Mano protas pasigavo šią mintį apie Jėzų Kristų.
Kai ir toliau laikysitės dėmesingai pasigavę mintį apie Jėzų Kristų, pažadu jums ne tik dangišką vadovavimą, bet ir dangišką galią.
Šiuo nuostabiu Velykų laikotarpiu kartoju šios galingos giesmės maldą: „Veski mus, brangus Jehova“.1
Įspūdinga istorija Mormono Knygoje pasakoja apie jaunuolį iš garsios šeimos, vardu Alma, kurį Raštai apibūdina kaip netikintį stabmeldį.2 Jis buvo iškalbus ir įtaigus, pataikavimu įtikinęs kitus sekti paskui jį. Stebina tai, kad Almai ir jo draugams pasirodė angelas. Alma parkrito ant žemės ir taip nusilpo, kad visiškai bejėgis buvo nuneštas į tėvo namus. Panašioje į komą būsenoje jis išbuvo tris dienas.3 Vėliau jis paaiškino, kad nors aplinkiniams atrodė esąs be sąmonės, jo protas buvo labai aktyvus, nes siela kentėjo, galvodama apie gyvenimą nepaisant Dievo įsakymų. Savo protą jis apibūdino kaip „akėjam[ą] [jo] nuodėmių prisiminimu“4 ir „kankinam[ą] amžinos kankynės“5.
Visiškoje neviltyje jis prisiminė, kaip jaunystėje buvo mokomas apie „kažkokio Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, atėjimą apmokėti pasaulio nuodėmių“6. Be to jis pasakė labai įtikinantį teiginį: „Dabar, kada mano protas pasigavo šitą mintį, aš šaukiau savo širdyje: O Jėzau, tu Dievo Sūnau, pasigailėk manęs.“ 7 Jam prašant dieviškosios Gelbėtojo galios nutiko kažkas stebuklingo: „Pagalvojęs apie tai, – sakė jis, – aš jau nebegalėjau prisiminti savo skausmų.“8 Staiga jis pajuto ramybę ir šviesą. „Negali būti nieko tokio didžiulio ir saldaus, koks buvo mano džiaugsmas“9, – pareiškė jis.
Alma „pasigavo“ šią tiesą apie Jėzų Kristų. Jei frazę „pasigauti“ vartotume fizine prasme, galėtume pasakyti: „Krisdamas jis sugriebė apsauginį turėklą“, tai reiškia, kad jis staiga ištiesė ranką ir tvirtai įsikabino į kažką, patikimai įtvirtintą ant saugaus pamato.
Almos atveju būtent jo protas pasiekė ir įsikibo į šią galingą tiesą apie apmokančiąją Jėzaus Kristaus auką. Dėl to, kad su tikėjimu veikė pagal tą tiesą, ir Dievo galia bei malone jis buvo išgelbėtas iš nevilties ir pripildytas vilties.
Nors mūsų išgyvenimai galbūt ne tokie dramatiški kaip Almos, vis dėlto jie yra tokie pat amžinai reikšmingi. Mūsų protas taip pat „pasigavo šią mintį“ apie Jėzų Kristų ir Jo gailestingą auką, o mūsų sielos pajuto paskui einančią šviesą ir džiaugsmą.
Minties apie Jėzų Kristų laikymasis
Šį Velykų metą meldžiu, kad sąmoningiau puoselėtume, stiprintume ir saugotume šią iškilią mintį apie Jėzų Kristų savo sielos kambariuose 10, leisdami jai plūsti į mūsų protą, nukreipti mums tame, ką galvojame ir darome, ir nuolat teikti saldų Gelbėtojo meilės džiaugsmą.11
Pripildyti protą Jėzaus Kristaus galios nereiškia, kad Jis yra vienintelė mūsų mintis. Tačiau tai reiškia, kad visos mūsų mintys yra apsuptos Jo meilės, Jo gyvenimo ir mokymų, Jo apmokančios aukos ir šlovingo prisikėlimo. Jėzus nelieka pamirštame kampe, nes mūsų mintys apie Jį visada yra šalia ir „mes visa savo esybe Jį šlovinam“12 Mes meldžiamės ir branginame išgyvenimus, kurie mus priartino prie Jo. Į savo mintis įsileidžiame dieviškus paveikslus, šventuosius Raštus ir įkvėptas giesmes, kad sušvelnintume daugybę kasdienių minčių, besiveržiančių per mūsų užimtą gyvenimą. Mūsų meilė Jam neapsaugo mūsų nuo liūdesio ir sielvarto šiame mirtingajame gyvenime, bet leidžia mums įveikti iššūkius su stiprybe, daug didesne nei mūsų pačių.
Atminkite, kad esate Dangiškojo Tėvo dvasinis vaikas. Kaip aiškina apaštalas Paulius, mes esame „dieviškos giminės“14. Savo individualią tapatybę turėjote gyvendami dar ilgai prieš ateidami į Žemę. Mūsų Tėvas sukūrė mums tobulą planą ateiti į Žemę, mokytis ir grįžti pas Jį. Jis atsiuntė savo mylimą Sūnų, kad per Jo begalinio Apmokėjimo ir Prisikėlimo galią gyventume anapus kapo. Ir kai norime tikėti Jį ir atgailauti už savo nuodėmes,15 mums atleidžiama ir mes gauname amžinojo gyvenimo viltį.16
Išskirtinis dėmesys savo protui ir dvasiai
Šiame mirtingajame gyvenime mūsų protui ir dvasiai reikia išskirtinio dėmesio.17 Mūsų protas leidžia mums gyventi, rinktis ir atskirti gėrį nuo blogio.18 Mūsų dvasia gauna patvirtinantį liudijimą, kad Dievas yra mūsų Tėvas, kad Jėzus Kristus yra Dievo Sūnus ir kad jų mokymai veda į laimę čia ir amžinąjį gyvenimą anapus kapo.
Almos protas pasigavo šią mintį apie Jėzų Kristų. Ji pakeitė jo gyvenimą. Visuotinė konferencija tai nuostabi galimybė sužinoti, ką Viešpats nori, kad žinotumėte ir darytumėte. Taip pat laikas apmąstyti savo pažangą. Kadangi mano paskyrimai vedė mane po visą pasaulį, mačiau, kaip išaugo dvasinė dorų atsidavusių Bažnyčios narių galia.
Prieš penkerius metus mūsų buvo paprašyta pabrėžti Gelbėtoją visame, ką darome, naudojant tikrąjį Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios pavadinimą.19 Mes nuoširdžiau tariame Jo vardą.
Prieš ketverius metus, sutrumpinę sakramento susirinkimų laiką, mes labiau susitelkėme į Viešpaties sakramento priėmimą. Mes daugiau galvojame apie Jėzų Kristų ir rimčiau laikomės pažado visada Jį prisiminti.20
Prasidėjus pasaulinės pandemijos izoliacijai ir padedant programai „Ateik ir sek paskui mane“, Gelbėtojo mokymas mūsų namuose tampa ryškesnis ir padeda garbinti Gelbėtoją savaitės metu.
Vykdydami prezidento Raselo M. Nelsono patarimą „klausyti Jo“,21 tobuliname savo gebėjimą atpažinti Šventosios Dvasios šnabždesius ir matyti Viešpaties ranką savo gyvenime.
Paskelbus apie daugybę šventyklų ir baigus jas statyti, mes dažniau įeiname į Viešpaties namus ir gauname Jo pažadėtas palaimas. Stipriau jaučiame mūsų Gelbėtojo ir Išpirkėjo nepaprastą grožį.
Prezidentas Nelsonas sakė: „Toki[u] galing[u] mokini[u] netampama lengvai ar automatiškai. Mūsų žvilgsnis turi būti sutelktas į Gelbėtoją ir Jo Evangeliją. Reikia daug proto pastangų norint žvelgti į Jį dėl kiekvienos minties.“22
Sutelkiant mūsų dėmesį į Jėzų Kristų, visa kita aplink mus – kol dar yra – matoma per mūsų meilę Jam. Mažiau svarbūs trikdžiai išnyksta, ir mes pašaliname tai, kas neatitinka Jo šviesos ir savybių. Kai toliau laikysitės šios minties apie Jėzų Kristų, pasitikėsite Juo ir laikysitės Jo įsakymų, pažadu jums ne tik dangišką vadovavimą, bet ir dangišką galią – galią, kuri suteikia tvirtumą jūsų sandoroms, ramybę sunkumuose ir džiaugsmą dėl gautų palaimų.
Jėzaus Kristaus atsiminimas
Prieš kelias savaites su Kete lankėmės Mato ir Saros Džonsonų namuose. Ant sienos buvo jų brangios šeimos nuotrauka, gražus Gelbėtojo atvaizdas ir šventyklos iliustracija.
Keturios jų dukterys Medė, Rubė, Klerė ir Džiuna linksmai kalbėjo apie tai, kaip stipriai myli mamą.
Daugiau nei metus Sara reguliariai šeštadieniais rezervuodavo laiką šeimos apsilankymams šventykloje, kad mergaitės galėtų dalyvauti anksčiau gyvenusių šeimos narių krikštuose.
Praėjusių metų lapkritį Sara paskutinę gruodžio savaitę šeimos laiką šventykloje rezervavo ketvirtadienį, o ne šeštadienį. „Tikiuosi, kad tau tiks“, – pasakė ji Matui.
Sarai buvo diagnozuotas vėžys, tačiau gydytojai tikėjosi, kad ji išgyvens dar dvejus ar trejus metus. Per sakramento susirinkimą Sara pasidalijo galingu liudijimu sakydama, jog kad ir kaip viskas jai baigsis, ji myli Gelbėtoją visa širdimi ir kad Jis „jau iškovojo pergalę“. Gruodžiui įsibėgėjus Saros sveikata netikėtai pablogėjo ir ji buvo paguldyta į ligoninę. Ankstų ketvirtadienio, gruodžio 29-osios, rytą ji tyliai užbaigė mirtingąjį gyvenimą. Matas visą naktį buvo šalia Saros.
Sudužusia širdimi ir visiškai išsekęs fiziškai ir emociškai, jis grįžo namo ir liūdėjo su dukromis. Žvilgtelėjęs į telefoną Matas pastebėjo priminimą apie neįprastą ketvirtadieniui rezervuotą laiką šventykloje, kurį Sara buvo suplanavusi vėliau tą dieną. Matas pasakė: „Kai pirmą kartą tai pamačiau, maniau, kad mums nepavyks.
Bet tada Mato protas pasigavo šią mintį: „Gelbėtojas gyvas. Nėra vietos, kur mieliau būtume su šeima, nei Jo šventuose namuose.“
Matas, Medė, Rubė, Klerė ir Džiuna atvyko į šventyklą Saros jiems rezervuotam apsilankymui. Ašaroms riedant skruostais Matas kartu su dukromis atliko krikštus. Jie giliai jautė meilę Sarai ir amžiną ryšį su ja, taip pat jautė didžiulę Gelbėtojo meilę ir guodžiančią ramybę. Matas švelniai papasakojo: „Nors jaučiu gilų liūdesį ir sielvartą, šaukiu iš džiaugsmo, žinodamas nuostabų Tėvo sukurtą išgelbėjimo planą.“
Šiuo Velykų laikotarpiu liudiju visišką ir absoliučią tiesą apie neprilygstamą Gelbėtojo apmokančiąją auką ir Jo šlovingą prisikėlimą. Kai jūsų protas tvirtai ir amžinai laikysis minties apie Jėzų Kristų ir nenustosite į Jį labiau telkti savo gyvenimą, pažadu jums, kad jausite Jo viltį, Jo ramybę ir Jo meilę. Jėzaus Kristaus vardu, amen.