Drąsa skelbti tiesą
Kai sužinome tiesą, Viešpats mums suteikia galimybę daryti tai, ką Jis darytų, jei šiandien būtų čia.
1982 m. technikos kolegijoje buvau bebaigiąs topografijos specialybės profesinio bakalauro studijas.
Metų pabaigoje vienas bendrakursis pakvietė mane pasikalbėti. Pamenu, kad palikome kitus bendrakursius ir nuėjome į teritoriją šalia sporto aikštelės. Kai atėjome, jis ėmė man pasakoti apie savo religinius įsitikinimus ir ne tik parodė, bet ir padovanojo knygą. Jei atvirai, tai neprisimenu visų jo žodžių, bet labai gerai prisimenu tą akimirką ir tai, kaip jaučiausi, kai jis pasakė: „Noriu tau paliudyti, kad ši knyga yra tikra ir kad Jėzaus Kristaus Evangelija yra sugrąžinta.“
Po mūsų pokalbio grįžau namo, perverčiau kelis knygos puslapius ir padėjau ją į lentyną. Kadangi buvo metų pabaiga ir tai buvo paskutiniai mano topografijos studijų metai, neskyriau daug dėmesio nei tai knygai, nei ją man davusiam bendrakursiui. Knygos pavadinimą jau galite numanyti. Taip, tai buvo Mormono Knyga.
Po penkių mėnesių misionieriai užsuko į mano namus; jie buvo beišeiną kaip tik tuo metu, kai aš grįžau iš darbo. Pakviečiau juos sugrįžti. Mes susėdome nedidelėje terasoje priešais mano namą ir jie ėmė mane mokyti.
Ieškodamas tiesos, pasiteiravau jų, kuri bažnyčia yra tikroji ir kaip galėčiau ją rasti. Misionieriai mane pamokė, kad šį atsakymą galiu rasti pats. Su didele viltimi ir labai noriai priėmiau jų kvietimą perskaityti keletą skyrių iš Mormono Knygos. Nuoširdžiai ir su tikru ketinimu pasimeldžiau (žr. Moronio 10:4–5). Atsakymas į mano klausimą tapo aiškus, tad po kelių dienų, tiksliau, 1983 m. gegužės 1 d., buvau pakrikštytas ir patvirtintas Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariu.
Šiandien, apmąstydamas tų įvykių seką, aiškiai matau, kokia svarbi buvo mano bendrakursio drąsa, kai jis paliudijo apie sugrąžintąją tiesą ir įteikė man apčiuopiamą Jėzaus Kristaus Evangelijos sugrąžinimo įrodymą – Mormono Knygą. Šis paprastas, bet man labai svarbus veiksmas, buvo mano pažinties su misionieriais, kai juos sutikau, užuomazga.
Man buvo pateikta tiesa, o po krikšto tapau Jėzaus Kristaus mokiniu. Vėlesniais metais, padedamas ypatingų žmonių, tokių kaip vadovai, mokytojai ir draugai, o taip pat per asmenines studijas supratau, kad nusprendęs tapti Jėzaus Kristaus mokiniu prisiėmiau užduotį ne tik ginti tiesą, bet ir ją skelbti.
Kai sutinkame tikėti tiesa ir jos laikytis, kai stengiamės tapti tikrais Jėzaus Kristaus mokiniais, negauname garantinės pažymos, kad neklysime, kad nebūsime gundomi nukrypti nuo tiesos, kad nebūsime kritikuojami ir net kad nepatirsime suspaudimų. Tačiau tiesos pažinimas mus moko, kad, kai įžengiame į tiesų ir siaurą kelią, kuris mus nuves atgal į Dangiškojo Tėvo akivaizdą, visada atsiras būdų, kaip išvengti šių problemų (žr. 1 Korintiečiams 10:13); visada atsiras galimybė suabejoti savo abejonėmis prieš suabejojant savo tikėjimu (žr. Dyteris F. Uchtdorfas, „Ateikite, prisijunkite prie mūsų“, 2013 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga) ir galiausiai turime garantiją, kad niekada neliksime vieni, kai patirsime suspaudimus, nes Dievas aplanko savo žmones jų suspaudimuose (žr. Mozijo 24:14).
Kai sužinome tiesą, Viešpats mums suteikia galimybę daryti tai, ką Jis darytų, jei šiandien būtų čia. Iš tiesų, savo mokymais Jis parodė mums, ką privalome daryti: „Ir jūs eisite su mano Dvasios galia, skelbdami mano evangeliją, po du, mano vardu, keldami savo balsus lyg trimito garsą, skelbdami mano žodį lyg Dievo angelai“ (Doktrinos ir Sandorų 42:6). Mūsų jaunuolių misionieriškos tarnystės galimybės yra unikalios!
Vaikinai, prašau neatidėti savo pasiruošimo tarnauti Viešpačiui kaip misionieriai. Jei susidursite su situacijomis, dėl kurių gali būti sunku priimti sprendimą tarnauti misijoje, pavyzdžiui, kuriam laikui nutraukti studijas, atsisveikinti su mergina be jokios garantijos, kad dar kada nors su ja susitikinėsite, ar net atsisakyti darbo, prisiminkite Gelbėtojo pavyzdį. Savo tarnystės metu Jis irgi susidūrė su sunkumais, tarp jų kritika, persekiojimais ir galiausiai karčia savo apmokančio pasiaukojimo taure. Tačiau visomis aplinkybėmis Jis stengėsi vykdyti savo Tėvo valią ir atiduoti šlovę Jam. (Žr. Jono 5:30; 6:38–39; 3 Nefio 11:11; Doktrinos ir Sandorų 19:18–19.)
Merginos, jei pageidaujate darbuotis Viešpaties vynuogyne, esate labai laukiamos; tačiau, kai ruošitės tarnauti nuolatinėmis misionierėmis, neišvengsite tų pačių sunkumų.
Visiems, apsisprendusiems Jam tarnauti, pažadu, kad 24 ar 18 tarnystės mėnesių misijos vietoje prabėgs lygiai taip pat, kaip jie prabėgtų likus namie, tačiau galimybės, kurios laukia vertų šios Bažnyčios vaikinų ir merginų misijos vietoje, yra unikalios. Nevalia ignoruoti privilegijos atstovauti Gelbėtojui Jėzui Kristui ir Jo Bažnyčiai. Dalyvavimas nesuskaičiuojamose maldose, ruošimasis liudyti ir liudijimas keliskart per dieną, daugybė valandų studijuojant Raštus ir susitikimai su žmonėmis, kurių niekada nebūtum sutikęs, jei būtum likęs namie, – tai neapsakoma patirtis. Tai patirti gali ir tie jaunuoliai, kuriuos Viešpats pašaukia tarnauti tarnavimo misijose. Esate labai laukiami ir reikalingi. Prašau nenuvertinti tarnavimo misijos svarbos, nes tarnavimo misijos taip pat sudaro sąlygas neapsakomoms patirtims. „Dievo akyse sielų vertė yra didžiulė“ (Doktrinos ir Sandorų 18:10), įskaitant jūsų pačių sielos vertę.
Jei, grįžus iš misijos, jūsų mergina ar vaikinas jūsų jau nelauks, būsite puikiai išmokę, kaip efektyviai megzti naujas pažintis. Jūsų akademinės studijos įgis daugiau prasmės, nes galėsite geriau suprasti, kaip ruoštis darbui, o galiausiai būsite visiškai tikri, kad drąsiai skelbėte taikos Evangeliją, liudydami apie sugrąžintąją tiesą.
Tie, kurie esate susituokę ir įžengę į kitą savo gyvenimo etapą, taip pat esate labai reikalingi Viešpaties darbe. Ruoškitės. Gyvenkite sveikai, siekdami materialinio ir dvasinio savarankiškumo, nes galimybės daryti tai, ką Viešpats norėtų daryti savo vaikams, neapsiriboja viena amžiaus grupe. Pastaraisiais metais kartu su žmona patyrėme pačius maloniausius įspūdžius tarnaudami kartu su ypatingomis poromis, tarnaudami ypatingose vietose ir tarnaudami labai ypatingiems žmonėms.
Tai, ką patyriau, kai buvau bebaigiąs topografijos mokslus, mane pamokė, kad skelbdami tiesą visada ją giname ir kad tiesos gynimas yra aktyvus darbas. Tiesos gynimas niekada neturėtų būti agresyvus, bet veikiau nuoširdus noras mylėti, dalytis ir kviesti žmones, kuriems liudijame apie tiesą, galvojant tik apie mylinčio Dangiškojo Tėvo vaikų materialinę ir dvasinę gerovę (žr. Mozijo 2:41).
2021 m. spalio visuotinėje konferencijoje prezidentas Raselas M. Nelsonas, mūsų mylimas pranašas, mokė, kad, priešingai nei kai kurie mano, tikrai egzistuoja tai, ką vadiname gėriu ir blogiu. Tikrai egzistuoja absoliuti tiesa – amžinoji tiesa. (Žr. „Tyra tiesa, tyra doktrina ir tyras apreiškimas“, 2021 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga.)
Raštai mus moko, kad „tiesa yra pažinimas apie dalykus – kokie jie yra ir kokie jie buvo, ir kokie jie bus“ (Doktrinos ir Sandorų 93:24).
Tiesos pažinimas nepadaro mūsų geresnių už kitus žmones, bet moko, ką turėtume daryti, kad sugrįžtume Dievo akivaizdon.
Tvirtai žengdami su Kristumi ir drąsiai ne tik skelbdami tiesą, bet ir gyvendami pagal tiesą, rasite paguodos ir ramybės kilus audroms, su kuriomis susidursite šiomis dienomis.
Gyvenimo sunkumai gali mus parklupdyti, tačiau žinokite, kad kai naudojame tikėjimą Jėzumi Kristumi, tai, žvelgiant iš amžinybės perspektyvos, „[mūsų] suspaudimai truks tik trumpą akimirką“ (Doktrinos ir Sandorų 121:7). Prašau nenustatyti galutinio termino, kada turi baigtis jūsų sunkumai ir išbandymai. Pasitikėkite Dangiškuoju Tėvu ir nepasiduokite, nes jei pasiduosime, niekada nesužinosime, kokia būtų buvusi mūsų kelionės pabaiga Dievo karalystėje.
Laikykitės tiesos ir mokykitės iš tiesos šaltinių:
-
iš Raštų (žr. 2 Nefio 32:3);
-
iš pranašų žodžių (žr. Amoso 3:7);
-
iš Šventosios Dvasios (žr. Jono 16:13).
Liudiju apie Jėzų Kristų ir apie tai, kad čia yra Jo Bažnyčia. Turime dabartinį pranašą ir visada jausimės laisvi, jei drąsiai skelbsime tiesą. Jėzaus Kristaus vardu, amen.