Partnerystėje su Viešpačiu
Sugrąžintoji Jėzaus Kristaus Evangelija skelbia apie lygiateisės moters ir vyro partnerystės principą tiek žemiškajame gyvenime, tiek amžinybėje.
Pirmaisiais mūsų santuokos mėnesiais mano brangi žmona pareiškė norą studijuoti muziką. Norėdamas ją pradžiuginti, nusprendžiau surengti didelę ir nuoširdžią staigmeną savo mylimajai. Nuvykau į muzikos instrumentų parduotuvę ir nupirkau jai dovanų pianiną. Su jauduliu įdėjau pirkimo čekį į dėžutę su gražiu kaspinėliu ir įteikiau jai, tikėdamasis, kad ji entuziastingai padėkos ją labai mylinčiam ir dėmesingam vyrui.
Atidariusi tą dėžutę ir pamačiusi jos turinį, ji meiliai pažvelgė į mane ir tarė: „O, brangusis, tu nuostabus! Tačiau leisk paklausti: Ar tai dovana, ar skola?“ Kartu pasitarę dėl staigmenos, nusprendėme pirkinio atsisakyti. Kaip ir daugelis jaunavedžių, gyvenome iš studentiško biudžeto. Ši istorija padėjo man suvokti lygiateisės partnerystės principo svarbą vedybiniuose santykiuose ir tai, kaip jo taikymas galėtų man ir mano žmonai padėti būti vienos širdies ir vienos minties.1
Sugrąžintoji Jėzaus Kristaus Evangelija skelbia apie lygiateisės moters ir vyro partnerystės principą tiek žemiškajame gyvenime, tiek amžinybėje. Nors kiekvienas iš jų turi konkrečių savybių ir dieviškai paskirtų atsakomybių, moteris ir vyras atlieka vienodai svarbius ir esminius vaidmenis Dievo laimės plane, skirtame Jo vaikams.2 Tai buvo akivaizdu jau pačioje pradžioje, kai Viešpats pareiškė, „jog negera vyrui būti vienam; todėl [Jis padarys] jam tinkamą padėjėją“3.
Pagal Viešpaties planą „padėjėjas“ buvo porininkas, turėjęs eiti žingsnis į žingsnį kartu su Adomu ir būti lygiateisis partneris.4 Tiesą sakant, Ieva buvo dangiškas palaiminimas Adomo gyvenime. Savo dieviška prigimtimi ir dvasinėmis savybėmis ji įkvėpė Adomą būti jos partneriu įgyvendinant Dievo laimės planą visai žmonijai.5
Panagrinėkime du pagrindinius principus, kurie stiprina vyro ir moters partnerystę. Pirmasis principas – Dievui visi esame vienodi.6 Pagal Evangelijos doktriną, skirtumas tarp moters ir vyro nepanaikina amžinųjų pažadų, kuriuos Dievas yra davęs savo sūnums ir dukterims. Vienas iš jų neturi didesnių galimybių pelnyti celestialinę šlovę amžinybėje nei kitas.7 Pats Gelbėtojas kviečia visus mus, Dievo vaikus, „ateiti pas jį ir ragauti jo gerumo; ir neatstumia nė vieno, kas ateina pas jį“8. Todėl šiame kontekste visi esame lygūs prieš Jį.
Kai sutuoktiniai supranta ir įgyvendina šį principą, jie nelaiko savęs šeimos prezidentu ar viceprezidentu. Vedybiniuose santykiuose nėra viršesnės ar menkesnės padėties, ir nė vienas neina priekyje ar gale kito. Jie eina vienas šalia kito kaip lygūs, Dievo atžalos. Išvien su Dangiškuoju Tėvu ir Jėzumi Kristumi jie tampa vienos minties, troškimo ir tikslo,9 kartu vadovaujančiais ir vedančiais šeimą.
Lygiateisėje partnerystėje „meilė yra ne nuosavybė, o dalyvavimas […], dalis bendro kūrimo, kuris yra mūsų žmogiškasis pašaukimas“10. „Nuoširdžiai dalyvaudami vyras ir žmona susijungia į suderinto „nesibaigiančio viešpatavimo“ vienybę, kuri „be prievartos“, „per amžių amžius“ teiks dvasinį gyvenimą jiems ir jų palikuonims.“11
Antrasis svarbus principas yra Auksinė taisyklė, kurios Gelbėtojas mokė Kalno pamoksle: „Kaip norite, kad jums žmonės darytų, taip ir jūs darykite jiems.“12 Šis principas reiškia abipusiškumo, savitarpiškumo, vienybės ir tarpusavio priklausomybės požiūrį ir remiasi antruoju didžiuoju įsakymu: „Mylėk savo artimą kaip save patį.“13 Jis susilieja su kitomis krikščioniškomis dorybėmis, tokiomis kaip kantrumas, švelnumas, romumas ir geranoriškumas.
Kad geriau suprastume šio principo taikymą, galime pažvelgti į šventą ir amžiną ryšį, kurį Dievas užmezgė tarp mūsų pirmųjų gimdytojų – Adomo ir Ievos. Jie tapo vienu kūnu,14 taip sukurdami vienybę, leidusią jiems žengti kartu su pagarba, dėkingumu ir meile, pamirštant save ir siekiant vienas kito gerovės kelionėje į amžinybę.
Tų pačių savybių ir šiandien siekiame vieningoje santuokoje. Šventyklos užantspaudavimo metu moteris ir vyras prisijungia prie šventos santuokos tvarkos naujojoje ir nesibaigiančiojoje sandoroje. Per šią kunigystės tvarką jiems suteikiami amžinieji palaiminimai ir dieviškoji galia vadovauti savo šeimos reikalams, kai jie gyvena pagal sudarytas sandoras. Nuo tos akimirkos jie žengia pirmyn būdami priklausomi vienas nuo kito ir visapusiškai bendradarbiaudami su Viešpačiu, ypač vykdydami kiekvieną iš savo dieviškai paskirtų pareigų – ugdyti šeimą ir jai pirmininkauti.15 Ugdymas ir pirmininkavimas yra tarpusavyje susijusios ir susipinančios pareigos, o tai reiškia, kad motinos ir tėvai yra „įpareigoti […] padėti vienas kitam kaip lygūs partneriai“16 ir išlaikyti vadovavimo namuose pusiausvyrą.
„Ugdyti reiškia puoselėti, mokyti ir palaikyti“ šeimos narius, padedant jiems „mokytis Evangelijos tiesų ir ugdyti tikėjimą Dangiškuoju Tėvu ir Jėzumi Kristumi“ meilės aplinkoje. Pirmininkauti reiškia „padėti šeimos nariams grįžti gyventi Dievo akivaizdoje. Tai daroma tarnaujant ir mokant švelniai, romiai ir su tyra meile.“ Į tai taip pat įeina „vadovavimas reguliarioms šeimos maldoms, Evangelijos studijavimui ir kitiems garbinimo veiksmams“. Sekdami Jėzaus Kristaus pavyzdžiu „gimdytojai darbuojasi išvien […] atlikdami šias [abi didžias] pareigas“17.
Svarbu pastebėti, kad vadovavimas šeimoje vyksta pagal patriarcho modelį, kuris kai kuriais atžvilgiais skiriasi nuo kunigijos vadovavimo Bažnyčioje.18 Patriarcho modelis reiškia, kad žmonos ir vyrai už savo šventų pareigų vykdymą šeimoje yra tiesiogiai atskaitingi Dievui. Jis reikalauja visapusiškos partnerystės – savanoriško visų teisumo ir atskaitomybės principų laikymosi – ir suteikia galimybių tobulėti meilės ir tarpusavio pagalbos aplinkoje.19 Šios ypatingos pareigos nereiškia hierarchijos ir visiškai nepripažįsta jokio smurto ar piktnaudžiavimo valdžia.
Adomo ir Ievos gyvenimas po to, kai jie paliko Edeno sodą, puikiai iliustruoja motinos ir tėvo tarpusavio priklausomybės sampratą ugdant šeimą ir jai pirmininkaujant. Kaip mokoma Mozės knygoje, jie kartu dirbo žemę savo kaktos prakaitu, kad užtikrintų savo šeimos materialinę gerovę;20 kartu atvedė į pasaulį vaikus;21 kartu šaukėsi Viešpaties vardo ir girdėjo Jo balsą „iš Edeno sodo pusės“;22 kartu priėmė Viešpaties duotus įsakymus ir stengėsi jų laikytis.23 Tada jie kartu „[visa tai] atskleidė savo sūnums ir dukterims“24 ir, pagal savo poreikius, „nesiliovė šauktis Dievo“25.
Brangūs broliai ir seserys, ugdymas ir pirmininkavimas yra galimybės, o ne išskirtiniai suvaržymai. Vienas asmuo gali būti už ką nors atsakingas, bet gali būti ne vienintelis, kuris tai daro. Kai mylintys gimdytojai gerai supranta šias dvi pagrindines pareigas, jie kartu stengsis saugoti ir rūpintis savo vaikų materialine ir emocine gerove. Jie taip pat padeda jiems atlaikyti šių dienų dvasinius pavojus, maitindami juos geru Viešpaties žodžiu, apreikštu Jo pranašams.
Nors vyras ir žmona padeda vienas kitam atlikti Dievo paskirtas pareigas, tačiau „nedarbingumas, mirtis ar kitos aplinkybės gali priversti atitinkamai prisitaikyti“26. Kartais vienam ar kitam sutuoktiniui teks laikinai ar nuolat atlikti abu vaidmenis vienu metu.
Neseniai susipažinau su seserimi ir broliu, kurie gyvena tokiomis sąlygomis. Būdami vieniši gimdytojai, kiekvienas iš jų savo šeimos sferoje ir bendradarbiaudami su Viešpačiu, nusprendė savo gyvenimą pašvęsti dvasinei ir materialinei savo vaikų priežiūrai. Nepaisant skyrybų, jie nepamiršo su Viešpačiu sudarytų šventyklos sandorų ir Jo amžinųjų pažadų. Abu prašė Viešpaties pagalbos visuose dalykuose, nes nuolat stengėsi ištverti sunkumus ir judėti sandoros keliu. Jie tiki, kad Viešpats pasirūpins jų poreikiais ne tik šiame gyvenime, bet ir amžinybėje. Savo vaikus abu jie ugdė švelniai, romiai ir su tyra meile, net ir susidūrę su sunkiomis gyvenimo aplinkybėmis. Kiek žinau, šie du vieniši gimdytojai nekaltina Dievo dėl savo bėdų. Priešingai, jie su tobulu vilties ir pasitikėjimo skaistumu laukia palaiminimų, kuriuos Viešpats jiems yra paruošęs.27
Broliai ir seserys, Gelbėtojas parodė tobulą vienybės ir tikslo bei doktrinos dermės su mūsų Tėvu Danguje pavyzdį. Už savo mokinius Jis meldėsi, sakydamas: „Kad jie visi būtų viena. Kaip Tu, Tėve, manyje ir Aš Tavyje, kad ir jie būtų viena mumyse, […] kad jie būtų viena, kaip mes esame viena.“28
Liudiju jums, kad kai mes – moterys ir vyrai – kartu darbuosimės tikroje ir lygiateisėje partnerystėje, džiaugsimės Gelbėtojo mokyta vienybe vykdydami dieviškąsias pareigas savo vedybiniuose santykiuose. Kristaus vardu pažadu jums, kad mūsų širdys susijungs „vienybe ir meile vienas kitam“,29 patirsime daugiau džiaugsmo kelionėje į amžinąjį gyvenimą, o mūsų gebėjimas tarnauti vieni kitiems ir vieni su kitais labai išaugs.30 Apie šias tiesas liudiju šventuoju Gelbėtojo Jėzaus Kristaus vardu, amen.