurie nori kitiems padėti.
4. Tikėkite ir pasitikėkite
Neseniai Raštuose skaičiau apie dar vieną didį misionierių, gavusį Viešpaties pavedimą. Aaronas mokė lamanitų karalių, kuris svarstė, kodėl Aarono brolis Amonas neatėjo jo mokyti. „Ir Aaronas tarė karaliui: Štai, Viešpaties Dvasia pašaukė jį kitur.“7
Dvasia pakuždėjo į širdį: kiekvienas turime skirtingą misiją ir Dvasia kartais gali mus pakviesti „kitur“. Būdami Jėzaus Kristaus mokiniai, kurie sudaro sandoras ir jų laikosi, Dievo karalystėje galime tarnauti įvairiausiais būdais. Kaip ištikimi Jo mokiniai, jūs galite gauti asmeninį įkvėpimą ir apreiškimą, paremiantį Jo įsakymus ir pritaikytą jums. Gyvenime jūs turite ypatingas misijas ir vaidmenis ir jums bus duotas ypatingas nukreipimas jiems įvykdyti.
Nefis, Jaredo brolis, ir net Mozė – visi turėjo persikelti per didžiulius vandenis, bet kiekvienas tai padarė skirtingai. Nefis gamino „kruopštaus darbo sijas“8. Jaredo brolis pastatė baržas, kurios „nepralaid[žios] kaip dubuo“9. O Mozė „perėjo per jūrą sausa žeme“10.
Kiekvienas gavo jam pritaikytus nurodymus ir kiekvienas pasitikėjo ir pakluso. Viešpats rūpinasi tais, kurie paklūsta, ir, anot Nefio, Jis paruoš „[mums] keli[ą] atlikti tai, ką jis [mums] įsako“11. Atkreipkite dėmesį į tai, kad Nefis sako „kelią“, o ne konkretų kelią.
Ar praleidžiame arba numojame ranka į Viešpaties pavedimus dėl to, kad Jis paruošė kitokį „kelią“, nei tikėjomės?
Mano senelis buvo nuvestas į neįprastą vietą – vilkėdamas kostiumą lipo ant stogo sekmadienį. Pasitikėkite, kad Dievas jus nuves, net jei kelias rodosi kitoks, nei tikėjotės, arba skiriasi nuo kitų.
Pastarųjų dienų šventųjų būna visokių, įvairių dydžių ir formų, bet „Dievui visi yra vienodi“ – „juod[as] ir balt[as], verg[as] ir laisv[asis], vyr[as] ir moter[is]“, vienišas ir susituokęs, turtingas ir vargšas, jaunas ir senas, ilgaamžis narys ir neseniai atsivertęs.12 Kad ir kas esate arba kad ir ką išgyvenate, esate kviečiami prie Viešpaties stalo.13
Kai Tėvo valios ieškojimas ir jos vykdymas taps jūsų gyvenimo kasdienybe, aišku, kad jūs taip pat būsite vedami keistis ir atgailauti.
Naujoji Bažnyčios programa vaikams ir jaunimui suformuota ant mokymosi gauti apreiškimą pamato, išsiaiškinimo, ką Viešpats nori, kad mes darytume, ir tada paklusimo tam nurodymui. Kiekvienas, nepriklausomai nuo amžiaus ar aplinkybių, gali stengtis ieškoti, gauti ir paklusti. Vadovaudamiesi šiuo amžinuoju mūsų laikams skirtu modeliu artinsitės prie Jėzaus Kristaus – Jo meilės, Jo šviesos, Jo nurodymų, Jo ramybės ir Jo gydančios ir įgalinančios galios. Sustiprės jūsų dvasinis gebėjimas tapti ir kasdien būti įrankiu Jo rankose vykdant Jo didį darbą. Jėzaus Kristaus vardu, amen.