Imkite savo kryžių
Imti ant savęs savąjį kryžių ir sekti Gelbėtoju reiškia eiti su tikėjimu Viešpaties keliu, nepataikaujant pasaulietiškiems įpročiams.
Brangūs broliai ir seserys, per šias dvi dienas buvome nuostabiai pamokyti mūsų vadovų. Liudiju, kad jei savo gyvenime stengsimės taikyti šiuos įkvėptus ir savalaikius mokymus, tai per Savo malonę Viešpats kiekvienam iš mūsų padės nešti savo kryžių ir palengvins nešamas naštas.1
Būdamas Pilypo Cezarėjoje Gelbėtojas Savo mokiniams atskleidė, kad Jeruzalėje esantys vyresnieji, vyriausieji kunigai ir raštininkai atiduos Jį kančioms. Jis aiškiai mokė juos apie Savo mirtį ir šlovingą Prisikėlimą.2 Tačiau tuo metu Jo mokiniai nevisiškai suprato Jo dievišką misiją žemėje. Pats Petras, išgirdęs Gelbėtojo žodžius, pasivadino Jį į šalį ir sudraudė, sakydamas: „Jokiu būdu, Viešpatie, Tau neturi taip atsitikti!“3
Norėdamas Savo mokiniams padėti suprasti, kad į pasišventimą Jo darbui įeina nuolankumas ir kentėjimas, Gelbėtojas pabrėžtinai pareiškė:
„Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi.
Nes, kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas praras savo gyvybę dėl manęs, tas ją atras.
Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo sielai? Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo sielą?“4
Šiuo pareiškimu Gelbėtojas pabrėžė, kad visi, pasiryžę Juo sekti, turi savęs išsižadėti ir suvaldyti savo norus, troškimus ir aistras, viską paaukoti, prireikus net pačią gyvybę, visiškai atsiduoti Tėvo valiai – kaip kad Jis padarė.5 Tiesą pasakius, tokia yra sielos išgelbėjimo kaina. Jėzus tikslingai ir metaforiškai paminėjo kryžiaus simbolį, kad padėtų Savo mokiniams geriau suprasti, ką reiškia aukotis ir atsiduoti Viešpaties reikalui. Kryžiaus vaizdinį gerai pažinojo tiek Jo mokiniai, tiek ir kiti Romos imperijos gyventojai, nes romiečiai tuos, kuriuos nukryžiuodavo, savo kryžių ar kryžiaus skersinį versdavo nusinešti ten, kur jiems turėjo būti įvykdyta bausmė.6
Tik Gelbėtojui prisikėlus atsivėrė mokinių protai, kad suprastų viską, kas buvo apie Jį parašyta7 ir ko nuo tol buvo iš jų reikalaujama.8
Panašiai mes visi, broliai ir seserys, turime atverti savo protą ir savo širdį tam, kad geriau suprastume savo kryžiaus paėmimo ant savęs ir sekimo Juo prasmę. Iš Raštų sužinome, kad norintys ant savęs paimti savąjį kryžių Jėzų Kristų myli taip, kad atsisako visokios bedievystės, kiekvieno pasaulietiško geidulio ir laikosi Jo įsakymų.9
Mūsų pasiryžimas atsikratyti viso to, kas prieštarauja Dievo valiai, paaukoti viską, ko esame prašomi, ir stengtis sekti Jo mokymais padės išsilaikyti Jėzaus Kristaus Evangelijos kelyje – net susidūrus akis į akį su negandomis, mūsų sielų silpnumu, socialiniu spaudimu ar Jo mokymams prieštaraujančiomis pasaulietiškomis filosofijomis.
Pavyzdžiui, jei kurie nors iš jūsų dar neradote amžinojo porininko ir galbūt jaučiatės vieniši ir praradę viltį arba jei kurie nors iš jūsų yra išsituokę ir jaučiasi apleisti ir užmiršti, leiskite jus patikinti, kad priimti Gelbėtojo kvietimą imti ant savęs savąjį kryžių ir sekti Juo reiškia eiti su tikėjimu Viešpaties keliu, išlaikant tam tikrą orumą ir nepataikaujant tiems pasaulietiškiems įpročiams, kurie galiausiai atims mūsų viltį Dievo meile ir gailestingumu.
Tie patys principai tinka tiems iš jūsų, kurie jausdami potraukį savo lyčiai jaučiatės nusivylę ir bejėgiai. O galbūt dėl šios priežasties kai kas iš jūsų jaučiate, jog Jėzaus Kristaus Evangelija jums neskirta. Jei taip yra, noriu jus užtikrinti, kad visada yra viltis Dievu Tėvu ir Jo laimės planu, Jėzumi Kristumi ir Jo apmokančia auka ir gyvenimu pagal Jų meilingus įsakymus. Jei tvirtai ir nepajudinamai laikysimės įsakymų10 ir visuomet būsime dosnūs gerų darbų11, tai per Savo tobulą išmintį, galią, teisingumą ir gailestingumą Viešpats galės mus užantspauduoti esant Jo, kad būtume atvesti į Jo akivaizdą ir įgytume amžinąjį išgelbėjimą.
Padariusiems rimtų nuodėmių priimti tą patį kvietimą taip pat reiškia, šalia visų kitų dalykų, nusižeminti priešais Dievą, tartis su atitinkamais Bažnyčios vadovais, atgailauti ir palikti savo nuodėmes. Šis procesas taip pat palaimins visus tuos, kurie kovoja su sekinančiomis priklausomybėmis, įskaitant opiatus, narkotikus, alkoholį ir pornografiją. Žengdami šiuos žingsnius artėsite prie Gelbėtojo, kuris jus galiausiai išlaisvins iš jaučiamos kaltės, sielvarto ir dvasinės bei fizinės vergovės. Be to, galite ieškoti ir savo šeimos, draugų ir kompetentingų medicinos bei terapijos profesionalų palaikymo.
Tik prašau nepasiduoti, jei iš karto kas nors nepavyksta ir dėl to pasijuntate neįstengiantys atsisakyti nuodėmių ir įveikti priklausomybę. Negalite sau leisti liautis bandyti ir dėl to toliau būti silpni ir nuodėmingi! Dėkite visas įmanomas pastangas, savo darbais rodydami troškimą išsivalyti savo vidinį indą, kaip to mokė Gelbėtojas.12 Tam tikrų iššūkių sprendimai kartais surandami tik po ištisus mėnesius trunkančių nuolatinių pastangų. Mormono Knygoje randamas pažadas, kad „esame išgelbėjami malone po to, kai mes padarėme viską, ką galime“,13 šiuo atveju yra taikytinas esant tokioms aplinkybėms. Prašau atminti, kad Gelbėtojo gailestingumo dovana „nebūtinai bus duodama tik „po to“, kai padarysime viską, ką galime. Jo malonę galime gauti prieš, per ir po to, kai išeikvojame turimas jėgas.“14
Liudiju, kad jei nuolat stengsimės įveikti savo iššūkius, tai Dievas palaimins mus tikėjimo išgyti ir stebuklų dovanomis.15 Jis už mus padarys tai, ko neįstengiame padaryti patys.
Be to, tiems, kurie yra įsižeidę, pikti, įskaudinti ar susierzinę iki sielvarto dėl kažko nepelnyto, imti savo kryžių ir sekti Gelbėtoju reiškia stengtis tokius jausmus palikti ir atsigręžti į Viešpatį, kad Jis galėtų išvaduoti mus iš tokios dvasinės būsenos ir padėtų surasti ramybę. Deja, jei nepaliksime šių neigiamų jausmų ir emocijų, tai savo gyvenime liksime be Viešpaties Dvasios įtakos. Negalime atgailauti už kitus žmones, tačiau galime jiems atleisti – t. y. atsisakyti būti įkaitais tų, kurie mums pakenkė.16
Raštai moko, kad yra būdas, kaip ištrūkti iš tokių situacijų: kviesti mūsų Gelbėtoją padėti mums savo akmeninę širdį pakeisti nauja širdimi.17 Kad taip įvyktų, turime su savo silpnybėmis ateiti priešais Viešpatį18 ir prašyti Jo pagalbos ir atleidimo19, ypač per tą šventą akimirką, kai kiekvieną sekmadienį priimame sakramentą. Tad siekime Jo pagalbos, ženkime tą svarbų ir sunkų žingsnį – atleiskime mus įskaudinusiems tam, kad mūsų žaizdos imtų gyti. Pažadu jums, kad taip darant jūsų naktys bus kupinos palengvėjimo, atsirandančio dėl taikoje su Viešpačiu esančio proto.
1839 m. kalėdamas Liberčio kalėjime, pranašas Džozefas Smitas parašė laišką Bažnyčios nariams. Jame esančios pranašystės labai tinka visomis šiomis aplinkybėmis ir atvejais. Jis rašė: „Visi sostai ir viešpatystės, kunigaikštystės ir galios bus apreikštos ir suteiktos visiems, kurie narsiai ištvėrė dėl Jėzaus Kristaus evangelijos.“20 Tad, mano brangūs broliai ir seserys, tie, kurie priėmė Gelbėtojo vardą, pasikliovė Jo pažadais ir ištvėrė iki galo, bus išgelbėti21 ir gyvens su Dievu nesibaigiančios laimės būsenoje.22
Gyvenime visi susiduriame su nepalankiomis aplinkybėmis, dėl kurių pasijuntame liūdni, bejėgiai, nusivylę, o kartais net nusilpę. Kai kurie šių jausmų gali paskatinti jus klausti Viešpatį: „Kodėl man taip nutiko?“ arba „Kodėl nepateisinti mano lūkesčiai? Juk darau viską, kas man įmanoma, kad neščiau savo kryžių ir sekčiau Gelbėtoju!“
Mano brangūs draugai, turime atminti, kad kryžiaus nešimas reikalauja nuolankumo ir pasikliovimo Dievu ir Jo beribe išmintimi. Turime pripažinti, kad Jis pažįsta kiekvieną iš mūsų ir mūsų poreikius. Be to, būtina susitaikyti su faktu, kad Viešpaties laikas skiriasi nuo mūsų laiko. Kartais siekdami kokio nors palaiminimo, nustatome terminą, iki kurio Viešpats turi jį išpildyti. Mūsų ištikimybė Jam neturi būti sąlyginė – negalime Jam primesti mūsų troškimų išpildymo terminų. Jei taip darome, tai tampame panašūs į tuos skeptiškus senovėje gyvenusius nefitus, kurie besityčiodami iš savo brolių ir seserų sakė, kad seniai praėjo laikas, kai turėjo išsipildyti Samuelio Lamanito pasakyti žodžiai, ir taip kėlė sumaištį tarp tikinčiųjų.23 Turime Viešpačiu kliautis tiek, kad išliktume ramūs ir žinotume, kad Jis yra Dievas, kad Jis viską žino ir kad Jis žino kiekvieną iš mūsų.24
Neseniai man teko patarnauti vienai našlei seseriai vardu Franka Kalamasi, kuri serga sekinančia liga. Sesuo Kalamasi pirmoji iš savo šeimos prisijungė prie atkurtosios Jėzaus Kristaus Bažnyčios. Nors jos vyras niekada nepasikrikštijo, tačiau jis susitikdavo su misionieriais ir dažnai lankydavosi Bažnyčios susirinkimuose. Nepaisant šių aplinkybių, sesuo Kalamasi liko ištikima Jėzaus Kristaus Evangelijai, kurioje išaugino savo keturis vaikus. Praėjus metams po vyro mirties, sesuo Kalamasi nusivežė savo vaikus į šventyklą, kurioje jie atliko šventas apeigas ir buvo užantspauduoti kaip šeima. Su šiomis apeigomis susiję pažadai jai teikė daug vilties, džiaugsmo ir laimės – visa tai jai padėjo toliau gyventi.
Pradėjus reikštis pirmiesiems minėtos ligos požymiams, vyskupas ją palaimino. Tuomet vyskupui ji pasakė, kad yra pasiryžusi priimti Viešpaties valią, ir parodė tikėjimą išgijimu ir tikėjimą, kad ligą ištvers iki galo.
Kai lankydamasis pas sesę Kalamasi ir laikydamas jos ranką pažvelgiau jai į akis, pamačiau iš jos veido sklindantį angelišką švytėjimą, atspindintį jos pasitikėjimą Dievo planu ir tobulą vilties skaistumą Tėvo meile ir planu jai.25 Pajutau jos tvirtą ryžtą ištverti tikėjime iki galo, savo kryžių nešant nepaisant iškilusių sunkumų. Šios sesers gyvenimas yra liudijimas apie Kristų, pareiškimas apie jos tikėjimą ir atsidavimą Jam.
Broliai ir seserys, noriu jums paliudyti, kad imdami savo kryžių ir sekdami Gelbėtoju turime sekti Jo pavyzdžiu ir stengtis tapti panašūs į Jį26, kantriai susitaikydami su įvairiomis gyvenimo aplinkybėmis, išsižadėdami ir paniekindami prigimtinio žmogaus geidulius ir laukdami Viešpaties. Psalmininkas rašė:
„Lauk Viešpaties! Būk drąsus, ir Jis sutvirtins tavo širdį. Lauk, aš sakau, Viešpaties!“27
„Jis mūsų pagalba ir skydas.“28
Liudiju, kad jei seksime Mokytojo pėdomis ir lauksime To, kuris yra didžiausias mūsų gyvenimo gydytojas, tai sulauksime atgaivos savo sieloms, o mūsų naštos bus padarytos lengvos.29 Apie tai liudiju šventuoju Jėzaus Kristaus vardu, amen.