„Negali būti nieko tokio didžiulio ir saldaus, koks buvo mano džiaugsmas“
Kasdien atgailaudami ir eidami pas Jėzų Kristų galėsime patirti džiaugsmą – neįsivaizduojamą džiaugsmą.
Savo žemiškosios tarnystės metu Gelbėtojas rodė didžiulę užuojautą visiems Dievo vaikams, ypač kenčiantiems ar atkritusiems. Fariziejų kritikuojamas, kad bendrauja ir valgo su nusidėjėliais, Jėzus atsakė trimis gerai žinomais palyginimais.1 Kiekviename iš tų palyginimų Jis pabrėžė, kaip svarbu ieškoti paklydusiųjų ir koks džiaugsmas patiriamas, kai jie sugrįžta. Pavyzdžiui, palyginime apie nuklydusią avį Jis pasakė: „Danguje bus [daug] džiaugsmo dėl vieno atgailaujančio nusidėjėlio.“2
Šiandien noriu labiau susieti džiaugsmą ir atgailą, o dar konkrečiau, džiaugsmą, kuris ateina, kai atgailaujame, ir džiaugsmo jausmus, kuriuos patiriame kviesdami kitus ateiti pas Kristų ir priimti Jo apmokančiąją auką savo gyvenime.
Esame tam, kad galėtume džiaugtis
Raštuose žodis džiaugsmas įprastai reiškia kur kas daugiau nei trumpalaikį pasitenkinimą ar net laimės jausmą. Džiaugsmas šiame kontekste yra dieviška savybė, kurios pilnatvė patiriama, kai sugrįžtame gyventi Dievo akivaizdoje.3 Jis yra gilesnis, labiau pakylėjantis, patvaresnis ir keičiantis gyvenimą, nei bet koks malonumas ar patogumas, kurį gali pasiūlyti šis pasaulis.
Buvome sukurti, kad patirtume džiaugsmą. Jis yra mūsų, kaip mylinčio Dangiškojo Tėvo vaikų, lemtis. Jis nori dalytis su mumis savuoju džiaugsmu. Pranašas Lehis mokė, kad Dievo planas kiekvienam iš mūsų yra, kad „galė[tume] džiaugtis“.4 Kadangi gyvename puolusiame pasaulyje, ilgalaikis džiaugsmas arba amžinasis džiaugsmas dažnai atrodo mums nepasiekiami. Tačiau jau kitoje eilutėje Lehis tęsia aiškindamas, kad Mesijas atėjo išpirkti mus iš nuopuolio.5 Išpirkimas per Gelbėtoją Jėzų Kristų džiaugsmą padaro įmanomą.
Evangelijos žinia yra vilties, „didel[io] džiaugsm[o]“6 žinia ir būdas, per kurį visi gali patirti ramybę ir džiaugsmo atvejus šiame gyvenime ir įgyti džiaugsmo pilnatvę būsimajame gyvenime.7
Mūsų minimas džiaugsmas yra dovana tikintiesiems, tačiau jis turi savo kainą. Džiaugsmas nėra pigus ar lengvai duodamas. Priešingai, jis yra nupirktas „brangiuoju krauju [Jėzaus] Kristaus“8. Jei iš tiesų suprastume tikro, dieviško džiaugsmo vertę, nedvejodami paaukotume bet kokius žemiškus turtus ar atliktume bet kokius būtinus gyvenimo pokyčius, kad jį įgytume.
Mormono Knygoje tai suprato vienas galingas, bet nuolankus karalius. Jis klausė: „Ką man daryti, kad užgimčiau iš Dievo ir kad ši nelaba dvasia būtų išrauta iš mano krūtinės ir gaučiau jo Dvasią, kad galėčiau būti pripildytas džiaugsmo […]? Štai, – sakė jis, – aš atiduosiu viską, ką turiu, taip, atsižadėsiu savo karalystės, kad gaučiau šitą didžiulį džiaugsmą.“9
Atsakydamas į karaliaus klausimą, misionierius Aaronas atsakė: „Jei šito trokšti, […] nusilen[k] prieš Dievą […] [ir] atgailau[k] dėl visų savo nuodėmių.“10 Atgaila yra takas į džiaugsmą,11 nes toks takas veda pas Gelbėtoją Jėzų Kristų.12
Džiaugsmas ateina per nuoširdžią atgailą
Kai kuriems gali atrodyti, kad atgaila kaip takas į džiaugsmą prieštarauja logikai. Atgaila kartais gali būti skausminga ir sunki. Ji reikalauja pripažinti, kad kai kurios mūsų mintys ir veiksmai – net kai kurie įsitikinimai – buvo klaidingi. Atgaila taip pat reikalauja pokyčių, kurie kartais gali būti nepatogūs. Tačiau džiaugsmas ir patogumas – tai ne tas pats. Nuodėmė, įskaitant ir atsipalaidavimo nuodėmę, riboja mūsų džiaugsmą.
Kaip teigė psalmininkas: „Vakare ateina verksmas, o rytą – džiūgavimas.“13 Kai atgailaujame už savo nuodėmes, turime sutelkti dėmesį į po to ateisiantį didelį džiaugsmą. Naktys gali atrodyti ilgos, tačiau rytas tikrai išaušta, ir, o, kokia nuostabi yra ramybė ir spindintis džiaugsmas, kurį jaučiame, kai Gelbėtojo Apmokėjimas išlaisvina mus iš nuodėmės ir kančių.
Negali būti nieko tokio didžiulio ir saldaus
Prisiminkime Almos potyrius Mormono Knygoje. Jis buvo „kankinam[as] amžinos kankynės“, o jo siela buvo „akėjama“ dėl jo nuodėmių. Tačiau kai jis atsigręžė į Gelbėtoją, prašydamas pasigailėjimo, jis „nebegalėj[o] prisiminti savo skausmų“14.
Jis pareiškė: „O, kokį džiaugsmą ir kokią nuostabią šviesą aš išvydau; taip, […] negali būti nieko tokio didžiulio ir saldaus, koks buvo mano džiaugsmas.“15
Tokį džiaugsmą gali patirti tie, kurie per atgailą ateina pas Jėzų Kristų.16 Kaip mokė prezidentas Raselas M. Nelsonas:
„Atgaila padaro mums prieinamą Jėzaus Kristaus Apmokėjimo galią. […]
Kai pasirenkame atgailauti, pasirenkame keistis! Mes leidžiame Gelbėtojui mus transformuoti į geresnę mūsų versiją. Mes pasirenkame dvasiškai augti ir patirti džiaugsmą – išpirkimo džiaugsmą Jame. Kai pasirenkame atgailauti, pasirenkame tapti panašesni į Jėzų Kristų!“17
Atgaila atneša džiaugsmą, nes ji paruošia mūsų širdis priimti Šventosios Dvasios poveikį. Būti pripildytam Šventosios Dvasios reiškia būti pripildytam džiaugsmo. O būti pripildytam džiaugsmo reiškia būti pripildytam Šventosios Dvasios.18 Mūsų džiaugsmas didėja, kai kasdien stengiamės įsileisti Dvasią į savo gyvenimą. Kaip mokė pranašas Mormonas: „Tačiau jie dažnai pasninkavo ir meldėsi, ir darėsi vis stipresni ir stipresni nuolankumu ir vis tvirtesni ir tvirtesni [savo tikėjimu Kristumi], ir taip jų sielos prisipildė džiaugsmo ir paguodos.“19 Viešpats pažada visiems, kurie stengiasi juo sekti: „Aš [jums] suteiksiu savo Dvasios, kuri apšvies [jūsų] protą, kuri pripildys [jūsų] sielą džiaugsmo.“20
Džiaugsmas padedant kitiems atgailauti
Pajutę džiaugsmą, kylantį iš nuoširdžios atgailos, natūraliai norime juo pasidalyti su kitais. Kai tai darome, mūsų džiaugsmas dar labiau išauga. Būtent taip nutiko Almai.
Jis sakė: „Aš giriuosi tuo, kad galbūt galiu būti įrankis Dievo rankose, kad atvesčiau kokią sielą į atgailą; ir tai yra mano džiaugsmas.
Ir štai, kada aš matau daugybę savo brolių, tikrai atgailaujančių ir ateinančių pas Viešpatį, savo Dievą, tada mano siela prisipildo džiaugsmo; tada aš atsimenu, ką Viešpats padarė dėl manęs, […] taip, tada aš prisimenu gailestingą jo ranką, kurią jis ištiesė man.“21
Padėti kitiems atgailauti yra natūrali mūsų dėkingumo Gelbėtojui išraiška ir didelio džiaugsmo šaltinis. Viešpats pažadėjo:
„Jei būtų taip, kad […] atvestumėte pas mane tik vieną sielą, koks didis būtų jūsų džiaugsmas su ja mano Tėvo karalystėje!
Ir dabar, jeigu jūsų džiaugsmas bus didis su viena siela, kurią atvedėte pas mane […], koks didis bus jūsų džiaugsmas, jei atvesite pas mane daugelį sielų!“22
Koks didis Jo džiaugsmas atgailaujančia siela
Man atrodo naudinga pabandyti įsivaizduoti džiaugsmą, kurį Gelbėtojas patiria kaskart, kai savo gyvenime patiriame Jo apmokančiosios aukos palaiminimus.23 Kaip minėjo prezidentas Nelsonas,24 apaštalas Paulius savo Laiške hebrajams pasidalijo tokia jautria įžvalga: „Nusimeskime vis[a]s […] lengvai apraizganči[as] nuodėm[es] […] žiūrėdami į mūsų tikėjimo pradininką ir atbaigėją Jėzų. Jis vietoj sau priderančio džiaugsmo, nepaisydamas gėdos, iškentėjo kryžių ir atsisėdo Dievo sosto dešinėje.“25 Dažnai kalbame apie skausmą ir kančią Getsemanėje ir Kalvarijoje, bet retai kalbame apie didį džiaugsmą, kurio Gelbėtojas tikriausiai laukė aukodamas savo gyvybę dėl mūsų. Aišku, kad Jo skausmas ir kančia buvo dėl mūsų, kad galėtume patirti džiaugsmą kartu su Juo sugrįždami Dievo akivaizdon.
Baigęs mokyti senovės Amerikos gyventojus, Gelbėtojas išreiškė jiems savo didelę meilę sakydamas:
„Dabar, štai, mano džiaugsmas didelis, netgi iki pilnatvės, dėl jūsų […]; taip, ir pats Tėvas ir taip pat visi šventieji angelai džiaugiasi. […]
Dėl [jūsų] mano džiaugsmas yra pilnas.“26
Ateikite pas Kristų ir patirkite Jo džiaugsmą
Broliai ir seserys, baigdamas norėčiau pasidalyti savo asmeniniu liudijimu, kurį laikau šventa dovana. Liudiju, kad Jėzus Kristus yra pasaulio Gelbėtojas ir Išpirkėjas. Žinau, kad Jis myli kiekvieną iš mūsų. Jo vienintelis siekis, Jo „darbas ir [Jo] šlovė“27 yra padėti mums patirti džiaugsmo pilnatvę Jame. Aš asmeniškai liudiju, kad kasdien atgailaudami ir eidami pas Jėzų Kristų galėsime patirti neįsivaizduojamą džiaugsmą.28 Štai kodėl mes esame čia, žemėje. Štai kodėl Dievas mums parengė savo didįjį laimės planą. Jėzus Kristus tikrai yra „kelias, tiesa ir gyvenimas“29 ir vienintelis „vard[as], duot[as] po dangumi, kuriuo žmogus gal[i] būti išgelbėtas Dievo karalystėje“30. Tai liudiju šventu Jėzaus Kristaus vardu, amen.