Tiesiog nusišypsok ir pasakyk „ne“
Autorė gyvena Metro Maniloje, Filipinuose.
Jau buvau atsisakiusi pasiūlymų išgerti, bet dabar taurę vyno man siūlė pats bendrovės prezidentas.
Sudi Makolan iliustracija
Vieną vasarą atlikau praktiką Bikolo saloje, Filipinuose. Vandenyno vaizdas buvo nuostabus ir aš laukiau kiekvieno naujo ryto.
Tačiau vakarų bijojau. Tada gyvenvietės žmonės pradėdavo svaigintis ir rengti pobūvius. Pakvietimus į tokius pobūvius gaudavau dažnai, ir aš su kitais praktikantais turėdavau dalyvauti, nes nedalyvauti būtų nepagarbu.
Pirmas pobūvis buvo skirtas šiltam naujų praktikantų sutikimui. Bijojau dalyvauti, nes buvau gana tikra, kad mums bus siūloma išgerti, o aš nežinojau, kaip atsisakyti. Paskambinau draugui į savo gimtą apylinkę ir jis davė man puikų patarimą, kuris suteikė man pasitikėjimo.
Prasidėjus vakarėliui buvo siūloma išgerti, bet, laimei, mūsų nevertė. Kadangi mano kolegos praktikantai palaikė mano sprendimą negerti, atsisakyti kitų pasiūlymų man buvo lengva – iki vieno vakaro. Per vieną pobūvį atėjo bendrovės prezidentas. Jis atsinešė butelį lambanogo (vietinio vyno, pagaminto iš kokosų). Netrukus po jo atvykimo pamačiau, kad jis pila vyną. Tada jis tarė: „Jūs turite išmokti, kaip reikia gerti“, – ir padavė taurę vienai praktikantei. Ji greitai ją išgėrė.
Mano širdis ėmė daužytis. Artėjo mano eilė. Tyliai sau šnabždėjau: „Aš jos negersiu. Aš jos negersiu.“ Tada pamačiau, kaip prezidentas ištiesė vyno taurę man. Nežinojau ką daryti. Mano kolegos praktikantai žiūrėjo į mane, laukdami, ką darysiu. Aš nusišypsojau prezidentui ir nuolankiai atsakiau: „Atsiprašau, pone, bet aš negeriu.“
Supratau, kad jis nusivylė. Jis paklausė, kodėl aš negeriu. Atsakiau: „Esu mormonė.“
Jis tarė: „Nesu girdėjęs apie tą religiją. Pavadinimas skamba kaip maisto rūšis.“ Visi ėmė juoktis.
Aš taip pat šypsojausi – ne iš jo sąmojo, o todėl, kad žinojau, jog pasielgiau teisingai.
Daugiau niekas man nesiūlė išgerti. Bet pajuoka tęsiasi iki šiol, net iš mano draugų. Vienas netgi sakė, kad aš meluoju, ir kad negali būti, jog Bažnyčios nariai negertų. Tuo metu pajutau spaudimą, kurį patiria Bažnyčios nariai.
Būdama toje saloje gavau daug pamokų, ne tik akademinių, bet ir dvasinių. Sužinojau, kad pajuoka gali niekada nesiliauti, bet Viešpaties Dvasia visada skatins daryti, kas teisinga.