Kol susitiksime vėl
Įpratau keiktis
Keikimasis prikibo prie mano kalbos taip stipriai, kaip varnalėša prikimba prie šuns kailio.
Nuo mamos veido išraiškos man suspaudė širdį. Sukrėtimas. Liūdesys. Nusivylimas. Visos šios emocijos viena po kitos atsispindėjo jos akyse, o tada susiliejo į vieną – išdavystę.
Nors ji 15 metų mokė mane gerbti Dangiškąjį Tėvą žodžiu ir darbu, nūnai stovėjau kaltas, leidęs ypač užgauliam žodžiui išsprūsti iš mano lūpų.
Neketinau keiktis. Prieš tuos metus niekada nesikeikiau. Bet tą vasarą dirbau Jutos žvejų ir medžiotojų departamente ir perėmiau tą įprotį iš kitų šalia dirbusių vaikinų.
Pagrindinis mūsų darbas buvo pakelėse nupjauti varnalėšas. Greitai įsitikinome, kad Arctium minus yra ypač bjauri piktžolė. Ji gausiai auga beveik visur ir nustelbia daugumą kitų augalų. Ji prikimba prie visko, kas prie jos prisiliečia.
Apsiginklavę kastuvais mes kovojome su ta kerštinga prieše visą vasarą iki išsekimo ir … nešvankios kalbos. Iš pradžių mano bendradarbių kalba man atrodė užgauli. Po to ėmiau ją toleruoti. Galiausiai ją priėmiau. Iki vasaros pabaigos keikimasis prikibo prie mano kalbos taip stipriai, kaip varnalėša prikimba prie šuns kailio.
Tačiau mano mamos reakcija į man išsprūdusį keiksmažodį įtikino mane, jog turiu pasikeisti.
Tai buvo nelengva. Keikimasis – tai ne tik netinkamai parinkti žodžiai. Tai ir mąstymo būdas. Pokalbiai, kuriuos įsileidžiame į savo gyvenimą, žodžiai, kuriuos skaitome, ir vaizdai, kuriuos matome, veikia mūsų mintis. Netrukus supratau, kad jei noriu pakeisti savo kalbą, turiu pakeisti tai, ką įsileidžiu į protą.
Laimei, aktyviai lankiau bažnyčią ir seminariją. Keikimasis buvo užgožęs aukštesnes mintis, bet buvimas tų aukštesnių minčių aplinkoje, leido joms vėl įsitvirtinti. Susitelkiau kasdieniam Raštų skaitymui ir maldai. Šalinausi filmų ir televizijos programų, kurios piršo tamsias mintis.
Pagaliau pastebėjau, kad mano kalba taisosi. Iki metų pabaigos išsivadavau nuo savo įpročio keiktis.
Per tą patyrimą daug supratau apie žodžių galią. Žodžiai gali kurti arba niokoti. Jie gali žeisti arba gydyti. Jie gali žmones pakirsti arba pasėti viltį ir meilę.
Įdomu, kad pats Gelbėtojas, dangaus ir žemės Kūrėjas, vadinamas Žodžiu (žr. Jono 1:1–4; DS 93:6–11).
Išvada tokia: panašesni į Dievo Žodį tampame tada, kai mūsų žodžiai išreiškia pagarbą Jam ir Jo šlovę.
Anos Laurent nuotrauka