Maitinkite savo liudijimą ir juo dalykitės
Kviečiu jus ieškoti progų paliudyti žodžiais ir darbais.
Įvadas
Lemtingos gyvenimo akimirkos dažnai ir netikėtai pasitaiko, kai dar esate jauni. Leiskite pasidalyti pasakojimu apie gimnazijos mokinį Keviną, kaip jis pats pasakoja, išrinktą keliauti į mokinių vadovų renginį kitoje valstijoje.
„Atėjo mano eilė ir oficialiai atrodanti raštininkė paklausė mano vardo. Ji pažiūrėjo į savo sąrašą ir pasakė: „Tai tu tas vaikinas iš Jutos.“
„Norite pasakyti, kad esu vienintelis?“ – paklausiau.
„Taip, vienintelis.“ Ji padavė man vardo kortelę, kurioje žemiau mano vardo buvo užrašas „Juta“. Ją prisisegdamas jaučiausi tarytum man užklijavo etiketę.
Įsispraudžiau į viešbučio liftą, kuriame buvo kiti penki gimnazijos mokiniai su panašiomis į mano vardo kortelėmis. „Ei, tu esi iš Jutos. Esi mormonas?“ – paklausė vienas mokinys.
Jaučiausi ne savo vietoje tarp tų visų mokinių vadovų iš visos šalies. „Taip“, – neskubėdamas prisipažinau.
„Jūs tie, kurie tiki Džozefu Smitu, kuris sakė matęs angelus. Tu juk netiki tuo, ar ne?“
Nežinojau, ką sakyti. Visi lifte esantys mokiniai spoksojo į mane. Aš ką tik atvykau, o visi jau manė, kad esu kitoks. Nusiteikiau gintis, bet tada pasakiau: „Žinau, kad Džozefas Smitas buvo Dievo pranašas.“
„Iš kur tai atėjo?“ Stebėjausi. Nežinojau, kad tai buvo manyje. Bet žodžiai atrodė teisingi.
„Taip, man sakė, kad jūs visi esate tiesiog religiniai pamišėliai“, – pasakė jis.
Po to stojo nemaloni tyla ir lifto durys atsidarė. Kol rinkomės savo lagaminus, jis ėjo holu ir juokėsi.
Tada balsas man už nugaros paklausė: „Ei, argi mormonai neturi kažkokios kitos Biblijos?“
„O, ne. Tik ne vėl.“ Atsisukęs pamačiau kitą mokinį, Kristoferį, kuris buvo kartu su mumis lifte.
„Ji vadinasi Mormono Knyga“, – pasakiau, norėdamas užbaigti tą temą. Susirinkau savo krepšius ir pradėjau eiti holu.
„Ar tai knyga, kurią išvertė Džozefas Smitas?“ – paklausė jis.
„Taip, tai ji“, – atsakiau. Toliau ėjau tikėdamasis išvengti nesmagių pojūčių.
„O gal žinai, kaip galėčiau vieną gauti?“
Staigiai prisiminiau seminarijoje išmoktą Raštų eilutę. „Aš nesigėdiju Jėzaus Kristaus Evangelijos.“1 Vos tik tai kilo mano mintyse, pajutau gėdą, kad jaučiausi taip nesmagiai.
Likusią savaitės dalį negalėjau tos eilutės pamiršti. Atsakiau į visus su Bažnyčia susijusius klausimus, į kuriuos tik pajėgiau atsakyti, ir susiradau daug draugų.
Supratau, kad didžiuojuosi savo religija.
Daviau Kristoferiui Mormono Knygą. Jis vėliau man parašė, kad pasikvietė misionierius į savo namus.
Išmokau liudyti nesigėdydamas.“2
Mane įkvėpė Kevino drąsa dalytis savo liudijimu. Tokią drąsą kasdien atkartoja ištikimi Bažnyčios nariai visame pasaulyje. Dalydamasis savo mintimis, kviečiu jus apmąstyti šiuos keturis klausimus:
-
Ar žinau ir suprantu, kas yra liudijimas?
-
Ar žinau, kaip dalytis savo liudijimu?
-
Kas trukdo man dalytis liudijimu?
-
Kaip galiu išlaikyti savo liudijimą?
Ar žinau ir suprantu, kas yra liudijimas?
Jūsų liudijimas yra brangiausias turtas, dažnai susijęs su stipriais dvasiniais jausmais. Tie jausmai dažnai perteikiami tyliai ir nusakomi kaip „ramus tylus balsas“.3 Tai jūsų tikėjimas ar tiesos pažinimas, suteikiamas kaip dvasinis patvirtinimas per Šventosios Dvasios įtaką. To patvirtinimo gavimas pakeis tai, ką sakote ir kaip elgiatės. Jūsų liudijimo, kurį patvirtina Šventoji Dvasia, pagrindiniai elementai yra tokie:
-
Dievas yra jūsų Dangiškasis Tėvas; jūs esate Jo vaikas. Jis myli jus.
-
Jėzus Kristus gyvas. Jis yra gyvojo Dievo Sūnus ir jūsų Gelbėtojas bei Išpirkėjas.
-
Džozefas Smitas yra Dievo pranašas, pašauktas sugrąžinti Jėzaus Kristaus Bažnyčią.
-
Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia yra sugrąžintoji Dievo Bažnyčia žemėje.
-
Sugrąžintajai Jėzaus Kristaus Bažnyčiai vadovauja dabartinis pranašas.
Ar žinau, kaip dalytis savo liudijimu?
Jūs dalijatės savo liudijimu dalydamiesi savo dvasiniais jausmais su kitais. Jums, kaip bažnyčios nariams, progų išsakyti savo liudijimą pasitaiko formaliuose Bažnyčios susirinkimuose arba ne tokiuose formaliuose, asmeniškai bendraujant su šeimos nariais, su draugais ir kitais.
Kitas būdas, kaip dalytis savo liudijimu, tai teisiai elgtis. Jūsų liudijimas apie Jėzų Kristų nėra vien tai, ką sakote, – bet tai, kas esate.
Kaskart, kai išsakote liudijimą arba savo veiksmais parodote savo įsipareigojimą sekti Jėzumi Kristumi, kviečiate kitus „atei[ti] pas Kristų“4.
Bažnyčios nariai yra Dievo liudytojai visada ir visame, ir visur.5 Galimybės tai daryti skaitmeninėje erdvėje, naudojant įkvėptą savo pačių medžiagą arba dalijantis pakylėjančia kitų paruošta medžiaga, yra beribės. Kai mylime, dalijamės ir pakviečiame net ir internete, mes liudijame. Jūsų žinutės ir skelbimai socialiniuose tinkluose bei asmeninės žinutės įgaus aukštesnį, šventesnį tikslą, kai naudosite socialinę žiniasklaidą, kad parodytumėte, kaip Jėzaus Kristaus Evangelija keičia jūsų gyvenimą.
Kas trukdo man dalytis liudijimu?
Trukdyti dalytis liudijimu jums gali nežinojimas, ką pasakyti. Metju Kaulis, ankstesnių laikų apaštalas, pasidalijo tokiu patyrimu, kai būdamas 17 metų išvyko į penkerius metus trukusią misiją Naujojoje Zelandijoje:
„Niekada nepamiršiu savo tėvo maldų tą dieną, kai išvykau. […] Savo visą gyvenimą nesu girdėjęs gražesnio palaiminimo. Jo paskutiniai žodžiai man traukinių stotyje: „Mano berniuk, tu išvyksi į misiją; studijuosi; stengsiesi iš anksto paruošti savo pamokslus ir kartais, kai tavęs paklaus, manysi, kad esi puikiai pasiruošęs, bet kai atsistosi, tavo galvoje bus visiškai tuščia.“ Man ne kartą taip buvo.
Aš paklausiau: „Ką reikia daryti, kai tavo galvoje tuščia?“
Jis pasakė: „Tu atsistok ir iš visų sielos jėgų paliudyk, kad Džozefas Smitas buvo gyvojo Dievo pranašas, ir mintys liesis tavo galvoje ir žodžiai iš tavo burnos […] į kiekvieno klausančio širdį.“ Ir mano galva, mano […] misijoje būdama dažniausiai tuščia […], suteikė man galimybę liudyti apie svarbiausią įvykį pasaulio istorijoje nuo Mokytojo nukryžiavimo. Kartais pabandykite tai, vaikinai ir merginos. Jei neturite ką daugiau pasakyti, paliudykite, kad Džozefas Smitas buvo Dievo pranašas, ir jūsų galvą užlies visa Bažnyčios istorija.“6
Prezidentas Dalinas H. Ouksas pasakojo panašiai: „Kai kam lengviau įgyti liudijimą stovint ir jį išsakant, nei klūpint ir jo maldaujant.“7 Dvasia vienodai liudija kalbančiajam ir klausančiajam.
Kitas trukdis, kaip buvo pabrėžta Kevino istorijoje, yra baimė. Kaip Paulius rašė Timotiejui:
„Nes Dievas davė mums ne baimės dvasią, bet jėgos, [ir] meilės. […]
Todėl nesigėdyk mūsų Viešpaties liudijimo.“8
Baimės jausmas kyla ne iš Viešpaties, bet dažniausiai iš priešininko. Tikėjimo turėjimas, kaip tai parodė Kevinas, leis jums įveikti tuos jausmus ir laisvai dalytis tuo, kas jūsų širdyje.
Kaip galiu išlaikyti savo liudijimą?
Tikiu, kad liudijimas mumyse yra įgimtas, ir visgi tam, kad jį išlaikytume ir išvystytume, Alma mokė, kad turime puoselėti savo liudijimą labai rūpestingai.9 Kai tai darome „jis įsišaknys ir išaugs aukštyn, ir atves vaisių“10. To nedarant „jis nudžiūva“11.
Kiekvienas mylimas Pirmosios Prezidentūros narys yra davęs mums nurodymų, kaip išlaikyti liudijimą.
Prezidentas Henris B. Airingas su meile mokė mus: „Turite nuosekliai ir pastoviai maitintis Dievo žodžiu, širdingai melstis ir paklusti Viešpaties įsakymams. Tik taip jūsų liudijimas augs ir klestės.“12
Prezidentas Dalinas H. Ouksas priminė mums, kad norint išlaikyti savo liudijimą, „mums reikia kas savaitę priimti sakramentą (žr. DS 59:9), kad turėtume teisę į tą brangų pažadą, kad „jo Dvasia visuomet būtų su [mumis]“ (DS 20:77).“13
Kaip švelniai prezidentas Raselas M. Nelsonas neseniai mokė:
„Maitinkite [savo liudijimą] tiesa. […]
Maitinkite save senovės ir šiuolaikinių pranašų žodžiais. Prašykite Viešpaties išmokyti jus geriau Jį girdėti. Daugiau laiko skirkite šventyklos ir šeimos istorijos darbui.
[…] Savo liudijimą laiky[kite] svarbiausiu dalyku.“14
Apibendrinimas
Mano mylimi broliai ir seserys, pažadu, kad kai labiau suprasite, kas yra liudijimas, ir kai juo dalysitės, įveiksite nežinojimo ir baimės trukdžius, galėsite puoselėti ir išlaikyti šį brangiausią turtą, savo liudijimą.
Esame palaiminti turėdami daugybę senovės ir šių laikų pranašų, kurie drąsiai liudijo.
Po Kristaus mirties Petras stovėjo ir liudijo:
„Tai tebūnie jums visiems […] žinoma: vardu Jėzaus Kristaus iš Nazareto, kurį jūs nukryžiavote ir kurį Dievas prikėlė iš numirusių, […] šis vyras jūsų akivaizdoje stovi sveikas. […]
Nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo turime būti išgelbėti.“15
Po Almos pamokslo apie tikėjimą Amulekas galingai pareiškė: „Aš pats paliudysiu jums, kad tai yra tikra. Štai, sakau jums, jog aš žinau, kad Kristus ateis tarp žmonių vaikų […] ir kad Jis apmokės pasaulio nuodėmes; nes Viešpats Dievas pasakė tai.“16
Džozefas Smitas ir Sidnis Rigdonas patyrę šlovingą prisikėlusio Gelbėtojo regėjimą paliudijo:
„Ir dabar, po daugelio liudijimų, pateiktų apie Jį, šis yra visų paskiausias liudijimas, kurį pateikiame apie Jį, – kad Jis gyvena!
Nes mes Jį matėme, būtent Dievo dešinėje; ir mes girdėjome balsą, liudijantį, kad Jis – Tėvo Viengimis.“17
Broliai ir seserys, kviečiu jus ieškoti progų paliudyti žodžiais ir darbais. Tokia proga neseniai pasitaikė man, baigiantis susitikimui su vienos Pietų Amerikos sostinės meru jo kabinete, dalyvaujant keliems jo kabineto pareigūnams. Kai susitikimo pabaigoje dalijomės nuoširdžiais linkėjimais dvejodamas pagalvojau, kad turiu paliudyti. Reaguodamas į paskatinimą paliudijau, kad Jėzus Kristus yra gyvojo Dievo Sūnus ir pasaulio Gelbėtojas. Tą akimirką viskas pasikeitė. Dvasia kambaryje buvo neabejotinai juntama. Atrodė, kad visi buvo jos paliesti. „Guodėjas […] liudija apie Tėvą ir apie Sūnų.“18 Esu labai dėkingas, kad pasitelkiau drąsą pasidalyti savo liudijimu.
Kai pasitaiko tokia proga, čiupkite ją ir pasinaudokite. Tai darydami savyje pajusite Guodėjo šilumą.
Aš pateikiu savo liudijimą ir patvirtinimą jums: Dievas yra mūsų Dangiškasis Tėvas, Jėzus Kristus yra gyvas, o Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia yra Dievo Bažnyčia žemėje mūsų laikais ir jai vadovauja mūsų brangus pranašas prezidentas Raselas M. Nelsonas. Jėzaus Kristaus vardu, amen.