Tarnystė
Ištieskime ranką ir rūpinkimės taip, kaip rūpintųsi mūsų Gelbėtojas, ypač tais, kuriems su meile ir paskyrimu turime privilegiją tarnauti.
Brangūs broliai ir seserys, draugai, sveiki susirinkę į visuotinę konferenciją!
Po praėjusį spalį vykusios visuotinės konferencijos kartu su seserimi Gong perėjome per Konferencijų centrą pasisveikinti ir pasiklausyti apie jūsų Evangelijos potyrius.
Mūsų nariai iš Meksikos tarė: „Hoy es el tiempo de México“ (liet. „Dabar laikas Meksikai“).
Sužinojome, kad Gili ir Merė yra draugės iš Anglijos. Prisijungusi prie Bažnyčios Merė prarado gyvenamąją vietą. Gili kilniaširdiškai pasiūlė Merei pagyventi pas ją. Kupina tikėjimo Gili sako: „Niekada neabejojau, kad Viešpats yra su manimi.“ Konferencijoje Gili taip pat džiaugsmingai susitiko su seserimi misioniere, kuri prieš 47 metus ją mokė.
Džefas su savo žmona Melisa visuotinėje konferencijoje dalyvavo pirmą kartą. Džefas profesionaliai žaidė beisbolą (buvo gaudytojas), o dabar dirba gydytoju anesteziologu. Jis man prasitarė: „Mano nuostabai, žengiu link krikšto, nes man tai atrodo autentiškiausias ir sąžiningiausias būdas gyventi.“
Anksčiau Melisa atsiprašė Džefui paskirto tarnaujančiojo brolio: „Džefas nenori, kad mūsų namuose lankytųsi „baltieji marškiniai“. Tas tarnaujantysis brolis tarė: „Aš rasiu būdą.“ Dabar jie su Džefu yra geri draugai. Per Džefo krikštą susipažinau su pastarųjų dienų šventaisiais, kuriuos Džefas, Melisa ir jų dukra Šarlotė myli.
Kaip Jėzaus Kristaus pasekėjai stengiamės tarnauti kitiems taip, kaip tarnautų Jis, nes reikia keisti gyvenimus.
Kai Pegė man pasakė, kad jos vyras Džonas po 31 santuokos metų ketina pasikrikštyti, paklausiau, kas pasikeitė.
Pegė atsakė: „Mes su Džonu studijavome Naująjį Testamentą pagal Ateik ir sek paskui mane ir Džonas klausinėjo apie Bažnyčios doktriną.“
„Pasikvieskime misionierius“, – pasiūlė Pegė.
Džonas atsakė: „Jokių misionierių, nebent mano draugas galės ateiti.“ Per 10 metų Džono tarnaujantysis brolis tapo jo patikimu draugu. (Mąsčiau, kas būtų nutikę, jei Džono tarnaujantysis brolis būtų nustojęs lankytis po vienerių, dvejų ar devynerių metų?)
Džonas klausėsi. Mormono Knygą jis skaitė su tikru ketinimu. Kai misionieriai pakvietė Džoną pasikrikštyti, jis sutiko. Pegė pasakojo: „Nukritusi nuo kėdės pravirkau.“
Džonas pasakojo: „Artėdamas prie Viešpaties, pasikeičiau.“ Vėliau Džonas ir Pegė buvo užantspauduoti šventojoje šventykloje. Praėjusių metų gruodį Džonas mirė sulaukęs 92 metų. Pegė sako: „Džonas visada buvo geras žmogus, bet po krikšto jis labai pasikeitė.“
Su Mebu ir Džene mes su seserimi Gong susipažinome per vaizdo konferenciją COVID pandemijos metu. (Per COVID’ą video konferencijose susipažinome su daugybe nuostabių porų ir pavienių asmenų, kuriuos su malda pristatė jų kuolo prezidentas.)
Mebas ir Dženė nuolankiai pasakojo, kad jų gyvenimiški nuogąstavimai paskatino juos susimąstyti, ar jų šventyklos santuoką galima išsaugoti, o jei taip, tai kaip. Jie tikėjo, kad Jėzaus Kristaus Apmokėjimas ir jų sandoriniai įsipareigojimai gali jiems padėti.
Įsivaizduokite mano džiaugsmą, kai Mebas ir Dženė gavo naujas šventyklos rekomendacijas ir kartu sugrįžo į Viešpaties namus. Vėliau Mebas vos nenumirė. Koks palaiminimas, kad Mebas ir Dženė atkūrė sandorinius ryšius su Viešpačiu ir vienas su kitu ir jaučia tarnaujančią daugelio aplinkinių meilę.
Visur, kur tik keliauju, su dėkingumu mokausi iš tų, kurie tarnauja ir rūpinasi taip, kaip tai darytų mūsų Gelbėtojas.
Peru mes su seserimi Gong susipažinome su Salvadoru ir jo broliais bei seserimis.1 Salvadoras ir jo broliai bei seserys yra našlaičiai. Buvo Salvadoro gimtadienis. Mane įkvepia Bažnyčios vadovai ir nariai, kurie ištikimai tarnauja šiai šeimai. „Tyras ir nesuteptas pamaldumas […] yra: lankyti našlaičius ir našles“2, „pagelbė[ti] silpniems, pakel[ti] nusvirusias rankas bei sustiprin[ti] nusilpusius kelius“3.
Honkonge vienas vyresniųjų kvorumo prezidentas santūriai papasakojo, kaip jų kvorume nuolat pavyksta atlikti 100 proc. tarnystės pokalbių. „Mes su malda sudarome tokias poras, kad kiekvienas galėtų kuo nors rūpintis ir juo būtų rūpinamasi, – sako jis. – Reguliariai teiraujamės kiekvienos poros apie tuos, kuriems tarnauja. Mes nesidedame varnelių dėl atliktų darbų; mes tarnaujame tarnautojams, kurie rūpinasi mūsų žmonėmis.“
Kinšasoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, prezidentas Bokolo papasakojo, kaip jis su šeima prisijungė prie Bažnyčios Prancūzijoje. Vieną dieną, kai jis skaitė savo patriarcho palaiminimą, Dvasia įkvėpė brolį Bokolo su šeima grįžti į Kongo Demokratinę Respubliką. Brolis Bokolo žinojo, kad grįžę jie susidurs su daugybe sunkumų. Jų bažnyčia, Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia, Kinšasoje dar nebuvo įkurta.
Tačiau tikėdami, kaip ir daugelis kitų, Bokolos pasekė Viešpaties Dvasia. Kinšasoje jie tarnavo ir laimino aplinkinius, įveikė sunkumus, gavo dvasinių ir materialinių palaiminimų. Šiandien jie džiaugiasi turėdami Viešpaties namus savo šalyje.4
Vienam atsivertusiajam buvo tarnaujama asmeniniu pavyzdžiu. Paauglystėje, pasakojo jis, dienas jis leisdavo gulinėdamas paplūdimyje. Jis papasakojo, kad vieną dieną pamatė patrauklią merginą su kukliu maudymosi kostiumėliu. Nustebęs jis nuėjo paklausti, kodėl tokia patraukli mergina vilki tokį kuklų maudymosi kostiumėlį. Ji buvo Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios narė ir su šypsena paklausė: „Ar norėtum ateiti į bažnyčią sekmadienį?“ Jis sutiko.
Prieš daugelį metų, kai kartu vykdėme užduotį, vyresnysis L. Tomas Peris papasakojo, kaip jis ir jo porininkas reguliariai tarnavo vienai seseriai, kuri gyveno viena neramiame Bostono rajone. Kai vyresnysis Peris ir jo porininkas ateidavo, sesuo atsargiai paliepdavo: „Pakiškite savo šventyklos rekomendacijas po durimis.“ Tik pamačiusi šventyklos rekomendacijas, ji atrakindavo kelias spynas ir atidarydavo duris.5 Žinoma, nesakau, kad tarnaujantiems porininkams reikalingos šventyklos rekomendacijos. Tačiau man patinka mintis, kad kai tarnaujama laikantis sandorų, atsiveria namai ir širdys.
Vyresnysis Peris taip pat davė praktinių patarimų. „Paskirkite porininkystėms adekvatų skaičių pavedimų, parinktų su malda, suskirstytų geografiškai, kad kelionės laikas būtų gerai išnaudojamas.“ Jis patarė: „Pradėkite nuo tų, kuriuos labiausiai reikia lankyti. Pradėkite nuo tų, kurie labiausiai būtų linkę priimti lankytojus.“ Baigdamas jis tarė: „Ištikimas nuoseklumas daro stebuklus.“
Kilnesnė ir šventesnė tarnystė6 vyksta, kai meldžiame „tyros Kristaus meilės“7 ir sekame Dvasia. Ji vyksta, kai vyresniųjų kvorumo ir Paramos bendrijos prezidentūros, vadovaujami vyskupo, prižiūri tarnystės veiklą, įskaitant tarnystės porininkysčių paskyrimą. Prašome suteikti mūsų vaikinams ir merginoms galimybę lydėti ir būti mokomiems patyrusių tarnaujančiųjų brolių ir seserų. Taip pat prašome, tegul mūsų jaunoji auganti karta būna įkvėpimu tarnaujančiųjų brolių ir seserų poroms.
Kai kuriose Bažnyčios vietose turime tarnystės spragą. Daugiau žmonių sako, kad jie tarnauja, nei kad jiems tarnaujama. Mes neturėtume rūpintis „varnelių dėliojimu“. Tačiau dažnai reikia šiek tiek daugiau, nei nuoširdaus pasisveikinimo koridoriuje ar paviršutiniško „Ar galiu jums padėti?“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Daugelyje vietų, reguliariai lankydamiesi pas narius namuose, galime užmegzti ryšį, suprasti jų padėtį ir stiprinti tarpusavio santykius. Įkvėpti pakvietimai keičia gyvenimą. Kai pakvietimai padeda mums sudaryti šventas sandoras ir jų laikytis, mes artėjame prie Viešpaties ir vieni prie kitų.
Sakoma, kad tie, kurie supranta tikrąją tarnystės dvasią, daro daugiau nei anksčiau, o tie, kurie nesupranta, daro mažiau. Darykime daugiau, kaip darytų mūsų Gelbėtojas. Kaip sakoma vienoje iš mūsų giesmių: „taip laimę sukursim tikrai“8.
Apylinkės tarybos, vyresniųjų kvorumai ir Paramos bendrijos, įsiklausykite į Gerąjį Ganytoją ir padėkite Jam „paklydusių ieško[ti], išsklaidytas surink[ti], sužeistas aptvarsty[ti], ligotas pastiprin[ti]“9. „Neatpažintus angelus“10 galime priimti į Jo užeigą priimdami visus.11
Įkvėpta tarnystė laimina šeimas ir pavienius asmenis; ji taip pat stiprina apylinkes ir skyrius. Į savo apylinkę ar skyrių žvelkite kaip į tam tikrą dvasinę ekosistemą. Paminėsiu Mormono Knygos alegoriją apie alyvmedžius, kurioje vynuogyno Viešpats ir jo tarnai duoda brangių vaisių ir stiprina kiekvieną medį, susiedami visų medžių stiprybes ir silpnybes.12 Vynuogyno Viešpats ir jo tarnai keliskart klausia: „Ką dar galėjau padaryti savo vynuogynui?“13 Įkvėptai ir nuosekliai tarnaudami jie drauge laimina širdis ir namus, apylinkes ir skyrius.14
Tarnystė – ganymas – paverčia mūsų vynuogyną „vienu kūnu“15– šventąja giraite. Kiekvienas mūsų giraitės medis yra gyvas giminės medis. Šaknys ir šakos susipina. Tarnystė laimina kartų kartas. Kai reikalinga tarnystė, išmintingi vyskupai ir vyresniųjų kvorumo bei Paramos bendrijos prezidentūros klausia: „Kas yra tarnaujantieji broliai ir seserys?“ Apylinkių tarybose ir tarnystės pokalbiuose klausiama ne tik apie sunkumus ar problemas, bet ir stengiamasi įžvelgti, pamatyti ir džiaugtis gausybe Viešpaties švelnių pasigailėjimų mūsų gyvenime, kai tarnaujame taip, kaip Jis tarnautų.
Mūsų Gelbėtojas yra mūsų tobulas pavyzdys.16 Kadangi Jis yra geras, Jis gali daryti gera.17 Jis laimina tiek vieną, tiek 99. Jis yra tarnystės įsikūnijimas. Į Jėzų Kristų panašesni tampame tada, kai su „mažiausiais“18 elgiamės taip, kaip elgtumėmės su Juo, kai savo artimą mylime taip, kaip mylime save pačius,19 kai „kaip Aš jus pamilau, kad ir [mes] mylėtum[e] vienas kitą“20, o jei „kas iš jūsų nori būti didžiausias, tebūnie jūsų tarnas“21.
Jėzus Kristus tarnauja. Angelai tarnauja.22 Jėzaus Kristaus pasekėjai „tarna[uja] vienas kitam“23, „džiau[giasi] su besidžiaugiančiais, verki[a] su verkiančiais“24, „prižiūr[i] […] ir maitin[a] [žmones] tuo, kas siejasi su teisumu“25, „atm[ena] vargšus ir beturčius, ligotus ir prislėgtus“26, per savo tarnystę garsina Jo vardą.27 Kai tarnaujame taip, kaip Jis tarnautų, tampame Jo stebuklų ir Jo palaiminimų liudininkais.28 Atliekame „prakilnesnį tarnavimą“29.
Galbūt fiziškai pavargstame. Tačiau Jo tarnavime mes „nepails[tam]e darę gera!“30 Mes uoliai stengiamės, nebėgame greičiau, nei pajėgiame31, bet pasitikime, kaip moko apaštalas Paulius, kad „Dievas myli linksmą davėją“32. Nes Dievas, kuris „parūpina sėklos sėjėjui ir duonos valgytojui, padaugins jūsų pasėtą sėklą“33. Kitaip tariant, Dievas padaro, kad taptumėte „visokeriopai turtingi“34. „Kas dosniai sėja, dosniai ir pjaus.“35
Kad ir kur būtume per šį Velykų laikotarpį, ištieskime ranką ir rūpinkimės taip, kaip rūpintųsi mūsų Gelbėtojas, ypač tais, kuriems su meile ir paskyrimu turime privilegiją tarnauti. Tai darydami artinkimės prie Jėzaus Kristaus ir vieni prie kitų, tapdami panašesni į Jį ir į tokius Jėzaus Kristaus pasekėjus, kokiais Jis norėtų, kad kiekvienas būtume. Šventu Jėzaus Kristaus vardu, amen.