Paaugliai ir šventyklos sandoros
Sumažinus amžiaus cenzą nuolatiniams misionieriams, dabar dešimtimis tūkstančių daugiau paauglių sudaro šventas šventyklos sandoras.
Mums, kaip šventyklos darbuotojams, tekdavo palaima susitikti su jaunais suaugusiaisiais, atvykstančiais į šventyklą priimti savo endaumento. Pastebėjome, kad ruošiantis sudaryti šventyklos sandoras jiems buvo naudingas pasiruošimo šventyklai seminaras, bet dar svarbesnė buvo teisių gimdytojų ir vadovų įtaka. Kaip gimdytojai ir vadovai, turime padėti jaunimui ne tik pasiruošti nuolatinei misionieriškai tarnystei, kuri tęsiasi tik mėnesius, bet taip pat sudaryti ir laikytis šventyklos sandorų, kurios tęsiasi amžinai. Pirmuosius žingsnius galima žengti vaikystėje.
Vaikų paruošimas
Šventyklos svarbą gimdytojai savo vaikams gali parodyti garbindami šventykloje ir dalindamiesi liudijimais apie šventyklos darbą. Netgi kraštuose, kur neįmanoma dažnai lankytis šventykloje, gimdytojai gali įdiegti savo vaikams troškimą lankytis šventykloje.
Prezidentas Hovardas V. Hanteris (1907–1995) mokė gimdytojus: „Dalinkimės su savo vaikais dvasiniais jausmais, kuriuos patiriame šventykloje. Stropiau ir priimtiniau mokykime juos to, ką galime pasakyti apie Viešpaties namų paskirtis.1 Mūsų vaikai turi žinoti, kad šventykla yra vieta, kur gauname atsakymus į maldas ir kur jaučiame Dievo meilę.
Taip pat gimdytojai gali mokyti vaikus laukti ir gyventi vertai riboto naudojimo rekomendacijos, kad galėtų ją gauti, kai jiems sukaks 12 metų. Kai šiems jaunuoliams ateina laikas įžengti į šventyklą, matome su kokiu džiaugsmu ir pasididžiavimu jie pateikia šias rekomendacijas šventykloje.
Ruoškite jaunimą
Gimdytojai gali padėti savo vaikams įsijungti į šeimos istorijos paieškas, kad sulaukę 12 metų jie galėtų atsinešti į šventyklą šeimos vardus. Tai darantiems jaunuoliams vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pažadėjo: „Jūsų meilė savo protėviams ir dėkingumas už juos augs. Jūsų liudijimas apie Gelbėtoją bei atsivertimas sustiprės ir taps tvirtas. Ir pažadu, kad būsite apsaugoti nuo vis stiprėjančios priešo įtakos.“2
Matėme daug pavyzdžių, kaip pildosi šis pažadas. Neseniai jauna motina mums papasakojo, kad ištyrusi savo senelės istoriją, atėjo į šventyklą atlikti darbo už ją. Ji sakė, kad per krikštą už senelę, ji aiškiai pajuto, kad jos senelė pasitiks ją kitame gyvenime. Tokie patyrimai stiprina liudijimus ir kelia norą dalyvauti tolimesnėse šventyklos apeigose.
Daugelis jaunuolių susiduria su pagunda nekukliai rengtis. Kai gimdytojai ir vadovai dėvi gražius, kuklius rūbus, po kuriais galima dėvėti apdarus, jaunimas suvokia, jog tai daryti gali ir jie. Jaunimas turi suprasti, jog tai, kaip jie rengiasi ir gerbia savo kūną, atspindi jų mokinystę.
Gimdytojai gali padėti jaunimui pasiruošti įžengti į šventyklą padėdami suprasti sandoras, kurias jie ten sudarys. Šventyklos sandoros apima pažadus „laikytis visiškos doros ir skaistybės įstatymo, būti gailestingam, geranoriškam, atlaidžiam ir tyram; skirti tiek gabumus, tiek materialinius išteklius tiesai skleisti ir žmonijai pakylėti; išlikti atsidavusiam tiesai ir stengtis visokeriopai prisidėti prie didžiojo pasiruošimo, kad pasaulis būtų pasiruošęs pasitikti savo karalių – Viešpatį Jėzų Kristų.“3 Gimdytojai gali paliudyti, jog tų sandorų besilaikantys jaunuoliai visą gyvenimą gaus asmeninius ir galingus palaiminimus. Šventyklos sandoros jaunimui bus prasmingesnės, jei gimdytojai padės jiems suprasti, kad šie palaiminimai ir sandoros mums prieinami dėl Jėzaus Kristaus Apmokėjimo.
Yra daug būdų, kaip galime paruošti savo vaikus ir jaunuolius priimti šventyklos palaiminimus. Kuo geriau jie pasiruošę, tuo labiau tikėtina, kad jie bus ramūs ir jaus Dvasią, o per tai galės gauti nuostabių dvasinių patyrimų priimdami savo endaumentą. Dėl pakylėjančios šventyklos patirties jie bus labiau pasišventę Kristaus mokiniai ir geresni misionieriai – įkvėpti jų mokomiems žmonėms padėti pasiruošti savo pačių šventyklos apeigoms.
Stivo Kropo iliustracija