Vaisius
Tegu jūsų akys ir širdys būna nukreiptos į Gelbėtoją Jėzų Kristų ir amžiną džiaugsmą, kuris ateina tik per Jį.
Žinau, ką galvojate! Dar tik vienas kalbantysis ir klausysimės prezidento Nelsono. Tikėdamasis palaikyti jūsų budrumą, kol laukiame kalbėsiančio mūsų mylimo pranašo, parinkau labai patrauklią temą: mano tema yra vaisius.
Įvairių spalvų, formų ir saldumo uogos, bananai, arbūzai, mangai ir egzotiškesni vaisiai, pavyzdžiui, raguotieji melionai ar granatai, visada buvo vertinami kaip skanėstas.
Žemiškosios tarnystės metu Gelbėtojas gerą vaisių palygino su amžinos vertės dalykais. Jis sakė: „Jūs pažinsite juos iš vaisių.“1 „Kiekvienas geras medis duoda gerus vaisius.“2 Jis ragino mus rinkti „vaisių amžinajam gyvenimui“3.
Mormono Knygoje aprašytame vaizdingame sapne, kurį visi gerai žinome, pranašas Lehis atsiduria „tams[iuose] ir niūr[iuose] tyr[uose]“. Ten buvo nešvarus vanduo, tamsos migla, nepažįstami ir uždrausti keliai, o taip pat geležies lazda4 šalia ankšto ir siauro kelio, vedančio prie nuostabaus medžio, kurio „vaisius [padaro] žmogų laimingą“. Atpasakodamas sapną Lehis sako: „aš […] valgiau jo vaisiaus, […] jis buvo saldžiausias iš visų, kuriuos kada nors buvau valgęs. […] [Ir] jis pripildė mano sielą nepaprastai didelio džiaugsmo.“ Tas vaisius buvo „trokštin[esnis] […] už [bet kurį kitą] vais[ių]“5.
Medžio ir vaisiaus reikšmė
Ką simbolizuoja tas medis ir vertingiausias jo vaisius? Jis vaizduoja „Dievo meilę“6 ir rodo nuostabų mūsų Dangiškojo Tėvo išpirkimo planą. „Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.“7
Tas vertingas vaisius simbolizuoja nuostabius Gelbėtojo neprilygstamo Apmokėjimo palaiminimus. Po mirtingojo gyvenimo ne tik vėl gyvensime, bet per tikėjimą Jėzumi Kristumi, atgailaudami ir laikydamiesi įsakymų, galėsime gauti nuodėmių atleidimą ir kada nors stovėti švarūs ir skaistūs priešais mūsų Tėvą ir Jo Sūnų.
Medžio vaisiaus valgymas taip pat simbolizuoja, kad priimame sugrąžintosios Evangelijos apeigas ir sandoras: esame pakrikštijami, priimame Šventosios Dvasios dovaną ir įžengiame į Viešpaties namus, kad būtume apdovanoti galia iš aukštybių. Per Jėzaus Kristaus malonę ir gerbdami sudarytas sandoras gauname neįkainojamą pažadą, kad gyvensime su teisiais savo šeimos nariais per amžius.8
Nenuostabu, kad angelas vaisių apibūdino kaip „labiausiai džiuginant[į] sielą“9. Jis tikrai toks!
Iššūkis likti ištikimam
Kaip visi patyrėme, netgi paragavus vertingo sugrąžintosios Evangelijos vaisiaus, nėra taip lengva išlikti atsidavusiam ir ištikimam Viešpačiui Jėzui Kristui. Kaip jau ne kartą buvo sakyta šioje konferencijoje, toliau susiduriame su trukdžiais ir apgaulėmis, painiava ir sumaištimi, vilionėmis ir pagundomis, kuriais bandoma atitraukti mūsų širdis nuo Gelbėtojo ir sekant Juo patiriamų džiaugsmų bei grožybių.
Dėl to pasipriešinimo Lehio sapne taip pat yra ir perspėjimas! Kitoje upės pusėje yra erdvus pastatas, pilnas visokio amžiaus žmonių, rodančių pirštais, besišaipančių ir besijuokiančių iš teisių Jėzaus Kristaus pasekėjų.
Žmonės tame pastate pašiepia ir juokiasi iš tų, kurie laikosi įsakymų, vildamiesi diskredituoti ir išjuokti jų tikėjimą Jėzumi Kristumi ir Jo Evangelija. Dėl abejones ir niekinimą keliančių žodinių išpuolių prieš tikinčiuosius dalis tų, kurie ragavo vaisiaus, pradėjo gėdytis Evangelijos, kurią kadaise priėmė. Apgaulingi pasaulio žavesiai suvilioja juos nusigręžti nuo medžio ir nuo vaisiaus, ir, pasak Raštų, jie: „atpuol[a] į uždraustus kelius ir pasimet[a]“10.
Šiandieniniame pasaulyje priešo statybininkų brigados dirba viršvalandžius, skubiai plėsdamos didelį ir erdvų pastatą. Tos statybos persikėlė šiapus upės, tuoj apims mūsų namus, o pirštais rodantys ir išjuokiantys dieną ir naktį šaukia per savo internetinius garsiakalbius.11
Prezidentas Nelsonas paaiškino: „Priešininkas didina pajėgas, kad sužlugdytų liudijimus ir sustabdytų Viešpaties darbą.“12 Prisiminkime Lehio žodžius: „Mes jų nepaisėme.“13
Nors ir neturime bijoti, turime saugotis. Kartais nežymūs dalykai gali suardyti mūsų dvasinę pusiausvyrą. Prašau, neleiskite, kad jūsų klausimai, kitų žmonių užgauliojimai, netikintys draugai ar nemalonios klaidos ir nusivylimai atitrauktų jus nuo saldžių, tyrų ir sielą patenkinančių palaiminimų, kurie kyla iš to vertingo medžio vaisiaus. Tegu jūsų akys ir širdys būna nukreiptos į Gelbėtoją Jėzų Kristų ir amžiną džiaugsmą, kuris ateina tik per Jį.
Džeisono Holo tikėjimas
Birželį mudu su mano žmona Kefi lankėmės Džeisono Holo laidotuvėse. Jam buvo 48 metai ir jis buvo vyresniųjų kvorumo prezidentas.
Štai Džeisono žodžiai apie jo gyvenimą pakeitusį įvykį:
„[Kai man buvo 15] nardydamas patyriau traumą. […] Susilaužiau kaklą ir nuo krūtinės iki kojų buvau paralyžiuotas. Visiškai nebegalėjau valdyti kojų ir iš dalies rankų. Nebegalėjau vaikščioti, stovėti […] ar maitintis. Sunkiai galėjau kvėpuoti ar kalbėti.“14
„Brangus Tėve [danguje], – meldžiau aš, – jei tik galėčiau valdyti rankas, žinau, kad ištverčiau. Prašau, Tėve, prašau. […]
Pasiimk mano kojas, Tėve, tik [meldžiu], kad galėčiau valdyti rankas.“15
Džeisonas niekada nebegalėjo valdyti savo rankų. Ar jau girdite balsus iš to erdvaus pastato? „Džeisonai Holai, Dievas negirdi tavo maldų! Jei Dievas būtų mylintis Dievas, ar galėtų palikti tave tokį? Kam tikėti Kristumi?“ Džeisonas Holas girdėjo jų balsus, bet jų nepaisė. Jis verčiau sotinosi medžio vaisiumi. Jo tikėjimas Jėzumi Kristumi tapo nepajudinamas. Jis baigė universitetą ir šventykloje vedė Koletę Koulman, kurią vadino savo gyvenimo meile.16 Po 16 santuokos metų buvo kitas stebuklas – gimė jų brangus sūnus Koulmanas.
Kaip jie stiprino savo tikėjimą? Koletė paaiškino: „Mes pasitikėjome Dievo planu. Ir jis suteikė mums vilties. Žinojome, kad Džeisonas [vieną dieną] bus sveikas. […] Žinojome, kad Dievas parūpino mums Gelbėtoją, kurio apmokančioji auka įgalina mus toliau žiūrėti į priekį, kai norisi pasiduoti.“17
Kalbėdamas Džeisono laidotuvėse 10-metis Koulmanas sakė, jog jo tėtis jį mokė: „Dangiškasis Tėvas [turi] mums planą, žemiškasis gyvenimas bus nuostabus ir galėsime gyventi šeimomis. […] Tačiau […] turėsime patirti sunkumų ir klysime.“
Koulmanas tęsė: „Dangiškasis Tėvas pasiuntė į žemę savo Sūnų Jėzų. Jo darbas buvo būti tobulam. Gydyti žmones. Mylėti juos. O tada kentėti už mūsų visų skausmą, sielvartą ir nuodėmes. Tada Jis mirė už mus.“ Paskui Koulmanas pridūrė: „Dėl to, kad Jėzus tai padarė, Jis žino, kaip dabar jaučiuosi.
Praėjus trims dienoms po savo mirties Jėzus […] atgijo turėdamas tobulą kūną. Man tai svarbu, nes žinau, kad […] mano [tėčio] kūnas bus tobulas ir mes vėl būsime kartu kaip šeima.“
Baigdamas Koulmanas pasakė: „Kiekvieną vakarą nuo pat mano kūdikystės mano tėtis sakydavo: „Tėtis tave myli, Dangiškasis Tėvas tave myli, o tu esi geras berniukas.“18
Džiaugsmas ateina dėl Jėzaus Kristaus
Prezidentas Raselas M. Nelsonas paaiškino, kodėl Holų šeima jaučia džiaugsmą ir viltį. Jis pasakė:
„Mūsų jaučiamas džiaugsmas yra mažai susijęs su mūsų gyvenimo aplinkybėmis ir labai susijęs su tuo, į ką yra sutelktas mūsų gyvenimas.
Kada savo gyvenimą sutelkiame į Dievo išgelbėjimo planą […] ir Jėzų Kristų bei Jo Evangeliją, galime jausti džiaugsmą nepriklausomai nuo to, kas mūsų gyvenime vyksta ar nevyksta. Džiaugsmas kyla iš Jo ir dėl Jo. Jis yra viso džiaugsmo šaltinis. […]
Jeigu žiūrėsime į pasaulį […] , niekada nepažinsime džiaugsmo. […] [Džiaugsmas] tai dovana, gaunama sąmoningai stengiantis teisiai gyventi, kaip mokė Jėzus Kristus.“19
Pažadas grįžtantiems
Jeigu jūs kurį laiką buvote be medžio vaisiaus, prašau, žinokite, kad Gelbėtojo rankos jums visada ištiestos. Jis su meile kviečia: „Atgailau[kite] ir atei[kite] pas mane.“20 Jo vaisius yra gausus ir jis niekada nesibaigia. Jo negalima nusipirkti už pinigus, bet nė vienas, nuoširdžiai jo trokštantis, nėra atstumiamas.21
Jei trokštate grįžti prie medžio ir vėl ragauti vaisiaus, pradėkite nuo maldos savo Dangiškajam Tėvui. Tikėkite Jėzų Kristų ir tikėkite Jo apmokančiosios aukos galia. Pažadu jums, jei „dėl kiekvienos minties“22 žiūrėsite į Gelbėtoją, medžio vaisius vėl bus jūsų, jis bus jums skanus ir džiugins jūsų sielą, „didžiausia iš visų Dievo dovanų“23.
Prieš tris savaites nuo šios dienos mačiau Gelbėtojo vaisiaus džiaugsmą visame grožyje, kai mudu su Kefi dalyvavome Lisabonos, Portugalijos, šventyklos pašventinime. Sugrąžintosios Evangelijos vaisiai Portugalijai atsivėrė 1975 metais, atsiradus religijos laisvei. Daugelis kilnių šventųjų, kurie pirmieji ragavo vaisiaus, kol dar nebuvo bendruomenių, maldos namų ir šventyklos arčiau kaip už 1600 kilometrų, džiūgavo kartu su mumis, kad vertingas medžio vaisius dabar prieinamas Viešpaties namuose Lisabonoje, Portugalijoje. Kaip aš gerbiu tuos pastarųjų dienų šventuosius, kurių širdys buvo nukreiptos į Gelbėtoją.
Gelbėtojas sakė: „Kas pasilieka manyje ir Aš jame, tas duoda daug vaisių; nes be manęs jūs negalite nieko nuveikti.“24
Šį rytą kalbėdamas Bažnyčios nariams visame pasaulyje prezidentas Nelsonas pasakė: „Mano brangūs broliai ir seserys, jūs esate gyvi vaisių, kurie kyla laikantis Jėzaus Kristaus mokymų, pavyzdžiai.“ Paskui pridūrė: „Dėkoju jums! Myliu jus!“25
Prezidente Nelsonai, mes mylime jus.
Esu apreiškimo galios, kurią turi mūsų brangus prezidentas, liudininkas. Jis yra Dievo pranašas. Kaip Lehis senovėje prezidentas Raselas M. Nelsonas kviečia mus ir visą Dievo šeimą ateiti ir ragauti medžio vaisiaus. Turėkime nuolankumo ir stiprybės sekti jo patarimu.
Nuolankiai liudiju, kad Jėzus Kristus yra Dievo Sūnus. Jo meilė, galia ir malonė atneša visa, kas turi ilgalaikę vertę. Tai liudiju Jėzaus Kristaus vardu, amen.