Kelionėje
LaukimasVinter Kvoterse
Naujas miestas
Po to, kai pranašas Džozefas Smitas buvo nužudytas Navū, Ilinojaus valstija tapo pavojinga vieta. Šventieji bėgo iš savo namų, kad susirastų saugesnę vietą gyventi. 1846 m. vasarį pirmoji šventųjų grupė pradėjo savo kelionę į vakarus, bet jiems trukdė blogas oras ir ligos. Kai jie perėjo Ajovos valstiją, suprato, kad nebespės pereiti Uolinių kalnų iki žiemos. Todėl Bažnyčios vadovai pasirinko vietą, kur šventieji galėtų peržiemoti. Jie pavadino ją Vinter Kvotersu.
Bendras darbas
Kai kurie žmonės pasistatė buveines iš rąstų ar velėnų. Kiti gyveno palapinėse ir olose. Šventieji ilgą šaltą žiemą stengėsi būti džiugūs. Jie padėdavo vieni kitiems. Jie eidavo į koncertus, dainuodavo ir šokdavo. Jie pastatė malūną, rotušę ir krepšių gamyklą.
Tolimesnė kelionė
Šventųjų gyvenimas Vinter Kvoterse buvo sunkus. Daug žmonių mirė. Bet pionieriai tikėjo, kad Viešpats palaimins juos ir padės jiems pasiekti Sionę. Kai pagaliau atėjo pavasaris, pirmoji pionierių grupė iš Vinter Kvoterso iškeliavo į Druskos Ežero slėnį.
Šiandien galite matyti nuostabią Vinter Kvoterso Nebraskoje šventyklą ir daugiau sužinoti apie pionierius aplankę Mormonų kelionės centrą Vinter Kvoterse.
Ši Mormonų kelionės centro ekspozicija atkuria gyvenimo sąlygas Ajovos kelyje, kur Viljamas Kleitonas parašė giesmę „Šventieji, šen“ (GVD, p. 2).
Mormonų kelionės centre galite matyti, kokį inventorių šventieji pasiėmė kelionėn į vakarus. Bažnyčios vadovai nurodė jiems pasiimti miltų, prieskonių, ryžių, pupų ir melžiamas karves.
Kai kurie šventieji apsistoję Vinter Kvoterse pasistatė rąstines trobeles.
Šventieji keliasi per Misisipę, dail. Grantas Romnis Klausonas © IRI; Dženifer Medi ir Velden S. Andersen nuotraukos
Ajovos kelias
Ajova
Navū
Vinter Kvotersas