Sekite Jėzumi Kristumi tikėjimo žingsniais
Kristus gali mums padėti dabar išgyventi sunkius laikus. Jis tai darė ankstyviesiems pionieriams ir tai Jis daro dabar kiekvienam iš mūsų.
Ačiū chorui, kad sudainavo „Tikėjimas kiekviename žingsnyje“. Šios dainos melodiją ir žodžius brolis Niuelas Deilis1 sukūrė 1996 metais ruošiantis švęsti 150-ąją ankstyvųjų Bažnyčios pionierių atvykimo į Druskos Ežero slėnį 1847-aisiais sukaktį.
Nors ši daina buvo sukurta ruošiantis tai šventei, jos nešama žinia tinka visam pasauliui.
Man visada patiko jos priedainis:
Tikėjimo žingsniais mes einame paskui Viešpatį Kristų;
Ir Jo tyra meile vilties pripildyti giedam vieningu balsu.2
Broliai ir seserys, liudiju, kad jei tikėjimo žingsniais sekame Jėzumi Kristumi, tada yra viltis. Yra viltis Viešpačiu Jėzumi Kristumi. Šiame gyvenime yra viltis visiems. Yra viltis įveikti savo klaidas, sielvartą, kančias, išmėginimus ir vargus. Yra viltis, kad atgailaujant mums bus atleista, viltis, kad atleisime kitiems. Liudiju, kad per Kristų yra viltis ir ramybė. Jis gali mums padėti dabar išgyventi sunkius laikus. Jis tai darė ankstyviesiems pionieriams ir tai Jis dabar darys kiekvienam iš mūsų.
Šiais metais švenčiame 175-ąją sukaktį nuo ankstyvųjų pionierių atvykimo į Druskos Ežero slėnį, kas paskatino mane mąstyti apie mano protėvius, iš kurių kai kurie ėjo nuo Navū iki Druskos Ežero slėnio. Turiu prosenelius, kurie būdami jauni ėjo per lygumas. Henris Balardas buvo dvidešimties3, Margareta Makneil – trylikos4, o Džozefas F. Smitas, vėliau tapęs šeštuoju Bažnyčios prezidentu, – vos devynerių metų, kai atvyko į Druskos Ežero slėnį.5
Kelionėje jie susidūrė su įvairiausiais nepritekliais ir sunkumais, tokiais kaip šaltos žiemos, ligos ir tinkamų drabužių bei maisto trūkumas. Pavyzdžiui, įžengęs į Druskos Ežero slėnį Henris Balardas džiūgavo, kad pamatė „pažadėtąją žemę“, bet baiminosi, kad kas nors jį pamatys, nes jo dėvimi rūbai buvo tokie sunešioti, kad visiškai nebedengė kūno. Jis visą dieną slėpėsi užlindęs už krūmų, kol sutemo. Tada jis nuėjo į artimiausią namą ir maldavo duoti jam kokį rūbą, kad galėtų keliauti toliau ir rasti savo tėvus. Jis dėkojo Dievui, kad galiausiai saugiai pasiekė savo būsimus namus.6
Mano proseneliai tikėjimo žingsniais sekė Jėzumi Kristumi per visus išmėginimus. Esu dėkingas jiems už tai, kad niekada nepasidavė. Jų tikėjimo žingsniai palaimino mane ir vėlesnes kartas taip, kaip ir jūsų tikėjimo žingsniai palaimins jūsų ainiją.
Žodis pionierius anglų kalba yra ir daiktavardis ir veiksmažodis. Kaip daiktavardis jis gali reikšti žmogų, kuris vienas pirmųjų tyrinėja arba apgyvena naują teritoriją. Kaip veiksmažodis jis gali reikšti „praskinti ar paruošti kelią einantiems paskui“.7
Kai galvoju apie pionierius, paruošusius kelią kitiems, pirmiausia prisimenu pranašą Džozefą Smitą. Džozefas buvo pionierius, nes jo tikėjimo žingsniai nuvedė jį į giraitę, kur jis atsiklaupė ir atvėrė mums kelią į Jėzaus Kristaus Evangelijos pilnatvę. Džozefo tikėjimas, tą 1820-ųjų pavasario rytą paskatinęs jį „prašyti Dievą“8, atvėrė kelią Jėzaus Kristaus Evangelijos pilnatvės Sugrąžinimui, taip pat ir pranašų bei apaštalų pašaukimui vėl tarnauti žemėje.9 Žinau, kad Džozefas Smitas yra Dievo pranašas. Žinau, kad jo tikėjimo kupini žingsniai vedė jį klauptis Dievo Tėvo ir Jo mylimojo Sūnaus Jėzaus Kristaus akivaizdoje.
Pranašo Džozefo tikėjimo žingsniai įgalino jį būti Viešpaties įrankiu išnešant į šviesą Mormono Knygą, kuri yra dar vienas Jėzaus Kristaus ir Jo apmokančiosios malonės testamentas.
Dėl savo tikėjimo ir atkaklumo neįtikėtinų negandų ir priešpriešos akivaizdoje Džozefas Smitas galėjo būti įrankiu Viešpaties rankose vėl žemėje įkuriant Jėzaus Kristaus Bažnyčią.
Praėjusioje visuotinėje konferencijoje kalbėjau apie tai, kaip mane palaimino mano, kaip nuolatinio misionieriaus, tarnystė. Buvau palaimintas, kai mokiau apie šlovingą mūsų Dangiškojo Tėvo išgelbėjimo planą, Džozefo Smito pirmąjį regėjimą ir Jo atliktą Mormono Knygos vertimą. Šie sugrąžinti mokymai ir doktrina kreipė mano tikėjimo žingsnius, kai mokiau tuos, kurie norėjo išklausyti žinią apie Evangelijos sugrąžinimą.
Mūsų šiandienos misionieriai yra šiuolaikiniai pionieriai, nes jie šia šlovinga žinia dalijasi su viso pasaulio žmonėmis, taip Dangiškojo Tėvo vaikams atverdami kelią pažinti Jį ir Jo Sūnų Jėzų Kristų. Jėzaus Kristaus Evangelijos priėmimas atveria kelią visiems žmonėms pasiruošti Bažnyčios ir šventyklos apeigoms bei palaimoms ir jas priimti.
Praėjusioje visuotinėje konferencijoje prezidentas Raselas M. Nelsonas dar kartą patvirtino, „kad Viešpats paprašė kiekvieno verto, pajėgaus jaunuolio pasiruošti misijai ir atlikti ją“ ir kad „jaunoms ir pajėgioms seserims misija taip pat yra veiksminga, bet neprivaloma galimybė“10.
Brangūs vaikinai ir merginos, jūsų tikėjimo žingsniai padės jums sekti Viešpaties kvietimu tarnauti misijoje – būti šiuolaikiniais pionieriais – ir atverti Dievo vaikams kelią rasti sandoros kelią ir jame išlikti, kelią, kuris veda atgal į Dievo šlovingą akivaizdą.
Prezidentas Nelsonas yra Bažnyčios pionierius. Būdamas apaštalas jis apkeliavo daugybę šalių ir atvėrė jas Evangelijos skelbimui. Netrukus po to, kai tapo Bažnyčios prezidentu ir pranašu, jis prašė mus „stiprin[ti] savo dvasinį gebėjimą gauti apreiškimą“11. Jis ir toliau moko mus stiprinti savo liudijimus. Dvasinėje vakaronėje jauniems suaugusiesiems jis sakė:
„Prašau jūsų imtis atsakomybės už savo liudijimą. Darbuokitės dėl jo. Turėkite jį. Rūpinkitės juo. Puoselėkite jį, kad jis augtų. […]
[Tada] stebėkite, ar jūsų gyvenime vyksta stebuklai.“12
Jis moko mus, kaip tapti labiau dvasiškai savarankiškiems. Jis sakė, kad „ateinančiomis dienomis bus neįmanoma dvasiškai išgyventi be vedančios, nukreipiančios, guodžiančios ir nuolatinės Šventosios Dvasios įtakos“13.
Liudiju, kad prezidentas Raselas M. Nelsonas yra šių dienų Dievo pranašas žemėje.
Mūsų Gelbėtojas Jėzus Kristus yra pagrindinis kelio ruošimo pionierius. Iš tiesų Jis yra „kelias“14 išgelbėjimo planui, kad jis būtų įvykdytas, kad galėtume atgailauti ir per tikėjimą Juo grįžti pas mūsų Dangiškąjį Tėvą.
Jėzus sakė: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane.“15 Jis pažadėjo nepalikti mūsų be paguodos; Jis ateis pas mus mūsų išmėginimuose.16 Jis kvietė mus ateiti pas Jį visa širdimi, ir Jis mus išgydys.17
Liudiju, kad Jėzus Kristus yra mūsų Gelbėtojas ir Išpirkėjas, mūsų Užtarėjas pas Tėvą. Mūsų Dangiškasis Tėvas atvėrė mums kelią grįžti pas Jį su tikėjimu kiekviename žingsnyje sekant Jo mylimu Sūnumi Jėzumi Kristumi.
Mano proseneliai ir kiti ankstyvieji pionieriai susidūrė su daugybe kliūčių vežimais, rankiniais vežimaičiais ir pėsčiomis keliaudami į Druskos Ežero slėnį. Mes taip pat susidursime su sunkumais asmeninėse gyvenimo kelionėse. Nestumiame rankinių vežimaičių ar nevadeliojame dengtų vežimų per stačius kalnus ir gilias pusnis. Mes, kaip ir jie, stengiamės dvasiškai įveikti savo laikų pagundas ir sunkumus. Yra kelių, kuriuos turime nueiti; yra kalvų, o kartais ir kalnų, į kuriuos turime įkopti. Nors šiandienos išmėginimai skiriasi nuo ankstyvųjų pionierių išbandymų, mums jie nė kiek ne lengvesni.
Svarbu sekti pranašu ir toliau tvirtai ir ištikimai eiti sandoros keliu, kaip ėjo ankstyvieji pionieriai.
Sekime Jėzumi Kristumi su tikėjimu kiekviename žingsnyje. Mums reikia tarnauti Viešpačiui ir tarnauti vieni kitiems. Reikia stiprinti save dvasiškai ir laikytis sandorų bei jas gerbti. Neturėtume prarasti nuovokos apie būtinybę laikytis Dievo įsakymų. Šėtonas mėgina susilpninti mūsų atsidavimą bei meilę Dievui ir Viešpačiui Jėzui Kristui. Atminkite, kad jei kuris nors iš mūsų ir pamestume kelią, Gelbėtojui mes niekada nebūsime prapuolę. Per atgailos palaimą galime sugrįžti pas Jį. Jis padės mums mokytis, augti ir keistis, kai stengsimės likti sandoros kelyje.
Tikiuosi, kad visada seksime Jėzaus Kristaus pėdomis, su tikėjimu kiekviename žingsnyje, sutelkę dėmesį į Jį, tvirtai eidami sandoros keliu. To nuolankiai meldžiu Jėzaus Kristaus vardu, amen.