Po to, kai bus išbandytas mūsų tikėjimas
Jei seksime Dievo balsu ir Jo sandoros keliu, Jis mus stiprins patiriamuose išbandymuose.
Kai buvau vaikas, Frenkas Telis, Bažnyčios narys, pasisiūlė mano šeimai padėti iš Puerto Riko nuskristi į Solt Leik Sitį ir užsiantspauduoti šventykloje. Tačiau netrukus atsirado įvairių kliūčių. Susirgo viena mano sesuo, Marividė. Susikrimtę tėveliai meldėsi, kad žinotų ką daryti, ir gavo patvirtinimą, kad vis tiek reikia keliauti. Jie tikėjo, kad, jei ištikimai seks Viešpaties raginimu, mūsų šeima bus prižiūrima ir palaiminta. Taip ir buvo.
Kad ir kokios kliūtys pasitaikytų mūsų gyvenime, galime pasitikėti, kad Jėzus Kristus paruoš kelią, jei veiksime su tikėjimu. Dievas yra pažadėjęs, kad visi, kurie laikosi su Juo sudarytų sandorų, savo laiku gaus Jo pažadėtus palaiminimus. Vyresnysis Holandas mokė: „Vienas palaimas gauname greitai, kitas vėliau, o dar kitų negauname, kol nepatenkame į dangų; tačiau tie, kurie priima Jėzaus Kristaus Evangeliją, jas tikrai gauna.“1
Moronis mokė, kad „tikėjimas yra tai, ko viliamės, o ne matome; todėl nesiginčykite dėl to, kad nematote, kadangi liudijimo negausite tol, kol jūsų tikėjimas nebus išbandytas“2.
Mūsų klausimas toks: „Kaip geriausiai pasitikti mūsų kelyje pasitaikančius išbandymus?“
Vienoje iš savo pirmųjų viešų kalbų, pasakytų kaip Bažnyčios prezidento, prezidentas Raselas M. Nelsonas mokė: „Mes, naujoji Prezidentūra, norime pradėti galvodami apie galutinį tikslą. Štai kodėl šiandien kreipiamės į jus iš šventyklos. Galutinis kiekvieno iš mūsų tikslas yra siekti būti apdovanotam galia Viešpaties namuose, užantspauduotam su šeima, ištikimam šventykloje sudarytoms sandoroms, kurios leidžia gauti pačią didžiausią Dievo dovaną – amžinąjį gyvenimą. Šventyklos apeigos ir joje sudarytos sandoros gyvybiškai svarbios jūsų gyvenimui, jūsų santuokai ir šeimai, ir jūsų gebėjimui atsilaikyti prieš priešininką. Garbindami ir tarnaudami savo protėviams šventykloje būsite gausiau palaiminti asmeniniais apreiškimais ir ramybe ir sustiprinsite savo pasiryžimą likti sandoros kelyje.“3
Jei seksime Dievo balsu ir Jo sandoros keliu, Jis mus stiprins patiriamuose išbandymuose.
Mano šeimos kelionė į šventyklą prieš daugelį metų buvo sunki, bet kai galiausiai atvykome į šventyklą Solt Leik Sityje, Jutoje, mano mama, kupina džiaugsmo ir tikėjimo, tarė: „Mums viskas bus gerai; Viešpats mus apsaugos.“ Mes buvome užantspauduoti kaip šeima, o mano sesuo pasveiko. Tai nutiko tik po to, kai buvo išbandytas mano tėvelių tikėjimas ir jie sekė Viešpaties raginimais.
Šis mano tėvelių pavyzdys iki šiol daro įtaką mūsų gyvenimui. Jų pavyzdys mus mokė kodėl, susijusių su Evangelijos doktrina, ir padėjo suprasti Evangelijos prasmę, paskirtį ir jos mums teikiamus palaiminimus. Jėzaus Kristaus Evangelijos kodėl klausimų supratimas gali mums padėti išbandymus pasitikti su tikėjimu.
Juk viskas, ką Dievas kviečia ir įsako mums daryti, yra išraiška Jo meilės ir troškimo mums suteikti ištikimiems vaikams paruoštus palaiminimus. Neturime manyti, kad mūsų vaikai Evangelijos mokysis ir ją pamils savarankiškai; tai mūsų pareiga juos mokyti. Padėdami savo vaikams mokytis išmintingai naudoti valios laisvę žinokite, kad mūsų pavyzdys gali juos įkvėpti savarankiškai priimti teisingus sprendimus. Jų ištikimas gyvenimas padės jų vaikams savarankiškai pažinti Evangelijos tiesą.
Vaikinai ir merginos, klausykitės šiandien jums kalbančio pranašo. Mokykitės dieviškų tiesų ir stenkitės savarankiškai suprasti Evangeliją. Neseniai prezidentas Nelsonas patarė: „Kokios išminties jums trūksta? […] Sekite pranašo Džozefo pavyzdžiu. Raskite ramią vietą. […] Nusižeminkite prieš Dievą. Išliekite savo širdį Dangiškajam Tėvui. Kreipkitės į Jį atsakymų.“4 Kai sieksite patarimo iš mylinčio Dangiškojo Tėvo, įsiklausysite į dabartinių pranašų patarimus ir matysite teisių tėvelių pavyzdį, ir jūs galėsite tapti stipria savo šeimos tikėjimo grandimi.
Tėveliai, kurių vaikai paliko sandoros kelią, švelniai juos sugrąžinkite. Padėkite jiems suvokti Evangelijos tiesas. Pradėkite dabar; niekada ne per vėlu.
Mūsų teisaus gyvenimo pavyzdys gali labai padėti. Prezidentas Nelsonas yra pasakęs: „Mes, pastarųjų dienų šventieji, įpratome manyti, kad bažnyčia yra tai, kas vyksta mūsų susirinkimų namuose, palaikoma to, kas vyksta mūsų namuose. Šį modelį reikia keisti. Atėjo laikas į namus orientuotai Bažnyčiai, palaikomai to, kas vyksta mūsų skyriaus, apylinkės ar kuolo pastatuose.“5
Raštai moko: „Parodyk vaikui kelią, kuriuo jis turi eiti, tai ir pasenęs jis nenukryps nuo jo.“6
Jie taip pat sako: „Ir dabar, kadangi žodžio pamokslavimas turėjo stiprų poveikį žmonėms, vesdamas daryti tai, kas teisinga, – taip, tai veikė žmonių protus stipriau nei kalavijas ar bet kas kita, kas buvo jiems atsitikę, – todėl Alma manė, jog jiems tikslinga išbandyti Dievo žodžio galią.“7
Vienoje istorijoje pasakojama apie moterį, kuriai nepatiko, kad jos sūnus valgo per daug saldainių. Kad ir kiek ji prašydavo jį liautis, jis vis tiek smaližiaudavo. Visiškai nusivylusi, ji nusprendė savo sūnų nuvežti pas išminčių, kurį jis gerbė.
Priėjusi prie jo, ji tarė: „Pone, mano sūnus valgo per daug saldainių. Ar galėtumėte jam pasakyti, kad liautųsi juos valgęs?“
Jis atidžiai išklausė, o tada tarė jos sūnui: „Eik namo ir sugrįžk po dviejų savaičių.“
Ji pasiėmė savo sūnų ir nuėjo namo kiek sumišusi, stebėdamasi, kodėl jis nepaprašė berniuko nustoti valgyti tiek daug saldainių.
Po dviejų savaičių jiedu sugrįžo. Išminčius pažvelgė tiesiai į berniuką ir tarė: „Berniuk, turėtum liautis valgyti tiek daug saldainių. Tai kenkia tavo sveikatai.“
Berniukas palinksėjo ir pažadėjo liautis.
Berniuko mama paklausė: „Kodėl to jam nepasakėte prieš dvi savaites?“
Išminčius nusišypsojo. „Prieš dvi savaites aš dar pats valgiau per daug saldainių.“
Šis žmogus buvo toks sąžiningas, kad žinojo, jog jo patarimai turės galios tik tada, jei jis pats pagal juos gyvens.
Savo vaikams galingesnę įtaką darysime tuomet, kai jie mus matys ištikimai einančius sandoros keliu. Mormono Knygos pranašas Jokūbas yra tokio teisumo pavyzdys. Jo sūnus Enosas taip rašė apie savo tėvo mokymų įtaką:
„Aš, Enosas, žinodamas, kad mano tėvas buvo teisus vyras – nes mokė mane savo kalbos ir Viešpaties ugdymo bei pamokymo – ir tebūna palaimintas dėl to mano Dievo vardas…
[…] ir žodžiai, kuriuos dažnai girdėjau savo tėvą kalbant apie amžinąjį gyvenimą ir šventųjų džiaugsmą, giliai įsismelkė į mano širdį.“8
Jaunųjų karių motinos gyveno pagal Evangeliją, o jų vaikai buvo kupini įsitikinimo. Jų vadas pranešė:
„Savo motinų jie buvo išmokyti, kad jeigu neabejos, Dievas juos išgelbės.
Ir jie persakė man savo motinų žodžius, sakydami: Mes neabejojame, kad mūsų motinos tai žinojo.“9
Enosą ir jaunuosius karius sustiprino jų tėvų tikėjimas, tad jiems buvo lengviau savo pačių išbandymus pasitikti su tikėjimu.
Šiandien esame palaiminti sugrąžintąja Jėzaus Kristaus Evangelija, kuri mus pakylėja, kai prarandame viltį ar kai mums darosi neramu. Esame patikinti, kad mūsų pastangos vaisių duos Viešpaties nustatytu metu – jei tik veršimės pirmyn per savo tikėjimo išbandymus.
Neseniai mudu su žmona ir Krašto prezidentūra lydėjome vyresnįjį Deividą A. Bednarį į Haičio Port o Prenso šventyklos pašventinimą. Kartu su mumis keliavęs mūsų sūnus Chorchė taip papasakojo, ką patyrė: „Nuostabu, tėti! Vyresniajam Bednariui vos pradėjus sakyti pašventinimo maldą, pajutau, lyg tą kambarį būtų užliejusi šiluma ir šviesa. Ta malda man labai padėjo suprasti šventyklos paskirtį. Tai tikrai Viešpaties namai.“
Mormono Knygoje Nefis moko, kad jei trokšime pažinti Dievo valią, tai Jis mus sustiprins. Jis rašė: „Ir buvo taip, kad aš, Nefis, būdamas labai jaunas, nepaisant to, didelio ūgio, ir taip pat labai trokšdamas pažinti Dievo slėpinius, šaukiausi Viešpaties; ir štai jis aplankė mane ir suminkštino mano širdį, taigi patikėjau visais žodžiais, kuriuos kalbėjo mano tėvas; todėl aš nemaištavau prieš jį kaip mano broliai.“10
Broliai ir seserys, tiek savo vaikams, tiek aplinkiniams padėkime eiti Dievo sandoros keliu, kad Dvasia galėtų juos mokyti ir suminkštinti jų širdis, kad jie imtų trokšti Juo sekti visą savo gyvenimą.
Mąstydamas apie savo tėvelių pavyzdį imu suprasti, kad mūsų tikėjimas Viešpačiu Jėzumi Kristumi parodys kelią atgal į mūsų dangiškuosius namus. Žinau, kad stebuklai nutinka po to, kai išbandomas mūsų tikėjimas.
Liudiju apie Jėzų Kristų ir Jo apmokančią auką. Žinau, kad Jis yra mūsų Gelbėtojas ir Išvaduotojas. Jis ir mūsų Dangiškasis Tėvas tą 1820 m. pavasario rytą pasirodė jaunajam Džozefui Smitui – Sugrąžinimo pranašui. Prezidentas Raselas M. Nelsonas yra šių laikų pranašas. Šventuoju Jėzaus Kristaus vardu, amen.